Urdomin dvaras (senasis lenkiškas pavadinimas) pirmą kartą paminėtas XVI a. 4 dešimtmetyje, kai LDK kariūnui Petrui Plikiui už karo tarnybą skyrė dešimt valakų pelkėtoje miškingoje vietovėje prie Rudaminos upelio. Apie 1555 m. mirus dvarininkui, jo buvusi valda perėjo sūnui. O 1576 m. mirus ir Bogdanui Plikiui, dvaras perėjo garsiajai Masalskių giminei – Grigalius Masalskis vedė našlę Mariją Plikienę. Gardino žemės pateisėjas, Nemunaičio girininkas G. Masalskis dvaro valdas dar labiau praplėtė, kai vedybų keliu prijungė ir kaimyninį Račkų dvarą. Tikėtina, kad jau XVI a. antroje pusėje čia stovėjo medinis vienaaukštis dvaras, perimetrais atitikęs dabartinį. Yra išlikusi nemaža dalis senojo dvaro pamatų, rūsio arka, durų angos, architektūros ar puošybos elementų. Vidinės sienos galėjo būti tapytos: XVIII a. statytuose rūmuose buvo „nužiūrėti senieji piešiniai“ . Tuo metu buvo išmūryti trys dideli kaminai (išliko du). Iš kitų šaltinių galima manyti, jog dvaras buvo mūrinis – 1590 – 1592 m. statytoje miestelio bažnyčioje buvo naudojamos ir iš dvaro atvežtos plytos. Tiesa, dokumentuose randamą posakį „iš dvaro atvežtos plytos“ galima traktuoti įvairiai. 1596 m. po tėvo mirties valdymą perėmė sūnus Lukas.
XVII – XXI a. dvaro istoriją pasilieku sau.
Dvarvietė:
Mūrinio kluono fragmentai:
Tvenkinys:
XVII – XXI a. dvaro istoriją pasilieku sau.
Dvarvietė:
Mūrinio kluono fragmentai:
Tvenkinys:
Comment