Buvęs Dotnuvos dvaro palivarkas, kurio teritorijoje 1909 m. dvarininkas Chrapovickis pastatė moderno stiliaus rūmus.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Terespolio dvaras, Kėdainių r.
Collapse
X
-
Į parką kreipiau dėmesį tiek, kiek man to reikėjo. Labiau rūpi kiti dalykai. Noriu tave patikslinti - Labai skirtingais dydžiais apibūdinamą parką XIX a. II pusėje suprojektavo dvarininkas, 1863 m. sukilimo dalyvis architektas Antanas Zaleskis.
Pagal kitus šaltinius parko kūrimo darbuose (ypač atgabenant retesnius augalus) jam šiek tiek talkino Rygos sodininkas G. Kuphaltas, o tarpukariu parką puoselėjo – Antanas Juknevičius. Tai vienas gražiausių peizažinio plano Kėdainių krašto parkas: pailgas tvenkinys, vaismedžių sodas, vingiuoti takai ir alėjos. Vakarinėje parko dalyje tyvuliuoja trys nedideli, tarpusavyje nesujungti tvenkiniai. Parkotyrininkai išskiria vieną kaštoną.
Comment
-
Parašė Beniux Rodyti pranešimąparką XIX a. II pusėje suprojektavo dvarininkas, 1863 m. sukilimo dalyvis architektas Antanas Zaleskis Parkotyrininkai išskiria vieną kaštoną.
Dėl parko grožio teisybė, netgi pristatytas pirčių ir patvenktas Kėdainių paveldo siaubo Žviko, jis neprarado savo vertės, dėl vertingų medžių, tai ten yra tikrai daugiau unikalių introdukuotų augalų.
Jei jau paminėjome puoselėtojus, reikia paminėti ir Mišeikį.
Comment
-
Turiu omeny, bajorų kilmės architektą, parkotvarkininką Antaną Zaleskį, gimusį 1863 m. sukilimo tremtinio šeimoje. Tai ne dailininko Antano Zaleskio (1827 - 1885) sūnus. Net nežinau, ar juos siejo, kokia nors artimesnė giminystė. Tuo metu, tai yra XIX a. paskutiniajame dešimtmetyje, A. Zaleskis buvo nebrangus, pradedantis parkotvarkininkas. Jis dirbdamas vieno žurnalo redaktoriumi, pirmasis gaudavo informaciją apie kuriamus parkus ir ieškomus specialistus, todėl ir nepasikuklindavo bei pasisiūlydavo. Iš Terespolio dvaro savininko Antano Chrapovickio pakvitavimo, datuoto 189? (paskutinieji metai neįskaitomi), matyti, kokius didelius darbus jis patiki A. Zaleskiui. Tą patį straipsnyje patvirtina ir lenkų sodininkas E. Jankowski.
O dabartiniai rūmai buvo pastatyti 10 - 15 m. vėliau ir nėra tiesiogiai susiję su parko kūrimu. Beje, ir A. Zaleskis kūrė ne plikoje vietoje - ten kažkas gerokai anksčiau (t.y. prie dvarininko Adomo Chrapovickio) buvo pradėjęs parko darbus, bet nebaigęs. Iš šaltinių (deja, dėl suprantamų priežasčių jų nenurodysiu) supratau, kad Rygos sodininkas dvarininkui buvo reikalingas tik dėl gero vardo ... Pravažiuodamas sustodavo, išgerdavo arbatos, atsilygindavo retesniais sodinukais ir ... atia. Kažkaip abejoju, kad ten galėjo išsitekti du konkurentai (nors vienas iš jų buvo tik pradedantysis specialistas).
Mano subjektyvia nuomone - rūmų vaizdelis nenusileidžia parkui.
- 1 patinka
Comment
-
Rinkos aikštė 2024.06.12
Sunykusiam Terespolio dvarui atgimti trukdo kaimynų rietenos
Nauji dvaro savininkai tapo senų gyventojų įkaitais, o seniesiems istorija gali baigtis antstoliais
Ir anokia paslaptis – kone beveik visur dvarus paprastai ir išgarsina privatūs asmenys, kurie negaili pinigų, laiko ir jėgų dvarams sutvarkyti ir įveiklinti. Tokių pačių planų yra ir dėl Kėdainių pakraštyje stūksančio įspūdingo Terespolio dvaro, tačiau šį dvarą atgaivinti trukdo ne kas kitas, o patys to dvaro gyventojai. Sovietiniais laikais išparceliuotas dvaras iki šiol mena tuo laikmečiu padarytą žalą, kurią, deja, bet sėkmingai puoselėja patys dvare gyvenantys žmonės, o rajono valdžia neįgali išspręsti problemą – nauji dvaro savininkai tapo senų gyventojų įkaitais, kaip ir senieji gyventojai – naujų šeimininkų įkaitais. Tačiau teisiškai ši situacija liūdniausiai gali pasibaigti būtent seniesiems dvaro gyventojams – jei jie nemokės sąskaitų, gali sulaukti antstolių.
Terespolio dvaro gyventoja guodėsi, kad daugybę metų ji gyveno dvare ir niekuo nesiskundė, o pernai situacija pasikeitė kardinaliai. Moteris sako, kad dalį dvaro nupirkus vienai šeimai, ilgamečiams gyventojams nebėra ramybės. Jie nebegali turėti daržų, o naujieji šeimininkai esą siekia juos iš dvaro išmesti. (...)
„Mes gyvename Terespolio dvare. Ir dabar tokia situacija, kad dvaro dalį nupirko moteris iš Šiaulių, įsteigė bendriją ir mums nebėra net žemės. Mus apipylė skundais. (...)
Ji pridūrė, kad naujieji dvaro savininkai siekia, kad esami gyventojai iš dvaro išsikeltų, mat kol dvaras priklauso keliems žmonėms, esą jame daryti jokių darbų negalima
Kaip aiškino Kėdainių rajono savivaldybės Statybos ir turto skyriaus vedėja Audronė Naujalienė, prie namo žemės sklypas nesuformuotas, kitaip tariant, ten yra laisva valstybinė žemė. (...)
Terespolio dvaro gyventojai dar pernai Kultūros paveldo departamento ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos specialistų buvo informuoti apie jų vykdomus pažeidimus parko teritorijoje, tačiau iki šių metų nesiėmė jokių veiksmų, o pažeidimai kartojosi, todėl buvo kreiptasi ir i į Valstybinę teritorijų planavimo ir Statybos inspekciją bei aplinkos apsaugą. (...)
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistas E. Jasenka pridūrė, kad tiek savivaldybė, tiek kitos institucijos kiek gali, tiek padeda naujajai Terespolio dvaro savininkei, kad jos siekis sutvarkyti dvaro teritoriją būtų lengvesnis. (...)
Didžiosios Terespolio dvaro dalies savininkė Jurgita Nikalajevienė, kuri ir yra bendrijos pirmininkė, sakė, kad šeimai perkant dvarą jie nujautė, kad reikės įdėti labai daug darbo, tačiau mažiausia, ko tikėjosi, tai kad su dvare gyvenančiais žmonėmis bus taip sunku susitarti ir susikalbėti.
„Dvaras yra avarinės būklės, jau du kartus degė, nors šiaip tai yra paveldosauginis objektas. Terespolio dvaro parkas buvo vienas iš pačių gražiausių, pavyzdinių parkų Lietuvoje, o dabar dvaro gyventojai ten gano karves, krečia mėšlą, visur mėtosi šiukšlės, plastikai visokie. Parko teritorija apaugusi žolėmis, pilna erkių.
Aš noriu sutvarkyti dvarą ir parką, ir tą darau iš savo lėšų. Kaimynai nori ten gyventi, bet nenori nieko daryti.
Aš iš savo lėšų suformavau žemės sklypus, bet jie prie to neprisidėjo. Aš savo lėšomis tvarkiau stogą, kad jiems ant galvos lietus nelytų, jie gavo sąskaitas, bet jų nemoka.
Jie nesupranta, kad gyvena daugiabučio namo statusą turinčiame objekte, kuris yra paveldosauginis ir kartu jis yra avarinės būklės“, – pasakoja Jurgita, kuri kartu su šeima turi apie 80 proc. dvaro nuosavybės.
https://rinkosaikste.lt/sunykusiam-t...mynu-rietenos/
https://www.15min.lt/naujiena/aktual...nos-56-2257392
LRT.lt 2022.10.28
Dvare įrengtame bute gyvenanti moteris baiminasi – jei ir toliau kaimynai nesusitars tvarkyti pastato, gali likti benamė
Prieš šimtą metų statytame Terespolio dvare prieš pusšimtį metų buvo įrengti butai. Viename jų gyvenanti Viktorija baiminasi – jei ir toliau kaimynai nesutiks tvarkyti dvaro, ji gali likti benamė. (...)
Tai, kad čia nesaugu, yra konstatavę ir ugniagesiai, ne kartą gesinę gaisrus dėl netvarkingos elektros instaliacijos ar šildymo sistemos. Susirūpinimą raštais išreiškia ir kultūros paveldą turinčios užtikrinti institucijos.
„Jie mato, bet nieko padaryti negali, nes čia privatus namas, o kad architektūrinis paminklas, tai tegul rūpinasi valstybė... Tai nuo kurio punkto galim pradėti? Nuo gyventojų, kurie yra neįgalūs, nepajėgūs finansiškai“, – situaciją komentuoja gyventoja.
Už kultūros paveldo objekto nepriežiūrą savininkams skiriamos baudos, tačiau ir jos dažnai nepriverčia susitarti dėl tvarkybos darbų, kurie yra gerokai brangesni ir ilgiau trunkantys nei paprasto namo remontas. (...)
Svarstoma galimybė griūvantiems paveldo objektams taikyti daugiabučius atnaujinant pasitvirtinusią tvarką, kai namo renovacijai turi pritarti daugiau kaip pusė savininkų. Kraštutiniu atveju valstybė turi teisę perimti neprižiūrimą kultūros paveldo objektą, tačiau taip Lietuvoje pasielgta tik su trimis objektais: Palangos kurhauzu, Joniškėlio mokykla ir Kalnaberžės dvaru. Tiesa, šie objektai turėjo tik po vieną savininką.
https://www.lrt.lt/naujienos/kultura...i-likti-bename
Rinkos aikštė 2021.05.04
Dūmuose paskendo Terespolio dvaras
Penktadienio rytą didžiulės ugniagesių gelbėtojų pajėgos skubėjo į Terespolio kaimą, mat buvo pranešta, kad Terespolio dvaro pastatas, kuriame įrengti butai ir kuriuose gali būti žmonių, pilnas dūmų. Kaip paaiškėjo vėliau, pastatas prisipildė dūmų dėl netvarkingos šildymo sistemos
https://rinkosaikste.lt/ties-riba-du...spolio-dvaras/
Comment
-
Parašė Beniux Rodyti pranešimąTuriu omeny, bajorų kilmės architektą, parkotvarkininką Antaną Zaleskį, gimusį 1863 m. sukilimo tremtinio šeimoje. Tai ne dailininko Antano Zaleskio (1827 - 1885) sūnus. Net nežinau, ar juos siejo, kokia nors artimesnė giminystė. Tuo metu, tai yra XIX a. paskutiniajame dešimtmetyje, A. Zaleskis buvo nebrangus, pradedantis parkotvarkininkas. Jis dirbdamas vieno žurnalo redaktoriumi, pirmasis gaudavo informaciją apie kuriamus parkus ir ieškomus specialistus, todėl ir nepasikuklindavo bei pasisiūlydavo. Iš Terespolio dvaro savininko Antano Chrapovickio pakvitavimo, datuoto 189? (paskutinieji metai neįskaitomi), matyti, kokius didelius darbus jis patiki A. Zaleskiui. Tą patį straipsnyje patvirtina ir lenkų sodininkas E. Jankowski.
O dabartiniai rūmai buvo pastatyti 10 - 15 m. vėliau ir nėra tiesiogiai susiję su parko kūrimu. Beje, ir A. Zaleskis kūrė ne plikoje vietoje - ten kažkas gerokai anksčiau (t.y. prie dvarininko Adomo Chrapovickio) buvo pradėjęs parko darbus, bet nebaigęs. Iš šaltinių (deja, dėl suprantamų priežasčių jų nenurodysiu) supratau, kad Rygos sodininkas dvarininkui buvo reikalingas tik dėl gero vardo ... Pravažiuodamas sustodavo, išgerdavo arbatos, atsilygindavo retesniais sodinukais ir ... atia. Kažkaip abejoju, kad ten galėjo išsitekti du konkurentai (nors vienas iš jų buvo tik pradedantysis specialistas).
Mano subjektyvia nuomone - rūmų vaizdelis nenusileidžia parkui.
- 1 patinka
Comment
Comment