Ivoniškio dvaras, Marijampolės r.

[Beniux]

Dvaro rūmai neišliko - jų vietoje pastatyta mokykla.

Spirito varykla.












Spirito varyklos vidus:

[Beniux]

Tvartai ir jų liekanos:

[gytisl]

Šiek tiek istorijos. Ivoniškio dvaras buvo medinis pastatas, kuriame maždaug prieš 50-40 metų veikė mokykla. Kai buvo pastatyta naujoji, vietiniai intiligentai mokytojai dvarą pradėjo naudoti kaip ūkinį pastatą. Pavyzdingas buržuazijos liekanų naikinimas. "Spirito varykla" iš tiesų buvo sandėlis, o pati varykla buvo visai kitoje vietoje. Jos liekanas vargiai ar būtų galima aptikti. Pastatai apleisti, niekas jais nesirūpina ir plėšia kas netingi. Apsukrųs verslininkai įsigijo vieną iš ukinių pastatų, savaip panaudojo ES lėšas, nuardė stogą ir pasmerkė pastatą greitesnei baigčiai. Daugiau foto: http://www.heritage.lt/dvarai/foto.php?id=732#1

[Beniux]

Atsiprašau - ten ne bravoras, o svirnas. Na, apie dvaro istoriją turiu sukaupęs keliolika lapų. Įdedu tik "paskutiniųjų dienų" santrauką.

"Tarpukario metais rūmai dar buvo gerai išsilaikę. 1944 m. juose įsikūrė progimnazija, 1950 m. – septynmetė, kuri 1953 m. buvo pertvarkyta į vidurinę mokyklą ir veikė iki 1965 m. (tuomet mokyklai pastatė naują pastatą). 1968 m. rūmus nugriovė, o ūkiniuose pastatuose įsikūrė kolūkio kontora. Išliko kai kurie autentiški langų rėmai ir langinės. „Gražiosios sodybos“ vietoje įkūrė mokyklos stadioną. Išlikusios liepų alėjos ar jų fragmentai. Kūdra iškasta jau sovietiniu laikotarpiu. Prie geriausiai išsilaikiusio pastato - mūrinio svirno - pristatė ambulatoriją. Saugoma teritorija užima beveik 9 ha plotą".

[gytisl]

Projektas, kuris niekada nebus įgyvendintas, o gaila.
http://www.etapasgroup.lt/uploads/do...ezentacija.pdf

[Beniux]

Projekto įgyvendinimas būtų pagelbėjęs tik tam vienam geriau atrodančiam statiniui.
Visi kiti sumanymai yra iš "kosmoso" sferos. Kas ten būtų važinėjęs į tas konferencijų sales? Marijampolėje "konferencininkų" nėra, Alytus turi Dzūkijoje ir geriau įrengtų panašių objektų, o vilniečiams ir kauniečiams - per toli. Marijampoliečiai vangiai lankosi žirgyne, kuris yra 5 km nuo miesto, tai dar vangiau važiuotų penkiskart didesnį atstumą.

[Tavo laisvalaikis]

Projektas tikrai iš kosmoso sferos, tačiau labai įspūdingas.

[Beniux]

Dvaro savininko įspūdžiai:

"Man visada patiko raudonų plytų namas... Nežinau kodėl, bet man tai senovinio gėrio simbolika. Tai tarsi koks feniksas, kuris gali pakilti bei sušildyti savo išoriniu ir vidiniu spindesiu.
Raudona, gražu, sena, apgriuvę, suvirtę, bet gražu, didinga, istoriška... sau pasakiau išvydęs skelbimą apie parduodamą kultūrą. Nuotraukose matėsi suvirtę raudonų plytų ir akmenų pastatai, kažkokie tvartai ir ežeras prie kurio švendrėse buvo palikta valtis. Taip, mintis buvo kaip tik ta - „parduoda kultūrą“. Mūsų, Tavo, Mano... „Aš jos noriu sau“, - pasakiau ir, sėdęs į mašiną, išvažiavau. Nežinodamas tiksliai nei kur važiuoju, nei ką iš tikro rasiu, aš važiavau pro gražius Prienų apylinkės miškus link tikslo - Gudelių miestelio. Važiuojant grožėtis tikrai yra kuo... Tie kalniukai miško apsuptyje, iškylantis vaizdas ir žaluma. Kelias iki tikslo visada išliks mano akyse ir širdyje...
Sustojau, apsižvalgiau... Tikslas pasiektas, aš jau esu čia. Vaizdas, kurį pamačiau išlipęs iš mašinos, sukaustė mane. Vietovė dvelkė kažkokiu savitu kvapu, kuris gaunasi seną sumaišius su nauju. Viskas buvo apaugę krūmynais ir medžiais. Vietovė tarsi sakytų „taip, aš esu tas senas kultūros paveldas, esu praeitis, kuri yra išlikusi ir besikabinanti norint išlikti kuo ilgiau...“. Neleidau aš jai kalbėti tą akimirką, o leidau tik stebėti mane, besižvalgantį ir besirioglinantį į pirmojo pastato vidų, norintį įkvėpti ir išgirsti tos išlikusios senaties.
„Gaila ir graudu“, - sau ištariau, išvydęs vaizdą viduje. Šiukšlės, tvaikas, seni švirkštai, nugriuvusios kolonos, medžio sutrūnijęs karkasas... Viskas tarsi šaukte šaukė „Mes čia buvome!“ - buvome, radome, sugriovėme, prišiukšlinome, palikome... „Kas toliau?“ - paklausiau savęs. Vis gilyn ir gilyn brendu tyrinėdamas kampus ir lipu aukštyn. Užsirioglinau kaip galėdamas aukščiau ir pažvelgiau žemyn, į ant žemės viduje gulinčias šiukšles...
Tik dabar pradedu suprasti, kas dėjosi tada mano galvoje... Pyktis, nerimas, baimė (buvau aukštai), netvirtumas... ir istorija prabėgo pro akis... bet...
Atlapotos svirno durys atsiveriančios į ežerą. Jos negalėjo likti nepastebėtos. Aš atsargiai praėjau karkasu link jų ir pažvelgiau į ežero pusę. Nuostabu, didinga ir beprotiškai dvelkia istorija. Vidus tarsi degte degė šaukti, žiūrint į vandens ir tolių didybę... Nešaukiau. O ką pagalvos kiti aplinkiniai? Dar vienas kitoks išvydo, pasvajojo ir rėkia čia visa gerkle. Patylėjau, o taip norėjosi."

iš http://www.suduvosgidas.lt/index.php...&new_id=207133

[Romas]

15min.lt 2018.06.10
Nykstantis paveldas: baigiama sunaikinti Tiškevičių dvaro sodyba

Marijampolės rajone yra gražiai sutvarkytas Gudelių bažnytkaimis. (...) Vaizdai kaip iš idiliško filmo.
Beveik. Į realybę sugrąžina miestelio pakraštyje, gražiai nušienautoje pievoje stūksantys likimo valiai palikti Tiškevičių dvaro sodybos pastatai. Pastatai, stovėję šimtus metų, yra palikti sunykimui net nebandant imituoti paveldo priežiūros.

V.Balkūno nuotr.


https://www.15min.lt/pasaulis-kisene...yba-642-979700