Zalavo dvaras, Švenčionių r.

[Romas]

Nors ten šiuo metu nėra labai ką žiūrėti, bet ši tema, turbūt, bus lankoma labiau nei kitos temos apie dvarus. Zalave (Zułów) 1867 m. gimė Lenkijos maršalas Juozapas Pilsudskis (Józef Klemens Piłsudski).
Nesinorėtų, kad šioje temoje būtų daug ginčiamasi apie politiką.

Šią vietą ir dabar lanko daug ekskursijų iš kaimyninės Lenkijos (beje, kaip kelionės tikslas, nes tranzitu ten beveik niekur nenuvažiuosi).

Zalavo dvaras yra apie 1 km nuo Zalavo kaimo, tik apie 1,5 km nuo Lietuvos - Baltarusijos sienos.


Žemėlapis iš http://beta.maps.lt


102 kelyje Vilnius - Švenčionys prieš kaimą yra sankryža, nuo kurios yra grįstas kelias ("brukas").




Neprivažiavus dvaro yra mokykla.
Pilsudskio laikais Vilniaus krašte buvo statoma daug mokyklų. Nors jos dabar vertinamos kaip polonizacijos židiniai, bet jų architektūra tikrai įdomi.

Mokykloje yra įrengiamas viešbutis. Klientūros čia turbūt nepritrūks.





Grūto parko elementai



Nuo buv. mokyklos reikia sukti į kairę. Kažkur tuose laukuose yra ir buvęs Zalavo dvaras.

[Romas]

Zalavo dvaro likučiai.
Dvaras sudegė 1875 m., kai būsimam maršalui buvo tik 8 metai. Pilsudskių šeima persikėlė į Vilnių.




Išliko tik oficina (tarpukaryje buvo muziejus).
Dabar ten gyvena kelios šeimos








Tas miškas tolumoj - jau Baltarusija




Ąžuolas J.Pilsudskio atminimui


Prisistatė vietinė mergaitė. Paprašė pasirašyti knygoje.
Sugraudinti lenkų turistai turbūt mergaitei palieka porą centų saldainiams




Paminklinis akmuo

[Romas]

Tarpukaryje buvo planuota sukurti J.Pilsudskio memorialą.

Apie tai yra straipsnis lenkų kalba
ZUŁÓW PIŁSUDSKICH. HISTORIA I PROJEKTY
Pilsudskių Zalavas. Istorija ir projektai
http://archeonas.antiques.lt/famweb/.../pilsudsky.htm

Trumpa santrauka:
1875 m. Pilsudskių dvare kilo gaisras.
XIX-XX a. sandūroje dvaro savininkai keitėsi. 1924 m. perėjo Vilniaus vaivadijos žinion. Tai buvo šalia esančio kariuomenės poligono (turbūt Pabradės) užnugaris.
1926 m. iš šių apylinkių kilęs Otto Bujwid ir kiti maršalo gerbėjai iškėlė iniciatyvą atpirkti Zalavo dvarą (65 ha) ir jį padovanoti Pilsudskiui. Buvo planuota atstatyti rūmus ir ūkinius pastatus.
1934 m. Lenkijos karo veteranų atpirko iš valstybės dvarelį už 29.292 zlotų.
Po J.Pilsudskio mirties 1935 metais Lenkijoje kilo jo atminimo įamžinimo banga. Dar 1934 m. Zalavo rekonstrukcijai paskelbtas konkursas, kurį laimėjo Alicja Szulcówna ir Romuald Gutt
(R. Gutt - vienos iš gražiausių Vilniaus mokyklų Liepkalnyje autorius).


1937 m. Lenkijos prezidentas I.Mościcki pasodino simbolinį ąžuolą J.Pilsudskio lopšio vietoje.
Memorialą ribojo Meros upė. Iš naujos Zalavo stotelės buvo pasodinta alėja. Kraštovaizdžio parke buvo pasodinti 794 medžiai (proj. Vilniaus sodininkystės mokyklos vadovas R. Krauze).

Sovietmečiu viskas buvo sunaikinta.
Mūsų laikais sutvarkyta aplinka. Lenkijos ambasadorius J.Widcki simboliškai atsodino ąžuolą.

[Romas]

Zalavo dvaras iki gaisro ir tarpukariu: http://www.zsgolub.edu.pl/htm/ziuk/main6.html

[Romas]

Daug įdomių Švenčionių krašto (abipus sienos) nuotraukų yra tinklapyje www.podbrodzie.pl

Zalavo dvaras tarpukariu (~1937)

[Depeche]

Na grynai lenkiškumu dvelkia, nuo to net nemalonu ir ypač įstringa ta tvora apdžyta Lenkijos vėliavos spalvomis. Atvažiavę lenkai kažką įsivaizduoja, kad čia Lietuvoje visur lenkai ir lenkiškai moka ir jiem lenda i š... nes pastebėjau, bet kur kur eina ir klausia iš karto konors lenkų kalba, atsigriebdamas tuo atsakau jiems lietuviškai. Negaliu nepakomentuoti be politikos , nes nervina.

[Romas]

Negaliu nepakomentuoti be politikos, nes nervina.

O toks straipsnis turėtų dar labiau paveikti
A.Bumblauskas: kova dėl Vilniaus buvo pilietinis konfliktas
2008 spalio mėn. 20 d. 22:10

J. Piłsudskis, kurio trys iš keturių senelių buvo iš Žemaitijos

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=18950675

[Neju]

Lenkijos pašto antspaudas J.Pilsudskio gimimo 140-ųjų metinių proga. Antspaude - J.Pilsudskio gimtasis namas Zalavo dvare.

Daugiau informacijos įdomiame puslapyje apie lietuvišką tematiką ne Lietuvos pašto ženkluose http://www.lituanicaonstamps.com

[Al1]

Pasirodo, Lenkijos okupacijos metais pastatyta Zalavo stotis buvo visai ne toje vietoje, kur buvo stotelė Zalavas. Stotis buvo net neprivažiavus nuo Pabradės pusės Zalavo miestelio, likus apie 1,5-1,7 km iki Zalavo pervažos, prie kurios ir buvo įrengta vėlesniais metais stotelė.

Iš www.maps.lt





Radau stotį visai atsitiktinai, grįždamas iš Visagino. Panorau sustoti pakelėje. Pravažiavęs Zalavą, pamačiau miško keliuką dešinėje ir pasukau į jį. Žiūriu - tolumoje namas, keliukas grįstas skaldytais akmenimis. Iškart nuojata sukuždėjo - tikriausia čia buvusi Zalavo stotis...

Zalavo stotis Lenkijos okupacijos metu.





Iš http://www.audiovis.nac.gov.pl

Centre - obelis. Galbūt pasodinta atidarius stotį. Obelis aptverta ir tame "sodelyje" ganėsi žąsinas...



Perono dalies po kolonada likučiai.



Kolonos likučiai.



Nuo priestočio pusės.





Nuo perono pusės. Kaip matyti, stoties pastas buvo nedidelis namelis, ant kurio užvožtas didelis stogas, paremtas kolonomis. Namelis išliko, kolonas nugriovė, stogą perdengė...

[Romas]

Labai gerai atkapstyta. Vietovė visiškai pasikeitusi

Šitas namelis - buvusi Zalavo (lenk. Zułów) stotis - yra priešais keliuką į Piłsudskio dvarelį.

[Al1]

Vadui ir stotį pastatė.

[Beniux]

1935 m. J. Bulhako nuotrauka

[Jegermeister]

Taip atrodė viskas išpaukščio skrydžio:

http://www.podbrodzie.info.pl/foto.p...e=gzutb2u2.jpg

[laimutis]

Zalavo pradinė mokykla, buvęs dvaro pagalbinis pastatas. 1937 m.



Daugiau vaizdų: http://dworekmarszalka.pl/dworek_w_z...Zulowie,1.html

[laimutis]

http://www.skarbynarodu.pl/aktualnos...pilsudski.html

[Kavasiakas]

o tai tas griuvėsis - rūmai?

[laimutis]

o tai tas griuvėsis - rūmai?

Bravoras

[Kavasiakas]

Bravoras

Toks įspūdingas, sakyčiau.

[laimutis]

allegro.pl

[Romas]

lrytas.lt 2017.04.29

Mažas Lietuvos miestelis traukia turistus iš Lenkijos:

Paminklą Pilsudskiams pastatė keturi lietuviai už savo lėšas privačioje žemėje (...). Šitaip jie nutarė pažymėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.
„Jeigu to nedaro valstybė, kas nors juk turi žengti pirmąjį žingsnį. Juk tai mūsų bendra istorija“, – paaiškino skulptorius Kęstutis Musteikis.

Paminklo kūrėjai iš pilko granito iškalė trijų metrų aukščio stelą, papuošė ją bronziniais brolių atvaizdais ir išraižė: „Bronislavas Petras Pilsudskis ir Juozapas Klemensas Pilsudskis“.


(...)

„Už Pabradės grįstu skaldytais akmenimis keliuku į dešinę“, – tik tokią nuorodą į J.Pilsudskio gimtinę ilgai paieškojus galima rasti internete.
Tačiau savaitgaliais prie Zalavo dvarvietės, esančios vos kilometras nuo Baltarusijos sienos, rikiuojasi autobusai iš Lenkijos.
Mat J.Pilsudskio gimtinė pažymėta visuose kaimyninės valstybės turistiniuose maršrutuose.Nuo ąžuolo, pasodinto kadaise kabėjusio J.Pilsudskio lopšio vietoje (jį 1937 metais pasodino Lenkijos prezidentas Ignacas Moscickis), rikiuojasi 26 juodojo granito paminklai ir prie jų pasodinti ąžuoliukai.



„Tai – nelegalūs lenkų statiniai. Jie niekur nederinti“, – kalbėjo Švenčionių rajono tarybos narys Vytautas Bulka. Anot rajono politiko, registruojant bet kokį projektą savivaldybės architektūros skyriuje, tam turi pritarti taryba, be to, ir visuomenė turi teisę pareikšti savo nuomonę. Bet viso to nebuvo. (...)

Beje, šių metų kovą Švenčionių rajono tarybos posėdyje V.Bulka buvo apkaltintas tautų nesantaikos kurstymu, buvo pagrasinta dėl to kreiptis į prokuratūrą.

Bet pats tarybos narys tikino, jog rajono valdžiai tiesiog nepatiko jo pasiūlymas įrengti rodyklę į J.Pilsudskio tėviškę: „Negerai, kad tokios lentelės nėra. Istorijos negaliu vertinti, tačiau juk J.Pilsudskis palaidotas Vavelyje – Lenkijos panteone ir jau vien dėl to turėtų būti nuoroda į jo tėviškę.

Mūsų rajone negimė jokia kita tokia iškili asmenybė. Tą vietą galima paversti turistų traukos centru. O dabar į Zalavą lenkai važiuoja pusiau nelegaliai, žaisdami žaidimą „Atrask Pilsudskio gimimo vietą“.“V.Bulka įsitikinęs, kad lenkų demonstruojamas patriotizmas – tai pavyzdys lietuviams. Todėl Švenčionių politikas labai apsidžiaugė lietuvišku paminklu broliams Pilsudskiams. Jo manymu, tai galėtų tapti lietuvių ir lenkų susitaikymo ženklu.


http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktua...dskiai-988976/