Kauno pilies atstatymas

[Neju]

Keletas Kauno pilies atstatymo darbų nuotraukų. Užpilama žemėmis archeologinių kasinėjimų vietos, nuardyta dalis apsauginio pilies sienos stogelio.

Foto 2009-07-27

[Kestykas]

o darbai juda, dar vakar praejau pro pili, bet gaila kita puse ir nieko nepamaciau

[Neju]

Kauno pilies atstatymas suderintas su paveldo saugotojais
2009-07-28

Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Kauno pilies atkūrimo projektas nėra tinkamas, nes pilis nėra atkuriama visiškai autentiškai. Kauno miesto savivaldybės administracija informuoja, kad pilies atkūrimo projektas yra suderintas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniu padaliniu.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos teigimu, Kauno pilies atkūrimo projekto metodas buvo pasirinktas teisingai.

„Kauno pilies dalys numatomos atkurti naudojant medžiagas analogiškas buvusioms: bokštai ir sienos - raudonų klinkerio plytų, o bokštų ir sienų galerijų stogai bus dengti molinėmis žvynelinėmis čerpėmis, artimomis rastoms archeologinių tyrimų metu. Stiklinės pertvaros naudojamos tik interjere, siekiant suformuoti pilies pritaikymui būtinas vidines erdves, o metalo konstrukcijos nematomos, nes naudojamos tik naujiems elementams (pvz. stogui) formuoti", - teigiama ministerijos rašte.

Kultūros paveldo objektus remiantys Norvegijos ir Europos paramos fondai skyrė beveik 2 mln. litų lėšų Kauno piliai restauruoti. Atlikus archeologinius piliavietės tyrimus ir parengus techninius restauracijos projektus, bus atkurtas geriausiai išlikęs Kauno pilies pietrytinis bokštas, pilį juosiančių sienų fragmentai, nutiesti inžineriniai tinklai. Bendra projekto vertė - 2,2 mln. litų, Kauno miesto savivaldybė skirs 330 tūkst. litų.

Pagal architekto Kęstučio Mikšio brėžinius atkuriami pilies fragmentai nebus statomi iš anų laikų medžiagų. Savo išvaizda jos skirsis nuo likusių pilies statinių. To reikalauja „Tarptautinė paminklų ir vietovių konservavimo ir restauravimo chartija".

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis teigia, kad iš toli atstatytų pilies fragmentų dydis ir spalvos atrodys tokios, kokios buvo anuomet. Tik priėjus arčiau bus galima pamatyti, kad pilis atstatyta šiuolaikiškai.

Norint pilį atkurti visiškai autentiškai, darbai kainuotų kur kas daugiau nei pagal projektą, kuriam įgyvendinti teks naudoti ir šiuolaikines medžiagas. Tačiau daugiau lėšų šiam projektui nėra, o projekto kritikai taip pat nesiūlo būdų, kaip rasti papildomų lėšų piliai atstatyti.

Šaltinis: http://www.kaunas.lt/go.php/lit/Placiau/1425

[laimutis]

Šaltinis: http://www.kaunas.lt/go.php/lit/Placiau/1425

idomiai cia parase,atseit galima atkurti ir autentiskai bet reikes naudoti siuolaikines medziagas,tai kokiomis dabar atkurinejama,o lesu dar galmejo paieskoti.
sako brangiau kainuotu,juk galima tusciavidures sienas is plytu muryti su akmenu intarpais,taip ir Trakuose ir Vilniuje restauravo,o dabar kazkokia Venecija neleidzia nesamones raso kazkokias straipsnyje

[Vidma]

Nenori Valdovų rūmų Nr.2
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=23380162
Kristina Kučinskaitė, „Lietuvos žinios“
2009 rugpjūčio mėn. 1 d. 09:40



Laikinosios sostinės valdžia nesėkmingai mėgina įtikinti draugijos „Pilis" narius, istorikus ir mokslininkus, kad Kauno pilis bus atstatoma laikantis autentiškumo tradicijų.

Galimybėmis atkurti Kauno pilį draugijos "Pilis" pirmininkė Danutė Ulvydienė domėjosi nuo 2004 metų. "Net nenutuokėme, kad bus suplanuota šitaip sudarkyti istorinį paveldą. Geriau pilis tegu lieka neatstatyta, nei paversta dar vieno modernaus prekybos centro analogu", - sakė ji LŽ. D.Ulvydienės tvirtinimu, dėl pilies atkūrimo darbų pradėta nerimauti, kai prieš keletą mėnesių internete buvo paskelbtas architekto Kęstučio Mikšio parengtas projektas.

Draugijos „Pilis" nariai ir su jais bendraujantys istorikai pastebėjo, kad atstatant objektą norima naudoti šiuolaikiškas statybines medžiagas: metalą, stiklą, klinkerio plytas.

Kauno pilies atstatymo darbams gautas finansavimas iš Norvegijos fondų. Už 2 mln. litų ketinama atkurti geriausiai išsilaikiusį Kauno pilies pietrytinį bokštą, pilį juosiančių sienų fragmentus, nutiesti inžinerinius tinklus.

Kauno savivaldybės administracija jau buvo pradėjusi vykdyti pirminius darbus, tačiau draugijos „Pilis" viešas pareiškimas, kad statinys bus apjuostas žmonių grandine siekiant jį apsaugoti nuo išdarkymo, valdininkus sustabdė. "Prie pilies rinksimės kitą savaitę", - vakar LŽ sakė D.Ulvydienė. Jos įsitikinimu, savivaldybė gali inicijuoti K.Mikšio projekto pataisas ir susitarti su Norvegijos fondais dėl kitokio darbų grafiko, nei dabar numatyta.

D.Ulvydienės tvirtinimu, neseniai pasirašytoje ir išplatintoje rezoliucijoje reikalaujama raginti Kauno pilimi besidominčius visuomenės atstovus pakoreguoti projektą, modernias medžiagas pakeičiant akmenimis, plytomis, mediena.

Savivaldybės atstovai tvirtina, kad dabartinis Kauno pilies atstatymo projektas suderintas su Kultūros paveldo departamento Kauno teritoriniu padaliniu. Projektui pritaria ir Kultūros ministerija.

"Kauno pilies dalis numatoma atkurti naudojant medžiagas, analogiškas buvusioms. Stiklinės pertvaros būtų tik interjere, siekiant suformuoti vidines erdves, o metalo konstrukcijos numatomos tik formuojant naujus elementus", - teigiama ministerijos rašte.


„Lietuvos žinios“

[Vikis]

Norint pilį atkurti visiškai autentiškai, darbai kainuotų kur kas daugiau nei pagal projektą, kuriam įgyvendinti teks naudoti ir šiuolaikines medžiagas. Tačiau daugiau lėšų šiam projektui nėra, o projekto kritikai taip pat nesiūlo būdų, kaip rasti papildomų lėšų piliai atstatyti.

Šaltinis: http://www.kaunas.lt/go.php/lit/Placiau/1425

Paskutinis sakinys vertas Nobelio premijos
Įdomu, ką veikia tie 800 savivaldybės veltėdžių ir už ką jiems mokamas atlyginimas?

[Neju]

Visuomenę bandoma klaidinti dėl Kauno pilies atstatymo

2009-08-03

Liepos mėnesio viduryje prasidėjus Kauno pilies pietrytinio bokšto ir sienos fragmentų atstatymo darbams, vis pasigirsta visuomenę klaidinančių komentarų, kad Kauno pilies fragmentai nėra atstatomi autentiškai.

Kauno pilies draugijos narys Rimvydas Žiliūkas per žiniasklaidą pareiškė, kad Kauno miesto savivaldybė apgaudinėja visuomenę, kuri pageidauja, kad pilis būtų atstatyta tokia, kokia buvo. Anot R. Žiliūko, valdininkai apgaudinėja ir norvegus, kurie remia pilies atstatymo darbus.

„Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyrius turi 5-6 dailininkų sukurtus pilies vaizdus, kaip kažkada galėjo atrodyti pilis. Tačiau niekas negali atsakyti, kaip ji atrodė, todėl autentiškai atstatyti Kauno pilies neįmanoma. Archeologų atrastos pilies liekanos leidžia pamatyti, kaip kažkada atrodė vieni ar kiti naudojami daiktai", - sakė Kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Julija Zaleckienė.

Rimvydas Žiliūkas nepagrįstai kaltina Kauno miesto savivaldybę pinigų švaistymu šiam projektui: „Už atliktus darbus Savivaldybė sumokės apie 10 mln. litų, o likusius 10 mln. įsikiš sau į kišenes", - vienoje laidoje dezinformaciją skleidė R. Žiliūkas.

Tiesa yra kitokia. Kultūros paveldo objektus remiantys Norvegijos ir Europos paramos fondai Kauno piliai restauruoti skyrė beveik 2 mln. litų. Atlikus archeologinius piliavietės tyrimus ir parengus techninius restauracijos projektus, bus atkurtas geriausiai išlikęs Kauno pilies pietrytinis bokštas, pilį juosiančių sienų fragmentai, nutiesti inžineriniai tinklai. Bendra projekto vertė - 2,2 mln. Lt. Kauno miesto savivaldybė skirs 330 tūkst. litų. Projektas turi būti įgyvendintas iki 2010 metų kovo mėn. pabaigos.

„Įvairi dezinformacija gali Kauno miesto savivaldybei sutrukdyti gauti tolimesnę paramą iš Norvegijos ir Europos paramos fondo projekto įgyvendinimui. R.Žiliūko teiginiai visiškai nepagrįsti ir iš piršto laužti", - piktinosi Kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Julija Zaleckienė.

Diletantiški pasvarstymai piktina ir Kauno pilies archeologiniams darbams vadovaujantį Algirdą Žalnierių. „Į paminklosaugininkų darbą kišasi visi, kas netingi. Pilies projektą rengė ne iš gatvės pasamdyti žmonės, o specialistai. Nėra duomenų, kaip pilis atrodė, todėl atstatyti ją būtų kvaila", - žiniasklaidai aiškino A.Žalnierius.

Kauno pilis turi respublikinio paminklo statusą, kuris saugomas valstybės. Archeologinių kasinėjimų metu rastus pirmosios pilies fragmentus, liekanas norima išsaugoti ateities kartoms, kad ne tik kauniečiai, bet ir miesto svečiai turėtų galimybę pamatyti istoriją memiančias mūro, akmenų liekanas.

Kauno miesto savivaldybės administracija jau ne kartą informavo, kad pilies atkūrimo projektas yra suderintas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniu padaliniu.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos teigimu, Kauno pilies atkūrimo projekto metodas buvo pasirinktas teisingai. Liepos 30 dieną savivaldybė gavo Kultūros ministerijos raštą, kad jau patvirtintas Kauno pilies liekanų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas.

Šaltinis: http://www.kaunas.lt/go.php/lit/Placiau/1460

[laimutis]

Šaltinis: http://www.kaunas.lt/go.php/lit/Placiau/1460

noreciau suzinot pavyzdziu ar kur dar yra taip kaip pas mus atkurinejamos pilys?kazkaip negirdejau kad statytu to kas nesusije su pilies architektura,jei taip butu restaurave Vilniaus,Traku pilis idomu

[Neju]

Siūloma eksponuoti atkastas Kauno pilies bokšto liekanas

2009-08-04

Atkastas Kauno pilies bokštas galėtų būti eksponuojamas, jei atsirastų papildomas finansavimas. Tokį pasiūlymą savivaldybės vadovams pateiks archeologai.

Rugpjūčio 4 dieną Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento, Kultūros paveldo ir Urbanistikos skyrių specialistai kartu su archeologais ir darbų rangovais apžiūrėjo atkastas pirmosios Kauno pilies bokšto liekanas ir svarstė tolesnį jų likimą.

Pasak Kauno pilies archeologiniams darbams vadovaujančio Algirdo Žalnieriaus, atkastas bokštas yra iš tiesų unikalus, beveik neliestas nuo 1362 m., kai Kauno pilį sugriovė kryžiuočiai. „Atkasto pilies bokšto mūras yra pats seniausias išlikęs Kaune ir vienas seniausių Lietuvoje", - akcentavo A. Žalnierius.

Pasak archeologų, atkasto bokšto matmenys galėjo būti 11x11 metrų, nes tuo metu būtent toks standartas galiojo visoje Europoje. Bokštas buvo skirtas saugoti gynybinį griovį, kuris juosė pilį. Remiantis archeologinių tyrimų nuostatais, atkastos bokšto liekanos turėtų būti vėl užkastos žemėmis, tačiau savivaldybės specialistų manymu, atkastas bokštas galėtų būti eksponuojamas, jei atsirastų papildomas finansavimas.

Pirmajam Kauno pilies atkūrimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams etapui skirta 2,2 mln. litų. Iš jų 1,9 mln. litų yra Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinio mechanizmo lėšos.

Kita savaitę urbanistikos ir kultūros paveldo specialistai turėtų pateikti savivaldybės vadovams preliminarius skaičiavimus, kiek galėtų kainuoti minimalus atkastų Kauno pilies bokšto liekanų sutvarkymas ir ekspozicijos įrengimas. Kauno miesto savivaldybės vadovai, įvertinę galimybes skirti lėšas, priims sprendimą.

Šaltinis: http://www.kaunas.lt/go.php/lit/Placiau/1473

[Neju]

Diskusija malšino aistras dėl Kauno pilies atstatymo
2009-08-12

Trečiadienį, rugpjūčio 12 dieną, Kauno miesto savivaldybės mero Andriaus Kupčinsko iniciatyva buvo surengtas kultūros paveldo specialistų, žinomų architektų bei draugijos „Pilis" atstovų susitikimas. Jame visi norintys galėjo išsakyti savo nuomonę dėl Kauno pilies atkūrimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams.

Draugijos „Pilis" atstovų teigimu, esamas pilies atkūrimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams projektas jų netenkina dėl derinimo stokos su visuomene ir projekte ketinamų panaudoti modernių medžiagų. Pasak vieno organizacijos vadovo Edmundo Kulikausko, „Pilies" draugijos nariai nori, kad į jų nuomonę būtų atsižvelgta.

Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliūkštis priminė, kad pilies atkūrimo projektas prasidėjo 2005 metais, kai buvo pradėta rengti galimybių studija.

„Negalima teigti, kad pilies atkūrimas vyksta be visuomenės pritarimo. Buvo parengta Kauno pilies atkūrimo galimybių studija, su kuria galėjo susipažinti visi norintys. Taip pat atsižvelgėme ir į „Pilies" draugijos pastabas, dėl kurių bus nepaliesta šiaurinė pilies siena, paliktas sovietmečiu sumūrytas bokšto mūras", - sakė R. Miliūkštis. Anot jo, ir toliau bus atsižvelgiama į konstruktyvias pastabas.

Susitikime dalyvavęs meras A. Kupčinskas pabrėžė, kad ilgiau delsti įgyvendinant Kauno pilies atkūrimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams projektą negalima, nes iškiltų pavojus netekti jau skirto 1,9 mln. litų finansavimo iš Norvegijos. „Tuomet viskas liktų, kaip yra dabar. Mes visi siekiame to paties. Norime, kad Santaka būtų gražesnė, kad ją papuoštų ir gyventojus pritrauktų atstatyta Kauno pilis. Tačiau turime realiai įvertinti savo finansines galimybes ir padaryti viską, ką įmanoma padaryti šiandien. Įvairūs prieštaravimai tik apsunkina projekto įgyvendinimą, todėl raginu nebekišti pagalių į ratus pilies atkūrimo projektui, o konstruktyviai bendraujant prisidėti prie vieno žinomiausių Kauno simbolių atkūrimo", - sakė meras A. Kupčinskas.

Su Kauno pilies atkūrimo projektu susipažino norvegų pasamdyta žymi architektė iš Šveicarijos Klaudija Schneider. „Joks kitas projektas iš Norvegijos gautais pinigais finansuojamas būti negali, nes jam jau pritarė pačių norvegų samdyta architektė. Jei būtų sustabdytas Kauno pilies atkūrimo projektas, visos gautos lėšos iš Norvegijos atitektų kitai savivaldybei", - atsakydamas į „Pilies" narių pastabas pabrėžė R. Miliūkštis.

Archeologas Algirdas Žalinierius akcentavo, kad didžioji dalis pilies mūrų, kuriuos kasdien mato miestiečiai, buvo sumūryta 1955-1961 metais. „Neturime išlikusių įrodymų, kaip pilis atrodė iš tikrųjų, todėl beprasmiška kalbėti apie pilies autentišką atkūrimą," - teigė A. Žalnierius.

Dabartiniam pilies atkūrimo projektui pritarė ir Kauno architektų sąjungos nariai. Pasak žinomo architekto Algimanto Kančo, negalima pastatyti pilies, apie kurią nieko nežinoma. „Neturime klastoti istorijos ir atstatinėti visos pilies, kai neturime tikrų duomenų, kaip ji atrodė iš tikrųjų. Įgyvendinant esamą projektą, nereikia bijoti modernių medžiagų. Europoje yra labai daug pavyzdžių, kur pilių atstatymui naudojamos modernios medžiagos, aiškiai atskiriant, kur yra nauja, o kur sena", - sakė ir konkrečius pavyzdžius albume rodė A. Kančas.

A. Kančo nuomonei pritarė ir architektas profesorius Jonas Minkevičius, kuris pabrėžė, kad pagrindinė vertybė, kurią reikia saugoti ir eksponuoti, yra išlikę autentiški mūrai, pilies liekanos.
„Dabartinis pilies atkūrimo projektas leidžia išlaikyti autentiškas detales ir atskirti jas nuo modernios statybos", - dabartinį projektą gynė J. Minkevičius. Jis 1955-1961 metais pats dalyvavo tyrinėjant Kauno pilį.

Šaltinis: http://www.kaunas.lt/go.php/lit/Placiau/1528

[Vikis]

Klaiku žiūrėt... Geriau tegu palieka kaip yra, ateis rimtesnis meras, atsiras ir pinigų.

[laimutis]

Klaiku žiūrėt... Geriau tegu palieka kaip yra, ateis rimtesnis meras, atsiras ir pinigų.

Nesuprantu kam reikia statyt tas sienas ko nebuvo niekada sitoje vietoje,juk nedaug tereikia sutvarkyti islikusius murus,apsaugoti juos nuo gamtos poveikio apseitumem ir be tu moderniu muru.Na bet ka jei jau architektai pritaria,taj ka ir sakyti gyvename XXIa.dar turbut ne viena pilis laukia tokiu architektu-Medininkuos,Traku pusiasalio,Klaipedos pilys

[Gator]

tai nesuprantu ka is tikro stato tai ko nebuvo?????????????

[Depeche]

Na dėl to bokšto tūrio atstatymo tai nepradėsiu čia putotis, bet tie laiptai tai tikrai ten ne į temą.

[HamLet]

Laiptai i roju

[music]

Ten ne laiptai, o eskalatorius. Kas nuvažiuoja iki viršaus- krenta į mėsmalę

[marazas]

tai nesuprantu ka is tikro stato tai ko nebuvo?????????????

Buvo ar nebuvo, tai niekas nežino tiksliai. Kaip pilis atrodė niekam nėra galutinai aišku, yra tik spėjimai. Tai vat ir užduokit sau klausimą, ką čia kas atstatinėja?
Pats prieš kelis mėnesius buvau ekskursijoj po Kauno senamiestį, kurią vedė gidas Eugenijus Rūkas. Ir jis nekartą patvirtino, kad jokių tikslių duomenų nėra ir pilies atstatymas yra nesamonė, nes atstatoma, galima sakyt, spėjimo būdu.

[laimutis]

tai nesuprantu ka is tikro stato tai ko nebuvo?????????????

norejau pasakyti,kad tokiu azuriniu sienu su stiklais ir metalo konstrukcijomis senoveje nebuvo to niekada nebuvo sitoje vietoje.Idomu jei ant Gedimino boksto toki auksta suprojektuotu-kiltu skandalas,o cia Kauno piliukste galima su ja visokius eksperimentus isdarineti

[kempas]

Tie griuvėsiai jokio vaizdo visai neturi, praktiškumo taipat. Atstatyti ir nėr ką, nes nėr išlikusių jokių brėžinių, tai jei atstatytume gautūsi valdovų rūmų variantas iš oro. Aš iš dalies pritariu tokiam variantui. Nes būtų nei atstatymas nei ne, tiesiog griuvėsių pritaikymas ekspozicijom. Ir aiškiai skirtusi kur tikra kur ne. Tai nebūtų istorijos klastojimas.

[Magician]

Išties, tiesa. Tik aš nesuprantu, gal galėtų kas nors paaiškinti, kodėl tas bokštas taip keistas iššovęs į viršų?