Bijutiškio dvaras, Molėtų r.

[Rimava]

Rašytiniuose šaltiniuose Bijutiškio vardas minimas jau 1452 m., kai Povilas ir Anastazija Giedraičiai, įruošdami Dubingiuose altariją,jos išlaikymui užrašė Bijutiškio palivarką. Nuo tada Bijutiškio vardas žinomas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais ir ne kartą minimas jos dokumentuose.

1789 m. Bijutiškio dvaro savininkas Juozas Valentinavičius buvo sumanęs įsteigti Bijutiškio miestą. Bet Valentinavičiui neužteko amžiaus baigti miesto kūrimą – nesenas mirė. Po jo mirties Bijutiškis daugiau nebeaugo – nyko.

[Rimava]

Dvaro išlikę pastatai.
Foto 2009-06-28









Teritorija aptverta tokia medine tvora, aplinka iš vienos pusės sutvarkyta.

[Rimava]

Iš kitos pusės pastatytas naujas priestatas.



Kluonas iš šono.



Kluonas iš galo.



Ir kluono rūsio viduje.



Neaiškios paskirties pastatėlis.

[laimutis]

BR. Nr. 1, Bijutiškio dvaras 1862 m., LVIA, F. 526, ap. 14, b. 3.



Bijutiškis pirmą kartą minimas 1385 metais, kuomet LDK Jogaila vietovę kartu su Kernave padovanojo Vigandui Algirdaičiui, 1478 m. vietos dvarininkė Ona Eirudavičienė pastatė pirmąją bažnyčią ant Altarijos kalnelio. 1575 m. ir 1586 m. Bijutiškio dvarininko Jeronimo Daugėlos Narbuto pavaldiniai vogė Dubingių klebono Povilo Baltramiejavičiaus galvijus. 1574 m. Jeronimas Daugėla Narbutas Vilniaus kapturiniame teisme teisėsi su Povilu Baltramiejavičiumi dėl dviejų Bijutiškio dvaro tarnybų užgrobimo. Taigi, dvaras Bijutiškyje buvo jau nuo XV a. Iš tiesų yra išlikusi Bijutiškio dvare (in curia Byuczyszky) rašyta 1478 m. Bijutiškio parapijos bažnyčios fundacija, pagal kurią našlė Ona Eirudavičienė naujai įsteigtos bažnyčios išlaikymui užrašo įvairius turtus. Sekančios žinios apie dvarą iš XIX a. 1820 m. Bijutiškyje tebuvo dvaras (28 gyventojai) ir 4 kampininkų sodybos (viso 26 gyventojai) 1864 m. minimas dvaras, smuklė, kalvė ir 4 kampininkų namukai. Tuo metu dvare buvo šie pastatai: Pusiau mūrinis, pusiau medinis gyvenamasis namas (dabar mūrinė dalis yra išlikusi, joje gyvena paskutiniojo Bijutiškio dvaro savininko Ivanausko vaikai), medinis gyvenamasis namas (dabar jo vietoje paežerėje stovi ištaiginga vila), mūrinė paukštidė, mediniai - arklidės, ledainė, svirnas, 4 šalinės, pirtis, kalkių degimo krosnis, neaiškus medinis pastatas. Apie plačias Valentinavičiaus ambicijas užsimena ir B. Kviklys. Jis rašo: “Juozas Valentinavičius buvo sumanęs įsteigti miestą. Tam reikalui nutiesė gatvę, apsodino ją medžiais ir įruošė parką. Norėdamas pakelti prekybą statė kai kuriuos pastatus, iš apylinkės ūkininkų supirkindavop linus ir arkliais juos gabendavo į Rygą”. Galime manyti, kad greičiausiai kaip tik J. Valentinavičiaus rūpesčiu XVIII a. pabaigoje buvo pastatytas iš inventorių žinomas Bijutiškio dvaro kompleksas bei mūriniai rūmai (turintys klasicizmo bruožų), kuriems dalis plytų turbūt buvo paimta iš begriūvančios Dubingių evangelikų - reformatų bažnyčios piliavietėje (iš esmės sutampa plytų matmenys). Prasta dvaro ekonominė padėtis ypač išryškėjo 1808 m., po Juozapo Valentinavičiaus mirties, kai Bijutiškį užgriuvo kreditoriai ir 1810 m. eksdivizinis teismas dvarą už skolas perdavė Rygos pirkliui Hiklaveinui, kuris jį pardavė Jonušui Giedraičiui. XIX a. vid. Bijutiškio dvaras priklausė Giedraičiams. Mikalojus Giedraitis turbūt prisidėjo prie 1863 m. sukilimo. 1863 m. sukilime prieš Rusijos imperiją pasižymėjo 5 Giedraičių giminės atstovai, tarp jų ir Bijutiškio savininkas Mikalojus Karolis Giedraitis su sūnumis Vladislovu ir Jonušu. Už tai Rusijos valdžia nusavino Bijutiškio dvarą ir bažnyčią.

https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage...d-5c044bf8a9fd

[laimutis]

Senieji dar XVIII a. pabaigoje statyti dvaro rūmai

[laimutis]

Buvusių medinių rūmų vietoje ant senųjų pamatų ir rūsių pastatytas naujas pastatas - vila.

[laimutis]

Buvusio dvaro teritorijoje dar yra svirno sienų liekanos, kluonas, aplinkui pristatyta tipinių daugiabučių namų ir mūrinių ūkinių pastatų, tebėra buvusio parko likučių