Umiastovskių rūmai. Vilnius, Trakų g. 2
Vilniaus paslaptys su šiurpuliukais 
Sveiki, nepasikuklinau ir sukūriau atskirą temą, nes manau, jog šis mano fotoreportažas bus vertas atskiros temos.
Čia noriu pristatyti keletą įdomesnių ir ne visada praeivių matomų Vilniaus vietų ir pagrindinį savo šiandienos kelionės tikslą - grafų Umiastovskių rūmus.
(...)
21. Štai ir mano kelionės tikslas - Grafų Umiastovskių rūmai (Trakų g. 2). Šis pastatas tikrai žinomas daugumai vilniečių, pirmasis jo aukštas "okupuotas" "Fashion" klubo, baro ir restorano, o antrąjame įsikūrusi šiokia tokia galerija, beje, gyvenanti savo paskutines dienas. Deja, daug informacijos apie šiuos rūmus rasti nepavyko, tačiau daug įdomaus sužinojau iš parodą prižiūrinčios ir bilietus pardavinėjančios moteriškės.
22.
23.
24. Štai tokia paroda ten vyksta. Beje, kiek pavyko sužinoti, tai yra apskritai paskutinė paroda šiuose rūmuose, vėliau jie bus uždaryti ar tai rekonstrukcijai, ar tai privatizuoti.. Žodžiu, liko visai nedaug laiko ten apsilankyti.
25.
26. Bandau eiti į vidų. Kaip vėliau sužinojau, Napoleonas šiais laiptais žirgu užjojo
27. Mane pasitinka štai ši maloni moteris, kuri mielai sutinka papasakoti apie šiuos rūmus. Beje, kadangi bilietas kainavo 2 Lt (studentams), o aš turėjau tik 20, ši moteris neturėjo man grąžos, taigi, buvau įleistas nemokamai. Bet prižadėjau, kad pareklamuosiu parodą, taigi, labai tikiuosi, kad bent keli iš Jūsų po šio reportažo ten apsilankysite ir taip išpirksite mano skolą
28. Dviejų šimtų metų senumo autentiškas parketas
29. Žengiu tolyn labiau apžiūrinėdamas rūmų detales, negu paveikslus.
30.
31.
32.
33.
Nors už lango verda gyvenimas, viduje tvyro slogi ir baugi atmosfera... netrukus sužinosime kodel.
34.
35.
36. Už šių durų - kambarys, kuriame grafas pasikorė. Kalbama, jog rūmuose vis dar klajoja jo vėlė gąsdindama prašalaičius...
37. Šiek tiek nejauku žengti vidun.
38. Štai tas kambarys...
39.
40. O čia įdomiausia rūmų dalis - terasa su įspūdinga skulptūra. Ir viskas dvelkia autentika, senove... mane tai labai veža tokie pastatai.
41.
42.
43.
44.
45. Toliau kieme matyti Vilniaus gynybinės sienos likučiai, kurios dalį nugriovė kažką ten statantys tautiečiai
46.
47. Grafai Umiastovskiai ne visai tokį vaizdą savo laikais regėjo...
48. O tada nutiko keistas dalykas. Mums su ta moterim besišnekučiuojant terasoj, aiškiai pasigirdo, kaip trinktelėjo pagrindinės durys. Iš karto pagalvojom, kad kažkas atėjo, tačiau kai nuėjom prie durų (ten trys žingsniai) - ten nebuvo nei gyvos dvasios! Visame rūmų antrame aukšte buvo tik du žmonės - aš ir ta moteriškė. Kas nors trinktelėti durimis ir greitai pabėgti tikrai negalėjo, nes vienintelis kelias - žemyn laiptais, o jie seni ir mediniai, taigi, puikiai girdisi, kai kas nors jais lipa, o ir taip greitai kažin ar įmanoma jais nusileisti... Nu aš jau ne juokais sunerimau, šiurpuliukai pradėjo bėgioti, o ji sau ramiai, sako - va, grafas vaikšto...
49. Beklausydamas istorijų apie tai, kaip čia nuolat girdisi žingsniai, krentančių paveikslų garsai ar durų trenksmai, padarau dar keletą nuotraukų ir po truputį ruošiuosi judėti. Velnias griebtų, rimtai ne jauku pasidarė...
50.
51.
52. Padėkojęs prižiūrėtojai ir prižadėjęs reklamą atsisveikinu. Štai tie laiptai.
53. Virš jų - tiltelis į kitas patalpas.
54. Lauko durų prieangio grindys.
55. Ar šiuo metu grafo vėlė žiūri pro šiuos langus...?
56. Ir štai reportažo "vinis". Pasakykite man, kas ten tarpdury? Tai pamatęs, vos nuo kėdės nenuvirtau...
57. Štai šios nuotraukos crop'as. Nebaugu? Nuo šiol pradėsiu rimčiau žiūrėti į istorijas apie vaiduoklius...
Tai tiek šiurpuliukų šiltą balandžio vakarą
TAISYTA: Kitos nuotraukos ir dalis atsiliepimų paliktos temoje Vilniaus paslaptys su šiurpuliukais
Sveiki, nepasikuklinau ir sukūriau atskirą temą, nes manau, jog šis mano fotoreportažas bus vertas atskiros temos.
Čia noriu pristatyti keletą įdomesnių ir ne visada praeivių matomų Vilniaus vietų ir pagrindinį savo šiandienos kelionės tikslą - grafų Umiastovskių rūmus.
(...)
21. Štai ir mano kelionės tikslas - Grafų Umiastovskių rūmai (Trakų g. 2). Šis pastatas tikrai žinomas daugumai vilniečių, pirmasis jo aukštas "okupuotas" "Fashion" klubo, baro ir restorano, o antrąjame įsikūrusi šiokia tokia galerija, beje, gyvenanti savo paskutines dienas. Deja, daug informacijos apie šiuos rūmus rasti nepavyko, tačiau daug įdomaus sužinojau iš parodą prižiūrinčios ir bilietus pardavinėjančios moteriškės.
22.
23.
24. Štai tokia paroda ten vyksta. Beje, kiek pavyko sužinoti, tai yra apskritai paskutinė paroda šiuose rūmuose, vėliau jie bus uždaryti ar tai rekonstrukcijai, ar tai privatizuoti.. Žodžiu, liko visai nedaug laiko ten apsilankyti.
25.
26. Bandau eiti į vidų. Kaip vėliau sužinojau, Napoleonas šiais laiptais žirgu užjojo
27. Mane pasitinka štai ši maloni moteris, kuri mielai sutinka papasakoti apie šiuos rūmus. Beje, kadangi bilietas kainavo 2 Lt (studentams), o aš turėjau tik 20, ši moteris neturėjo man grąžos, taigi, buvau įleistas nemokamai. Bet prižadėjau, kad pareklamuosiu parodą, taigi, labai tikiuosi, kad bent keli iš Jūsų po šio reportažo ten apsilankysite ir taip išpirksite mano skolą
28. Dviejų šimtų metų senumo autentiškas parketas
29. Žengiu tolyn labiau apžiūrinėdamas rūmų detales, negu paveikslus.
30.
31.
32.
33.
Nors už lango verda gyvenimas, viduje tvyro slogi ir baugi atmosfera... netrukus sužinosime kodel.
34.
35.
36. Už šių durų - kambarys, kuriame grafas pasikorė. Kalbama, jog rūmuose vis dar klajoja jo vėlė gąsdindama prašalaičius...
37. Šiek tiek nejauku žengti vidun.
38. Štai tas kambarys...
39.
40. O čia įdomiausia rūmų dalis - terasa su įspūdinga skulptūra. Ir viskas dvelkia autentika, senove... mane tai labai veža tokie pastatai.
41.
42.
43.
44.
45. Toliau kieme matyti Vilniaus gynybinės sienos likučiai, kurios dalį nugriovė kažką ten statantys tautiečiai
46.
47. Grafai Umiastovskiai ne visai tokį vaizdą savo laikais regėjo...
48. O tada nutiko keistas dalykas. Mums su ta moterim besišnekučiuojant terasoj, aiškiai pasigirdo, kaip trinktelėjo pagrindinės durys. Iš karto pagalvojom, kad kažkas atėjo, tačiau kai nuėjom prie durų (ten trys žingsniai) - ten nebuvo nei gyvos dvasios! Visame rūmų antrame aukšte buvo tik du žmonės - aš ir ta moteriškė. Kas nors trinktelėti durimis ir greitai pabėgti tikrai negalėjo, nes vienintelis kelias - žemyn laiptais, o jie seni ir mediniai, taigi, puikiai girdisi, kai kas nors jais lipa, o ir taip greitai kažin ar įmanoma jais nusileisti... Nu aš jau ne juokais sunerimau, šiurpuliukai pradėjo bėgioti, o ji sau ramiai, sako - va, grafas vaikšto...
49. Beklausydamas istorijų apie tai, kaip čia nuolat girdisi žingsniai, krentančių paveikslų garsai ar durų trenksmai, padarau dar keletą nuotraukų ir po truputį ruošiuosi judėti. Velnias griebtų, rimtai ne jauku pasidarė...
50.
51.
52. Padėkojęs prižiūrėtojai ir prižadėjęs reklamą atsisveikinu. Štai tie laiptai.
53. Virš jų - tiltelis į kitas patalpas.
54. Lauko durų prieangio grindys.
55. Ar šiuo metu grafo vėlė žiūri pro šiuos langus...?
56. Ir štai reportažo "vinis". Pasakykite man, kas ten tarpdury? Tai pamatęs, vos nuo kėdės nenuvirtau...
57. Štai šios nuotraukos crop'as. Nebaugu? Nuo šiol pradėsiu rimčiau žiūrėti į istorijas apie vaiduoklius...
Tai tiek šiurpuliukų šiltą balandžio vakarą
TAISYTA: Kitos nuotraukos ir dalis atsiliepimų paliktos temoje Vilniaus paslaptys su šiurpuliukais
Buvo smagu/baugu pažiūrėt
![[sp]](./core/customavatars/thumbs/avatar3303_4.gif "[sp]"){kind=avatar}
Comment