Rudaminos dvaras, Lazdijų r.

[Beniux]

Urdomin dvaras (senasis lenkiškas pavadinimas) pirmą kartą paminėtas XVI a. 4 dešimtmetyje, kai LDK kariūnui Petrui Plikiui už karo tarnybą skyrė dešimt valakų pelkėtoje miškingoje vietovėje prie Rudaminos upelio. Apie 1555 m. mirus dvarininkui, jo buvusi valda perėjo sūnui. O 1576 m. mirus ir Bogdanui Plikiui, dvaras perėjo garsiajai Masalskių giminei – Grigalius Masalskis vedė našlę Mariją Plikienę. Gardino žemės pateisėjas, Nemunaičio girininkas G. Masalskis dvaro valdas dar labiau praplėtė, kai vedybų keliu prijungė ir kaimyninį Račkų dvarą. Tikėtina, kad jau XVI a. antroje pusėje čia stovėjo medinis vienaaukštis dvaras, perimetrais atitikęs dabartinį. Yra išlikusi nemaža dalis senojo dvaro pamatų, rūsio arka, durų angos, architektūros ar puošybos elementų. Vidinės sienos galėjo būti tapytos: XVIII a. statytuose rūmuose buvo „nužiūrėti senieji piešiniai“ . Tuo metu buvo išmūryti trys dideli kaminai (išliko du). Iš kitų šaltinių galima manyti, jog dvaras buvo mūrinis – 1590 – 1592 m. statytoje miestelio bažnyčioje buvo naudojamos ir iš dvaro atvežtos plytos. Tiesa, dokumentuose randamą posakį „iš dvaro atvežtos plytos“ galima traktuoti įvairiai. 1596 m. po tėvo mirties valdymą perėmė sūnus Lukas.

XVII – XXI a. dvaro istoriją pasilieku sau.


Dvarvietė:








Mūrinio kluono fragmentai:







Tvenkinys:

[Beniux]

Dvaro rūmai:







Dar yra mūrinis tvartas, kurio nefotografavau.

[Beniux]

Rudaminos piliakalnis:



Nuo Rudaminos piliakalnio:

[Beniux]

Taip 1873 m. dvarą matė jame pas giminaičius neretai lankydavęsis lenkų dailininkas Stanislovas Vitkevičius (1851 - 1915).

[Beniux]

Dailininkas K. Gornickis, "Rudaminos piliakalnis", 1867 m.

[Beniux]

Beje, I. Semaškaitės knygoje "Lietuvos dvarai" yra klaidų temoje "Rudamina". Skorulskiai XVI a. to dvaro nevaldė. Lukas Masalskis vedė Kotryną Skorulskaitę 1590 m., o kai XVII a. viduryje mirė jų bevaikis anūkas Petras, tuomet dvaras perėjo Skorulskiams. Tačiau pastarieji niekada šiame dvare negyveno.

[Beniux]

Į dvarą sugrįžo knygų spinta, spintelė, dar kai kurie baldai. Pianinas XX a. pradžioje stovėjo Bartninkų dvare. Nepamenu, ar tas baltai dažytas baldas yra iš Rudaminos dvaro... Vis tiek akių negadina.

[Beniux]

Balstogėje, Muzeum Podlaskie, aptikau S. Vitkevičiaus tapybos darbą "Rudaminos oficina". Drobė, aliejus; 39 x 32; 1873 m.
Šis pastatas neišliko, todėl meno kūrinys jau tapo ir savotišku dokumentu. 1869 - 1873 m. dvare glaudėsi iš tremties Rusijoje sugrįžęs dailininko tėvas Ignotas. Pas jį vasaromis ir svečiavosi sūnus Stanislovas. Nutapė ir daugiau Rudaminos vaizdų (pvz., Rudaminos tvenkiniai), bet jie neišliko.

Beje, Balstogės valstybiniame archyve saugoma dvaro byla - jos Nr.400; datuota 1797 m. Niekas iki šiol nebuvo jos vartęs.



Nuotrauka paimta iš http://www.pinakoteka.zascianek.pl/Witkiewicz/Index.htm


Stanislavo Vitkevičiaus portretas. 1902 m. nutapė Jacekas Malčevskis



paimta iš http://images.google.lt/imgres?imgur...HMzz-Qbc-6yrBA

[Romas]

Foto 2011.08


Fontano likučiai parkelyje


Rudaminos dvaras iš kitos pusės

[Romas]

Pagrindinis (vakarinis) Rudaminos dvaro fasadas

[Beniux]

Vyksta rūmų restauracija: kai kur uždėta nauja stogo skarda, "surištos" sienos tinkavimui, atidengtas išorės sienų polichrafinis dekoras (vienintelis Lietuvos dvaruose). Kiek daug bus palikta atidengtų sienų, priklausys nuo finansinių galimybių ir kitų sprendimų.












Sienų dekoro fragmentai






Drįstu teigti, jog įdomiausias pastarųjų metų atradimas – dvaro savininkų signatūra virš fasadinių durų. Ovale įrašytos kelios raidės, kurias galima irgi įvairiai perskaityti, pvz. E, A, I, S, T ir panašiai. Šriftas, signatūrų rėmėlio forma ir raides palydintis kitaspalvis „šešėlis“ man sufleruoja, kad čia turėtų būti vėlyvojo baroko kūrinys. Kai 1755 m. Mykolas Turčinavičius surašė testamentą, tai po mirties išreiškė norą, kad Rudaminos dvarą valdytų jo žmona Teresė ir sūnus Adomas. 1765 m. mirė Trakų vaivadijos iždininkas M. Turčinavičius, o 1769 m. ir jo buvusi žmona Teresė. Vietoj nepilnamečio sūnaus ūkį tvarkė samdyti ūkvedžiai. Jaunasis dvarininkas, tapęs visiškai savarankišku, 9 dešimtmetyje užsiima rūmų rekonstrukcija (tyrinėtojai klaidingai rekonstrukciją nukelia į amžiaus vidurį): jie įgauna dabartinę planą. Vakarų fasade pristatomas jau klasicizmo elementais pasižymintis prieangis, kurio prieangyje apie 1785 – 1790 m. ir sukuriamas šis šedevriukas. Jis negalėjo atsirasti anksčiau, nes dvarininkas Adomas ilgai ieškojo savo Ievos ... Žinant, kad 1790 m., kai jiems gimė dukra Teresė, po vestuvių buvo praėję tik keli metai. Signatūroje įžiūrėjau vestuviniu žiedu sujungtas E.A. T. raides, bylančias Ewos (taip lenkiškai rašytas jos vardas) ir Adomo Turčinavičių šeimininkavimą dvare.

[Depeche]

Tai kad realiai vaizdas beveik nepasikeitė nuo Romo apsilankymo laikų

[laimutis]

Įdomus provincijos barokinių rūmų pavyzdys, šis pastatas visai nepaminėtas Lietuvos architektūros istorijos II tome.

[laimutis]

Rudaminos dvaro sodyba paskelbta saugomu kultūros objektu. D. Varnaitės nuotr.



Lazdijų rajone esančios Rudaminos dvaro sodybos fragmentai penktadienį paskelbti valstybės saugomu kultūros objektu, pranešė Kultūros paveldo departamentas (KPD).
„Rudaminos dvaro sodyba yra unikali išlikusia XVIII amžiaus sienine tapyba ant ponų namo fasado, kurią reikėtų kaip galima greičiau restauruoti. Džiaugiuosi, kad šiai privačiai dvaro sodybai yra suteiktas aukštesnis kultūros paveldo vertybių apsaugos statusas, - jis atvers naujas galimybes išskirtinių fragmentų restauravimui. Paskelbus jį valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, savininkai galės pretenduoti į valstybės išmokamas kompensacijas už paveldo tvarkybos darbus privatiems savininkams“, - pranešime cituojama KPD direktorė Diana Varnaitė.
Iš dvaro laikų iki šiol išliko rūmai, tvarto, parko, tvenkinių sistemos fragmentai.
Klasicistinis Rudaminos dvaras pradėtas kurti 1537-1538 metais bajoro Petro Plikio. Vėliau jis priklausė Skorulskių giminei, didikams Masalskiams. Grigalius ir Marija Masalskiai XVI amžiaus pabaigoje Rudaminoje pastatė pirmąją bažnyčią. XVIII amžiuje Rudaminą nusipirko Trakų vaivadijos iždininkas Mikalojus Turčinavičius-Sušickis, atstatęs pradėjusius irti dvaro pastatus, juos rekonstravęs. M.Turčinavičiaus-Sušičkio pastatyti klasicistiniai dvaro rūmai yra išlikę iki šių dienų.
Rudaminos dvaro rūmai priskiriami regioninio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektams. Tokie objektai yra atrenkami skelbti valstybės saugomais vadovaujantis šiais atrankos kriterijais: autentiškumo, išsaugojimo tikimybės, pritaikymo galimybės, lankymo bei eksponavimo galimybės, būklės bei asmeninės valdytojų iniciatyvos.
Praėjusiais metais valstybės saugomais buvo paskelbti 15 nekilnojamojo kultūros paveldo objektų. http://kauno.diena.lt/naujienos/lais...objektu-677785

[Romas]

Foto 2019.07




Parkas atitvertas tvora su elektros srove






Nesinorėjo eiti už tvoros


Iš arčiau gavosi tik tokia pagrindinio fasado nuotrauka

[Romas]

Rudaminos dvaro įėjimas
Foto 2019.07

[Romas]

Tai kad realiai vaizdas beveik nepasikeitė nuo Romo apsilankymo laikų

Kompiuteryje peržiūrint temą nesimato 2011 metais įkeltų nuotraukų.
Ankstesnės nuotraukos buvo patalpintos į Photobucket talpyklą. Jų rodymas kas keli mėnesiai keičiasi. Šiuo metu vietoje nuotraukų rodomi išplaukę "blynai" su talpyklos logotipu.
Atsiprašau, per 12 metų įkeltų nuotraukų rodymo atstatyti perkeliant į kitą talpyklą fiziškai neįmanoma.
Tuo pat metu šios Photobucket nuotraukos normaliai rodomos telefonuose.

[Romas]

Šoninis fasadas
Foto 2019.07




Siauras praėjimas


Vaizdas į kuoliukais su elektriniu piemeniu užtvertą pievą priešais dvaro pastatą

[Romas]

Rytinis fasadas
Foto 2019.07


Šioje nuotraukoje matosi, kad pakeista tik pusė stogo skardos

[Romas]

Vaizdai einant nuo tvartų griuvėsių
Foto 2019.07







Tolumoje matosi Rudaminos bažnyčia