Nukrypo su betonu „autentikai“ bjauroja viską. Karkasinis Kauno pilies bokštas, ant betono pakabinti Vilniaus Valdovų rūmai, kas toliau gal plastmasinė Klaipėdos pilis.
Iš tiesų, o kodėl paveldo saugotojams nepradėjus atkūrinėti senųjų starinių tūrių iš plastmasės – neklaidintų visuomenės, visi suprastų kur autentiška, o kur šiais laikais atkurta. Molis, kalkės, akmenys ne, nesolidu ir nerimta rimtam „autentikui“
Rūmų nebus. Bus tik atkastų jos pamatų ir rūsių eksponavimas, – kirste nukerta Asvejos regioninio parko direktorius Rimantas Glambokas, nuleisdamas ant žemės galimas vizijas apie prikeliamus rūmus. Tikėtina, kad dar po 2003 metais archeologų pradėtų Dubingių piliavietės tyrinėjimų, istorinės praeities rekonstruktoriams galėjo kilti ir tokių vizijų.
Keliuose aplankuose, į kuriuos sudėtas trejų metų didelio būrio specialistų darbas, Dubingių traukos centro – Pilies kalno vizija – daug žemiškesnė. Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamas projektas turi būti baigtas 2012 metais, sutartis su Lietuvos verslo paramos agentūra buvo pasirašyta šiemet.
Paraiška projekto įgyvendinimui buvo pateikta dar 2007 07 01. Bet, kaip tai įprasta, jos svarstymą užtęsė tarpžinybiniai derinimai tarp Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) ir Kultūros ministerijos dėl kai kurių darbų, kurie nėra tiesiog susieti su projekto pagrindiniu tikslu, finansavimo. Projektą rengė UAB “Senojo miesto architektai”, o jo vadovas Robertas Zilinskas, pradėjus darbus, vis dar priverstas siūlyti projekto pataisas, nes piliavietėje tyrinėjimus tęsę archeologai atkasė dar vieno rūsio pamatus, kurie keis suprojektuoto virš jų atkastų pamatų ir rūsių iškilsiančio statinio konfigūraciją.
Rūmų nebus. Bus tik atkastų jos pamatų ir rūsių eksponavimas, – kirste nukerta Asvejos regioninio parko direktorius Rimantas Glambokas, nuleisdamas ant žemės galimas vizijas apie prikeliamus rūmus. Tikėtina, kad dar po 2003 metais archeologų pradėtų Dubingių piliavietės tyrinėjimų, istorinės praeities rekonstruktoriams galėjo kilti ir tokių vizijų.
Keliuose aplankuose, į kuriuos sudėtas trejų metų didelio būrio specialistų darbas, Dubingių traukos centro – Pilies kalno vizija – daug žemiškesnė. Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamas projektas turi būti baigtas 2012 metais, sutartis su Lietuvos verslo paramos agentūra buvo pasirašyta šiemet.
Paraiška projekto įgyvendinimui buvo pateikta dar 2007 07 01. Bet, kaip tai įprasta, jos svarstymą užtęsė tarpžinybiniai derinimai tarp Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) ir Kultūros ministerijos dėl kai kurių darbų, kurie nėra tiesiog susieti su projekto pagrindiniu tikslu, finansavimo. Projektą rengė UAB “Senojo miesto architektai”, o jo vadovas Robertas Zilinskas, pradėjus darbus, vis dar priverstas siūlyti projekto pataisas, nes piliavietėje tyrinėjimus tęsę archeologai atkasė dar vieno rūsio pamatus, kurie keis suprojektuoto virš jų atkastų pamatų ir rūsių iškilsiančio statinio konfigūraciją.
Gaila, kad tokią vietą užguoš toks grūbus svetimkūnis neturintis jokių sąsajų su vietą. Betonas tikrai yra blogiausias variantas, raudonų plytų ar net paprastų malkų derinys su piliakalniu būtų kur kas geresnis. Man norėtusi išgirst svarių Ašmenos regioninio parko direkcijos argumentų, nes dabar girdžiu tik užsispyrėliška neargumentuota ne atstatymui ir besąligiška tai tik betoniniam variantui.
Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Rūmų nebus. Bus tik atkastų jos pamatų ir rūsių eksponavimas, – kirste nukerta Asvejos regioninio parko direktorius Rimantas Glambokas, nuleisdamas ant žemės galimas vizijas apie prikeliamus rūmus. Tikėtina, kad dar po 2003 metais archeologų pradėtų Dubingių piliavietės tyrinėjimų, istorinės praeities rekonstruktoriams galėjo kilti ir tokių vizijų.
Keliuose aplankuose, į kuriuos sudėtas trejų metų didelio būrio specialistų darbas, Dubingių traukos centro – Pilies kalno vizija – daug žemiškesnė. Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamas projektas turi būti baigtas 2012 metais, sutartis su Lietuvos verslo paramos agentūra buvo pasirašyta šiemet.
Paraiška projekto įgyvendinimui buvo pateikta dar 2007 07 01. Bet, kaip tai įprasta, jos svarstymą užtęsė tarpžinybiniai derinimai tarp Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) ir Kultūros ministerijos dėl kai kurių darbų, kurie nėra tiesiog susieti su projekto pagrindiniu tikslu, finansavimo. Projektą rengė UAB “Senojo miesto architektai”, o jo vadovas Robertas Zilinskas, pradėjus darbus, vis dar priverstas siūlyti projekto pataisas, nes piliavietėje tyrinėjimus tęsę archeologai atkasė dar vieno rūsio pamatus, kurie keis suprojektuoto virš jų atkastų pamatų ir rūsių iškilsiančio statinio konfigūraciją.
Gaila, kad tokią vietą užguoš toks grūbus svetimkūnis neturintis jokių sąsajų su vietą. Betonas tikrai yra blogiausias variantas, raudonų plytų ar net paprastų malkų derinys su piliakalniu būtų kur kas geresnis. Man norėtusi išgirst svarių Ašmenos regioninio parko direkcijos argumentų, nes dabar girdžiu tik užsispyrėliška neargumentuota ne atstatymui ir besąligiška tai tik betoniniam variantui.
Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Comment