Tai nėra valstybės saugoma kultūros paveldo registrinė vertybė.
151 ha užimančio Prapuntų ežero šiaurinio pakraščio saloje dar LDK laikais stovėjęs Prapuntų dvaras, kurį Malkevičiai nupirkę iš Šumkausko, o salą su krantu jungęs tiltas. Šiandien iš šiaurės į šį ežerą įeina du pusiasaliai, iš kurių vienas senovėje buvo sala, o joje – dvaro rūmai. 1827 metais dvarui priklausė tik du namai, kuriuose gyveno 38 žmonės. 1882 metais dvarininkas valdė 1058 margus žemės; iš kurių 312 užėmė daržai ir kita dirbama žemė. Prapuntų dvarui priklausė ir kaimyninis Buteliūnų kaimas (pavadinimo kilmę vertėtų aiškintis sėdint prie butelio). Tuo metu sparčiai augančiam dvarui priklausė 1 mūrinis ir 9 mediniai pastatai. Daugiausia vertėsi durpių gavyba. Ežero pakrantėje dar iki šių dienų yra išlikę ūkiniai dvaro pastatai.
Prie kelio stovi didžiulė Prapuntų tuopa, o šiek tiek toliau (apie 150 m. šiaurės kryptimi), kryžiumi pažymėta masinė 1863 m. sukilėlių kapavietė. Ji „slepiasi“ įvairių lapuočių medžių ir apleistų krūmokšnių kalvoje. Yra ir dar vienas nekropolis - Prapuntų ežero pusiasalyje palaidoti dvaro ponai; jų kapus senųjų sergsti keturių vaismedžių draugija, apkerpėjusiomis, tačiau vis dar vaisiais pasipuošiančiomis šakomis.
Dvarvietė garsėja ir viena storiausių Lietuvoje tuopa, kurios kamieno „talija“ šiek tiek viršija 6 metrus.
Kadangi iš dvaro į krantą, kur ir dabar stovi keletas senojo dvaro ūkinių pastatų, reikėjo eiti per šį tiltą (lotyniškai „per ponteru"), vietos gyventojai ir patį ežerą pavadino Perpuntu, o vėliau - Prapuntu.
Dvarvietės alėja
Dvarvietės teritorija: pievos, tvenkiniai, ežeras
Ūkiniai pastatai
Prapuntų tuopa
Kapavietė ir paminklas 1863 m. sukilėliams
151 ha užimančio Prapuntų ežero šiaurinio pakraščio saloje dar LDK laikais stovėjęs Prapuntų dvaras, kurį Malkevičiai nupirkę iš Šumkausko, o salą su krantu jungęs tiltas. Šiandien iš šiaurės į šį ežerą įeina du pusiasaliai, iš kurių vienas senovėje buvo sala, o joje – dvaro rūmai. 1827 metais dvarui priklausė tik du namai, kuriuose gyveno 38 žmonės. 1882 metais dvarininkas valdė 1058 margus žemės; iš kurių 312 užėmė daržai ir kita dirbama žemė. Prapuntų dvarui priklausė ir kaimyninis Buteliūnų kaimas (pavadinimo kilmę vertėtų aiškintis sėdint prie butelio). Tuo metu sparčiai augančiam dvarui priklausė 1 mūrinis ir 9 mediniai pastatai. Daugiausia vertėsi durpių gavyba. Ežero pakrantėje dar iki šių dienų yra išlikę ūkiniai dvaro pastatai.
Prie kelio stovi didžiulė Prapuntų tuopa, o šiek tiek toliau (apie 150 m. šiaurės kryptimi), kryžiumi pažymėta masinė 1863 m. sukilėlių kapavietė. Ji „slepiasi“ įvairių lapuočių medžių ir apleistų krūmokšnių kalvoje. Yra ir dar vienas nekropolis - Prapuntų ežero pusiasalyje palaidoti dvaro ponai; jų kapus senųjų sergsti keturių vaismedžių draugija, apkerpėjusiomis, tačiau vis dar vaisiais pasipuošiančiomis šakomis.
Dvarvietė garsėja ir viena storiausių Lietuvoje tuopa, kurios kamieno „talija“ šiek tiek viršija 6 metrus.
Kadangi iš dvaro į krantą, kur ir dabar stovi keletas senojo dvaro ūkinių pastatų, reikėjo eiti per šį tiltą (lotyniškai „per ponteru"), vietos gyventojai ir patį ežerą pavadino Perpuntu, o vėliau - Prapuntu.
Dvarvietės alėja
Dvarvietės teritorija: pievos, tvenkiniai, ežeras
Ūkiniai pastatai
Prapuntų tuopa
Kapavietė ir paminklas 1863 m. sukilėliams
Comment