Rietavo dvaras

[Romas]

Rietavas

Labiausiai Rietavo miestelį išgarsino Oginskiai
Jie įsigijo Rietavo dvarą 1775 m. XIX a. jie įsirengė didžiulius dvaro rūmus. Baudžiava čia buvo panaikinta jau 1835 m.
Oginskai (Irenejus ir jo sūnūs Mykolas ir Bagdonas) buvo dideli meno mecenatai, išlaikė orkestrą, steigė mokyklas valstiečiams.
1859 m. įsteigta žemės ūkio mokykla
1872 m. įsteigta muzikos mokykla.
Čia organizuotos pirmosios žemės ūkio parodos, valstiečių savišalpos kasos. B.Oginskis pirmas Lietuvoje įsivedė elektrą ir telefoną.
Oginskiai globojo L.Ivinskį ) pirmųjų kalendorių autorių.

Deja, ši giminė neturėjo palikuonių. 1902 m. mirė M.Oginskis, kuris po tėvo mirties valdė Plungės dvarą, o 1909 m. - ir B.Oginskis

Rietavas ir dvaras labai nukentėjo I pasaulinio karo metais - čia siautėjo kaizeriniai okupantai.

Deja, I nepriklausomybės laikais dvaras toliau smuko - rūmai nebuvo taisomi, parduoti iš varžytinių ir net nugriauti.
Oranžerijos ir gėlynai sunyko, Kai kurie augalai iškeliavo į Kauną.
Prie dvaro nykimo nemenkai prisidėjo ir valdžios aplaidumas bei kai kurių vietinių gyventojų gobšumas.


Oginskių dvaro didybės likučiai


Dvaro teritorijoje sovietmečiu pristatyta tipinių daugiabučių


Viename iš išlikusių dvaro pastatų įsikūrusi ligoninė

[Nedas]

Ačiū! Puiki tiek vaizdinė, tiek faktinė info, kuri mane nustebino. Nors per metus pora kartų kertu šį miesteli, tačiau šiek tiek žinojau tik apie Oginskius(Kad jie ten gyveno, turėjo dvarą)

[vytauc]

Rietavas

Dėkui, Romai, matau miestą verta aplankyti vien dėl bažnyčios. O iš paskutinės nuotraukos matyti, kad dvaro pastatų yra likę kiek daugiau, nei vien dabartinė ligininė?

[Giedra70]

Šiame miestelyje gyveno mano dėdė, todėl vaikystėje dažnai čia tekdavo lankytis. Dar prisimenu dvaro rūmų griuvėsius.
Visiems kam įdomus šis miestelis rekomenduoju paskaityti:

http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/rietavas.lt.htm

[Jeffas]

Rietavo dvaras

Šiame miestelyje gyveno mano dėdė, todėl vaikystėje dažnai čia tekdavo lankytis. Dar prisimenu dvaro rūmų griuvėsius.
Visiems kam įdomus šis miestelis rekomenduoju paskaityti:

http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/rietavas.lt.htm

Tai, kad, Giedra, nelabai galejai tuos rumu griuvesius matyti, nes beveik visi saltiniai raso, kad rumu griuvesiai nugriauti dar 1927 m.:

"Dvaro sodybos vystymesi ryškūs šie formavimosi etapai:I-asis – 1527 m. – Rietavas minimas kaip LDK dvaras. 1588 m. inventoriuje jau aprašoma Rietavo dvaro sodyba.II-asis – XIX a. vid.- II p. 1837–1855m. susiformavo išlikusios dvaro sodybos centras: pastatyti rūmai (perstatyti1880–1886 m., sudegę 1909 m., nugriauti 1927 m.)" (Saltinis http://www.heritage.lt:8080/dosje/rietavo_dosje.doc)

Nebent esi labai

Įdomu tai, kad Rietave 1850–1855 m. įkurtas didžiausias Lietuvoje parkas - mazas miestelis, bet didelis didiku kulturos reiskinys Lietuvoje.

[Giedra70]

Tai, kad, Giedra, nelabai galejai tuos rumu griuvesius matyti, nes beveik visi saltiniai raso, kad rumu griuvesiai nugriauti dar 1927 m.:

Nebent esi labai

Rietavo muziejus veikia nuo 1995 m. Jis įsikūręs vieninteliame atstatytame XIX a. vidurio Rietavo kunigaikščių Oginskių dvaro architektūros ansamblio pastate, kuriame veikė muzikos mokykla. Muziejuje veikia Oginskių kultūros paveldo globos draugija ir Kamerinio teatro klubas. Muziejuje renkama informacija apie rietaviškius nacionalinio išsivadavimo ir rezistencijos kovų dalyvius, sovietinę okupaciją, tremtį, dvaro istoriją.

http://www.heritage.lt/dvarai/rietavo/apr.htm

Lietuvos kultūros puoselėtojų ir visų rietaviškių rūpesčiu 1990 m. sudaryta ir pradėta įgyvendinti Rietavo dvaro ansamblio restauravimo darbų programa.
1990-aisiais metais pradėtas remontuoti Rietave kunigaikščių Oginskių laikais įsteigtos pirmosios Lietuvos muzikos mokyklos pastatas. Iki 1999 m. restauravimo darbai buvo užbaigti ir čia pradėjo kurtis Kunigakščių Oginskių kultūros paveldo muziejus (Žemaičių dailės muziejaus Rietavo filialas).

http://mpkelias.mch.mii.lt/MUZIEJAI/rietavomuz.lt.htm

Ne toks jau senas. Manau pakaks.

[zixelis]

Rietavo dvaras

šiandien teko pabuvot Rietave tai truputiį pafotkinau Rietavo dvaro parką ir jame esančius statinius:
pastatas salia vartų, kuriama berods kažkas ir gyvena

vartai

visą parką juosia tvora

tvenkinys

taip vadinamas kunigaikščių portikas

šitas turbūt buvo koks nors ūkinis pastatas

dabar čia ligoninė

o čia mokykla

o dabar čia Oginskių dvaro muziejus

turbūt priešgaisrinis tvenkinukas

dar vienas pastatėlis

kiek žinau čia buvo alaus darykla

šalia daryklos vandens bokštas

skulptūrėlė atminimui

pagrindiniai vartai

tai tiek...

[Romas]

Sukurta atskira tema Rietavo dvarui.
Atkelti pranešimai iš temos LT miesteliai. Sustojęs laikas

Oginskių giminės herbas iš Vikipedijos

http://lt.wikipedia.org/wiki/Oginskiai

[Depeche]

Tėvas pasakojo, kad jo prosenelė gyveno viename iš dvaro pastatų (jau sovietmetis) , tai jis dažnai ten nakvodavo mažas ir sakė, kad jam naktimis vaidendavosi laiptais lipantis dūdų orkestras, užaugęs paskaitė apie tuos pastatus ir ką gi... tame pastate kur jo prosenelė gyveno, iš tikrūjų anksčiau oginskiu laikais buvo isikūręs kažkoks orkestras..Mistika

[xxl]

2009 05 02 Teko apsilankyti Rietave - turėjau 30 laisvų minučių jų metu apibėgau labai nedidelę dalį nuostabaus parko ir šiek tiek dvaro likučių. Tuomi pasidalinu su čia besilankančiais:

1.


2.


3.


4.


5.


6.


7.


8.


9.


10.


11.


12.


13.


14.


15.


16.

[Neju]

Rietavo dvaras, Napaleonas Orda, akvarelė 1875-1876 m.



Šaltinis: http://www.pinakoteka.zascianek.pl/O...es/Retow_c.jpg

[Švertas]

Šiek tiek dar apie Rietavo dvarą. Mano kaimas ten netoliese taigi tenka dažnokai apsilankyti Rietave, o ten jau senai žaviuosi to dvaro galybe. Vien jau ką sako pirmoji Elektrinė telefono linija tarp Rietavo rūmų ir Palangos rūmų, netgi savo valiutą buvo įsivedę.

Dvaro parko ir pastatų plano maketas


Oginskių giminės nusipelnę žmonės.


Likę dvaro rūmų baldai


Giminės medis


Metalinis staliukas iš oranžerijos


Dvaro rūmų išgrobstymas ir sunaikinimas 1927m.

[Evilangel]

Rietavo parkas – vienas diningiausių kultūros istorijos kompleksų Lietuvoje. Jį sudaro ne vien dekoratyvūs želdiniai, bet ir žemės paviršiaus formų (geoplastikos), vandenų sistemos, pastatų, įvairios augalijos vienovė.
Mišraus tipo XIX amžiaus vidurio (1848-1855) parkas, įkurtas natūraliame miške. Kuriant parką daug kuo prisidėjo architektai Kristupas Ferdinandas Gypeldas, Fridrichas Brounas iš Saksonijos ir vengras Augustas Ulrichas. Pagrindinis masyvas – sodybos teritorijos rytinėje dalyje. Želdynai parko šiaurinėje dalyje užima didelius plotus, sudaro raiškius tūrinius komponentus, formuoja erdves. Lygiagrečiai šiaurniaus pakraščiui išilgai per visą teritoriją eina kelias, kertantis teritoriją iš vakarų (nuo Plungės g.) į rytus. Parko ribose kelias virsta plačia alėja, apsodinta liepomis, beržais, eglėmis. Į pietus nuo alėjos (parko viduryje) lygiagrečiai prasideda kita – buvusi beržais apželdinta jodinėjimo alėja. Centrinėje, pietinėje, rytinėje dalyse – didelės erdvės, daug stambių pavienių ir grupėmis augančių medžių. Parkas išraižytas vingiuotais, plastiškais takeliais. Šiaurės vakarų teritorijos kampe buvęs sodas. Pietvakarių teritorijos dalyje išsidėstę sodybos pastatai, pagrindinis – didysis - tvenkinys ir alėja, jungianti rūmus su bažnyčia. Natūralūs parko vandens telkiniai – Jūros upė ir jos intakas – Jaujupio upelis. Dirbtiniai tvenkiniai iškasti 1904–1905 m: didelis tvenkinys (pagal šaltinius – buvusio miestelio centro vietoje) teritorijos pietvakarių dalyje, tvenkiniai, sukurti užtvenkus Jaujupio upelį, dirbtinai sukurti upelio vingiai, atšakos, pavienės kūdros ir tvenkiniai parko bei gyvenamojoje zonose. Šiuo metu mažiausiai pakitę išliko – didysis tvenkinys teritorijos pietvakarių kampe ir mažesnis – į rytus nuo didžiojo. Abipus kūdros išlikusios išilginės parko alėjos ir kūdra su meilės kalneliu. Kiti vandens telkiniai pakitę arba sunykę.










Medinis tiltelis per Jaujupį (Dešinysis Jūros upės intakas, ištekantis iš malūnio prūdo).









Alfoncas Jocys - gimė 1946 m. vasario 22 d. Šilutėje. Vaikystė ir moksleiviški metai prabėgo Rietave. 1964 m. baigęs Rietavo vidurinę mokyklą, studijas tęsė Kauno Politechnikos institute. Savarankiško gyvenimo kelią pradėjo Vilniuje ir čia praleido 30 brandžiausių gyvenimo metų.
1990-1996 m. jo veikla glaudžiai buvo susijusi su Rietavo kultūros paveldo gelbėjimu.
A. Jocys turėjo labai gražų balsą, mokėjo daug liaudies dainų. Studijuodamas pradėjo spausdinti eilėraščius, aforizmus, straipsnius. 1983 m. išleido aforizmų knygą „Mintys minta mintimis“.
1990 metais spaudoje pasirodė jo apybraižų knyga „Lenkiuosi brangiausiam žmogui“, o 1993 metais - aforizmų, afogramų ir eilėraščių knyga „Laimės kaukė“.
Trečioji knyga liko rankraštyje.
A. Jocys mirė 1996 m. rugpjūčio mėn. 23 d. Palaidotas Antakalnio kapinėse.





Pagrindinė ir senoji liepų alėjos, einančios lygegrečiai viena kitos, sujungiančios dvaro sodybos kompleksą su jūros upe. Vietomis galima pastebėti raudonų plytų buvusio kelio likučių. Šalia pagrindinės alėjos, parko viduje prieš maždaug 30 metų stovėjo užeiga-parduotuvė "Jūra" (galima krūmuose aptikti pamatus), šalia kurios esančioje plačioje erdvėje dar sovietmečiu vykdavo liaudies šokiai, bei įvairios tradicinės šventės.

[Evilangel]

Dar keletas Rudenėjančio parko vaizdų

[nepolitikas]

ar tikrai reikia dubliuoti (po kelis kartus naudoti) nuotraukas?

[Evilangel]

Istoriniuose šaltiniuose Rietavas minimas 1253 m. Nuo 1732 m. Rietavo dvaras priklausė Tiškevičiams. Jiems valdant dvaro sodyba tapo rezidencine. 1792 m. Stanislovas Augustas Rietavui suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Po Lietuvos ir Lenkijos padalijimų Rietavo valsčius ir miestas atiteko grafams Zubovams, o nuo 1802 m. – kunigaikščiui Mykolui Kleopui Oginskiui. Valdant kunigaikščiams Oginskiams, Rietavas ir jo dvaras pasiekė savo suklestėjimo laiką. Irenėjus Oginskis 1840 – 1863 m. rūpinosi rezidencijos įkūrimu, čia pagal architekto S.Bleko projektą pasistatė puošnius dvaro rūmus, iškasė tvenkinius, įrengė parką, tvarkė ir puošė miestą. Iškilo mūriniai dviaukščiai renesansinio stiliaus rūmai su keturių aukštų bokštu, pastatyta dviaukštė administracijos oficina su bokštu, puikios oranžerijos, kiti statiniai.

Po I.Oginskio mirties paveldėjimo tvarka Rietavo dvaras atiteko jo sūnui Bogdanui Oginskiui. Dvare toliau buvo plėtojama pramonė: įsteigta geležies liejykla, žemės ūkio mašinų ir padargų gamykla, 6 lentpjūvės, 7 malūnai. 1882 m. B.Oginskio pastangų dėka pradėjo veikti telefono linija, kurios ilgis buvo 54.8 km.

1892 m. balandžio 17 d. per Šv.Velykas dvare ir bažnyčioje įsižiebė pirmoji Lietuvoje elektros lemputė. 1895 m. įrengtas unikalus vandens bokštas su vėjo jėgaine.

Parke galime aptikti išlikusių introdukuotų (atvežtinių) augalų. Egzotiniai medžiai ir krūmai buvo atgabenti iš Tilžės, Karaliaučiaus, Berlyno ir Hamburgo.








Atrestauruoti rūmų pamatai, parodantys rūmų konfiguraciją





Tokiu būdu Rietavo savivaldybė stengiasi apsaugoti kolonadą, kad jaunimas nesedėtų ant jos nes ši parko vieta, kaip ir pagrindinė alėja (jungianti kolonadą su bažnyčia) yra populiari jaunimo pasisedėjimo ir išgertuvių vieta. Taipogi susuktų varžtų su smaigaliais į viršų galima aptikti ir ant suoliukų atlošų



Parką puošia rūmų teritorijoje, šalia ligoninės esanti kolonada, menanti apie dvaro centrinio fasado buvimo vietą. Tai tarsi antras pagal svarbumą (po bažnyčios) Rietavo miestelio simbolis







Buvęs rūmų fontanas





Rietavo ligoninė (labiau veikianti kaip slaugos skyrius, nes atsitikus rimtesnei nelaimei greitoji pagalba veža į Plungę ar Klaipėdą.)







Buvusios dvaro arklidės

[Evilangel]

Rietavo Kunigaikščių Oginskių kultūros istorijos muziejus

Muziejus veikia nuo 1995 m. vieninteliame išlikusiame XIX a. vidurio architektūrinio ansamblio pastate, kuriame 1874-1903 m. veikė kunigaikščio Bogdano Oginskio (1848-1909) muzikos mokykla. Mokykla šiemet atšventė 100 metų jubiliejų.
Muziejuje veikia Oginskių kultūros paveldo globos draugija ir kamerinio teatro klubas.
Lietuvos kultūros puoselėtojų ir visų rietaviškių rūpesčiu 1990 m. sudaryta ir pradėta įgyvendinti Rietavo dvaro ansamblio restauravimo darbų programa.
1990-aisiais metais pradėtas remontuoti Rietave kunigaikščių Oginskių laikais įsteigtos pirmosios Lietuvos muzikos mokyklos pastatas. Iki 1999 m. restauravimo darbai buvo užbaigti ir čia pradėjo kurtis Kunigakščių Oginskių kultūros paveldo muziejus (Žemaičių dailės muziejaus Rietavo filialas).
Rietavo istorijos ekspozicija (pagrindinę jos dalį sudaro dailininko J. Vosyliaus sukurtos freskos "Kunigaikščiai Oginskiai Rietave", "Kunigaikščių Oginskių geneologijos studija", "Kunigaikščių Oginskių kultūrinės veiklos pėdsakai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje"); Žymiausių Rietavo švietėjų portretai; Rietaviškiai - nacionalinio išsivadavimo ir rezistencinių kovų dalyviai;
Sovietinė okupacija, tremtys; Rietavo dvaro archeologiniai tyrimai; Rietavo švietimo ir kultūros raida; Rietavo apylinkių etnografija; Lietuvos dvarų kultūrinės raidos ekspozicija.
Muziejaus rinkiniuose yra yra apie 2 500 eksponatų: archeologijos - 600, istorinių daiktų - 20, istorinių raštų - 80, spaudinių - 320, etnografinių buitinių daiktų - 400, nuotraukų - 500, numizmatikos - 200, filatelijos - 100 ir kt.

[Evilangel]

Rietavo dvaro alaus darykla-skalbykla-vandens bokštas (Parko g. 12)

Bokštas – istorizmo laikotarpio „plytų stiliaus“, turintis neorenesanso bruožų. Bokšto technologinė įranga – vėjo jėgainė. Pailgo stačiakampio plano. Planinė II aukšto struktūra – koridorinė, I aukšto autentiška struktūra (suardyta pritaikant pieninei) galėjo būti koridorinė. Tūris – kompaktinis. Ryšys tarp aukštų – laiptinė, esanti pietinėje pastato dalyje. Į pastatą patenkama iš pietų ir rytų fasadų. Bokšto planas – aštuoniakampis, planinė struktūra salinė, tūris kompaktinis, ryšys tarp aukštų – mediniais laiptais. Į bokštą patenkama iš pietų pusės. Pagrindinio pastato pietų fasadas – plokštuminis centrinis, kurio centrą akcentuoja durys su pusapskritimine sąrama. Kiti fasadai – plokštuminiai decentralizuoti. I aukšto mūras tinkuotas, II aukšto - raudonų plytų mūro, langų angokraščiai tinkuoti. Bokštas sudarytas iš 5 aukštų, kurių suskaidymą pabrėžia plytinės reljefinės traukos, skirtingos visuose aukštuose, ypatingai išraiškingas virš ketvirto aukšto pastato esantis karnizas, virš kurio iškyla atitvaro baliustrada. Kiekviename aukšte (I, II, III) į pietų pusę yra po vieną langą, kitose aštuoniakampio briaunose įkomponuotos nišos pusapskritiminėmis sąramomis. Viršutinės bokšto dalies briaunas sklaido po dvi sukomponuotos negilios nišos. Cokolio pietvakarinėje briaunoje esančioje nišoje iškyla lieta liūto galva, šiuo metu nudažyta raudonais aliejiniais dažais.

[Evilangel]

Rietavo „Aušros“ katalikiška vidurinė mokykla – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla (Parko g. 10).
1991 m. rugsėjo 1 d. Rietavo parapijos klebono Broniaus Latako iniciatyva buvo įkurta Rietavo katalikiška devynmetė mokykla. 1994 m. rugpjūčio 25 d. devynmetei mokyklai suteiktas katalikiškos vidurinės mokyklos statusas.
2001 m. rugpjūčio 30 d. mokykla reorganizuota į Rietavo „Aušros“ katalikišką vidurinę mokyklą (steigėjai - Rietavo savivaldybės taryba ir Telšių vyskupijos kurija). 1996 metų pavasarį išleista pirmoji abiturientų laida.

Šiame pastate veikia ir įvairios kitos savivaldybės įstaigos, Darbo birža ir kt.

[Kecal]

Hmm, prieš keletą metų visų tų apsauginių priemonių prie kolonados, kiek pamenu, dar nebuvo. Jaučiu tam tikrų sentimentų šiai vietai