Žinomas nuo XVIII a. vidurio. XVIII a. 6 dešimtmetyje čia lankęsis lenkų keliautojas A. Polujanskis rašė, jog dvaras primena "seną lietuvišką pilį". Iš tikrųjų akmens ir plytų mūrus dvarininkas, caro armijos generolas - majoras Launnitz pastatė 1835 m. Žinoma, kad 1855 m. dvaras (oficialiai - palivarkas) turėjo 1558 margus žemių (760 panaudojamos žemės ir 798 miško). XIX a. II pusėje dvare ir kaime buvo 8 gyvenamieji namai; iš viso gyveno 41 žmogus. Iš XIX a. dvarininkų dar minimas tik Švenckis, kuris mėgino kasinėti Varnupių piliakalnį. Deja, susapnavęs negerą sapną, liovėsi.
Stovi netoli Žuvinto ežero. Pagrindiniai rūmai neišliko - rytinėje dalyje prie tvenkinio yra pamatų liekanos. Prieš Antrąjį pasaulinį karą priklausė Burduliams. Dvarą atsiėmė jų vaikai.
Nuotraukoje - buvęs grūdų magazinas (kituose šaltiniuose įvardijama kaip oficina). Jame dabar gyvena dvarininkas, bet pastatas "tvarkomas" principu "kaip noriu, taip ir darau". Jokia paminklosauga ten ir nekvepia. Vakarinė siena jau visai "atvėpusi" ir savamoksliškai sutvirtinta. Įspūdingiausi ir savininko nesugadinti - rūsiai.
Stovi netoli Žuvinto ežero. Pagrindiniai rūmai neišliko - rytinėje dalyje prie tvenkinio yra pamatų liekanos. Prieš Antrąjį pasaulinį karą priklausė Burduliams. Dvarą atsiėmė jų vaikai.
Nuotraukoje - buvęs grūdų magazinas (kituose šaltiniuose įvardijama kaip oficina). Jame dabar gyvena dvarininkas, bet pastatas "tvarkomas" principu "kaip noriu, taip ir darau". Jokia paminklosauga ten ir nekvepia. Vakarinė siena jau visai "atvėpusi" ir savamoksliškai sutvirtinta. Įspūdingiausi ir savininko nesugadinti - rūsiai.
Comment