Mockų (Mockavos) dvaro sodyba, Sangrūdos seniūnija., Mockų kaimas.
Mockava Punsko parapijos kaimų sąrašuose minima nuo 1744 metų. Vietovė atsirado anksčiau už Sangrūdą . XIX a.pirmoje pusėje (iki 1842m.) priklausė rusų generolui Aleksandrui Suvorovui (to garsaus rusų karvedžio anūkui), po jo mirties drauge su Sangrūda perėjo pulkininkui K.Svidai. Yra išlikusių dokumentų, kuriuo minimi žmonės, 1808 m. krikštyti Mockų dvaro koplyčioje – arti kitos bažnyčios nebuvo. Krikštyti atvykdavo Punsko klebonas Matas Zaleskis.
Prie dvaro buvo kaimas- Mockai. Mockų kaimo vietovė buvo Mockavos dvaro palivarkas. Kai 1868 m. gaisras sunaikino Punsko bažnytėlę, Mockavos dvaro savininkas Svida parapijai dovanojo didelį medinį kluoną (jis pastatytas toje vietoje, kur šiandien stovi „špitolė“). Deja, tokia bažnyčia buvo per maža didelei, per 12 tūkst. gyventojų, Punsko parapijai.
Mockavoje 1868 metais rusai įkūrė valsčiaus centrą, arklių sustojimo punktą ir smuklę. Nepriklausomybės pradžioje apie 1919 metus Mockavos valsčius buvo panaikintas ir buvusiuose valsčiaus valdybos namuose įkurdinta mokykla . Apie 1922-1925 m. Mockavos dvaras, kurį tuo metu valdė ponas Svida, buvo (iš)parceliuotas. Žemės atiteko naujai parapijai. Dvare Svida turėjo biblioteką. Po tėvo mirties Mockų dvarą valdė jo sūnus verslininkas Karolis Svida. Mockų kaimas įkurtas 1926 m. buvusio Mockavos dvaro teritorijoje. Parceliuojant Mockavos dvarą 1925 metais, Sangrūdos palivarko žemės taip pat atiteko besikuriančiai parapijai. Tais pačiais 1925 — aisiais Sangrūdoje ant akmeninių dvaro klojimo pamatų buvo pastatyta medinė bažnyčia.
Nors ir apleistas Mockų dvaras – dar gana gerai išsilaikęs, tačiau kol kas jis neturi naujojo savininko. Manau, kad mūriniai dvaro rūmai buvo pastatyti XIX a. viduryje – II pusėje. Laiptais pakilome į antrąjį statinio aukštą (jis gerokai aukštesnis už pirmąjį), tačiau nepastebėjome ne tik vaiduoklių, bet ir kieno nors globojančios rankos. Įdomiausios čia – dvejuose šoniniuose kambarėliuose išlikusios freskos ir primityvesni tinko tapybos pavyzdžiai. Kai kurių patalpų lubos priminė karsto dangtį. Ant palėpėse besimėtančių plytų ir čerpių radau įvairiausių gamyklėlių įspaudų. Dar aplankėme baigiančią sugriūti ledainę (ten dar neseniai buvo pieno priėmimo punktas), akmeninę arklidžių sieną. Akį „gadino“ tik netoli esančių fermų liekanos. Keistai atrodė ir pagrindinę alėją užgriozdinęs paminklas rašytojui Petrui Cvirkai – čia buvo jo vardu pavadinto kolūkio kontora. Parko medžius savavališkai „praretino“ du vietiniai „personažai“. O netoli pravažiavusio traukinio pūškavimas nuteikė optimistiškai.
Mockava Punsko parapijos kaimų sąrašuose minima nuo 1744 metų. Vietovė atsirado anksčiau už Sangrūdą . XIX a.pirmoje pusėje (iki 1842m.) priklausė rusų generolui Aleksandrui Suvorovui (to garsaus rusų karvedžio anūkui), po jo mirties drauge su Sangrūda perėjo pulkininkui K.Svidai. Yra išlikusių dokumentų, kuriuo minimi žmonės, 1808 m. krikštyti Mockų dvaro koplyčioje – arti kitos bažnyčios nebuvo. Krikštyti atvykdavo Punsko klebonas Matas Zaleskis.
Prie dvaro buvo kaimas- Mockai. Mockų kaimo vietovė buvo Mockavos dvaro palivarkas. Kai 1868 m. gaisras sunaikino Punsko bažnytėlę, Mockavos dvaro savininkas Svida parapijai dovanojo didelį medinį kluoną (jis pastatytas toje vietoje, kur šiandien stovi „špitolė“). Deja, tokia bažnyčia buvo per maža didelei, per 12 tūkst. gyventojų, Punsko parapijai.
Mockavoje 1868 metais rusai įkūrė valsčiaus centrą, arklių sustojimo punktą ir smuklę. Nepriklausomybės pradžioje apie 1919 metus Mockavos valsčius buvo panaikintas ir buvusiuose valsčiaus valdybos namuose įkurdinta mokykla . Apie 1922-1925 m. Mockavos dvaras, kurį tuo metu valdė ponas Svida, buvo (iš)parceliuotas. Žemės atiteko naujai parapijai. Dvare Svida turėjo biblioteką. Po tėvo mirties Mockų dvarą valdė jo sūnus verslininkas Karolis Svida. Mockų kaimas įkurtas 1926 m. buvusio Mockavos dvaro teritorijoje. Parceliuojant Mockavos dvarą 1925 metais, Sangrūdos palivarko žemės taip pat atiteko besikuriančiai parapijai. Tais pačiais 1925 — aisiais Sangrūdoje ant akmeninių dvaro klojimo pamatų buvo pastatyta medinė bažnyčia.
Nors ir apleistas Mockų dvaras – dar gana gerai išsilaikęs, tačiau kol kas jis neturi naujojo savininko. Manau, kad mūriniai dvaro rūmai buvo pastatyti XIX a. viduryje – II pusėje. Laiptais pakilome į antrąjį statinio aukštą (jis gerokai aukštesnis už pirmąjį), tačiau nepastebėjome ne tik vaiduoklių, bet ir kieno nors globojančios rankos. Įdomiausios čia – dvejuose šoniniuose kambarėliuose išlikusios freskos ir primityvesni tinko tapybos pavyzdžiai. Kai kurių patalpų lubos priminė karsto dangtį. Ant palėpėse besimėtančių plytų ir čerpių radau įvairiausių gamyklėlių įspaudų. Dar aplankėme baigiančią sugriūti ledainę (ten dar neseniai buvo pieno priėmimo punktas), akmeninę arklidžių sieną. Akį „gadino“ tik netoli esančių fermų liekanos. Keistai atrodė ir pagrindinę alėją užgriozdinęs paminklas rašytojui Petrui Cvirkai – čia buvo jo vardu pavadinto kolūkio kontora. Parko medžius savavališkai „praretino“ du vietiniai „personažai“. O netoli pravažiavusio traukinio pūškavimas nuteikė optimistiškai.
Fasadinė pusė. 
Šonas
Šonas
Nefasadinė pusė
Nefasadinė pusė
Comment