Linkuvos dvaras yra Mosėdžio g. 62, Kauno miesto šiaurės vakarinėje dalyje prie Kauno vakarinio aplinkelio.
Linkuvos kaimas ir dvaras pradėjo kurtis XVI a. pirmoje pusėje. XVI a. viduryje dvaras priklausė Jonui Vydrai. XVII a. – bajorų Mlodzianovskių giminei. 1680 m. šios giminės atstovas, jėzuitų ordino vienuolis A. Mlodzianovskis, paveldėtą dvaro dalį padovanojo Kauno jėzuitų kolegijai, šioji dvarą valdė iki 1773 m. Buvo įrengta koplyčia, pastatyti mūriniai rūmai, arklidės, tvartai, oficina, svaigalų varykla. Panaikinus jėzuitų ordiną, dvaras atiteko iždui. Jo valdytoju tapo pavieto iždininkas M. Končius. XVIII a. dvarą valdęs bajoras J. Fergisas rūmus rekonstravo, panaikinęs koplyčią netoliese pastatė medinę bažnytėlę. 1779 m. dvaro plane pažymėti net keturi tvenkiniai. Vienas iš jų, didžiausias, išliko. 1797 m. Linkuvos dvarą pradėjo valdyti A. Zabiela. XIX a. pradžioje dvarą valdė J. Strumila. XIX a. pagrindinis dvaro pastatas buvo rekonstruotas, sutvarkyta sodo-parko teritorija. Pirmojo pasaulinio karo metais sudegė mediniai rūmai, ūkiniai pastatai.
Po 1922 m. žemės reformos dvaras buvo išdalytas, o jo centras atiduotas Kauno arkivyskupijai. 1927 m. dvarą įsigijo Kauno arkivyskupas J. Skvireckas. Tuo metu ten buvo įsteigtas puikus ūkis, užveistas didžiulis sodas, vynuogynas, pastatytos naujos arklidės, kiti ūkiniai pastatai. Rekonstruoti rūmai, buvęs trijų aukštų svirnas, pristatyta dviaukštė rūmų dalis, balkonas su išorės laiptais. Reprezentacinę rūmų dalį papuošė du fontanai. Parke iš betono pastatyta Šv. Jono koplytėlė, Švč. Mergelės Marijos ir sėdinčio arkivyskupo skulptūros. Įamžinant krikščionybės Lietuvoje 550 metų sukaktį prie pat tvenkinio šlaito arkivyskupo rūpesčiu ir lėšomis 1938–1941 m. pastatyta Kristaus Karaliaus skulptūrinė kompozicija, kurią suprojektavo ir įgyvendino vienuolė sesuo M. Leonora Šmulštytė.
1951–1983 m. dvaro sodyboje buvo įkurtas Veterinarijos akademijos mokomojo ūkio „Bolševikas“ gamybinis centras. Tuo laikotarpiu sunyko sodas, Šv. Jono koplytėlė smarkiai apgadinta, neišliko skulptūra „Poilsis“, kurioje buvo vaizduojamas arkivyskupas J. Skvireckas, Švč. Mergelės Marijos skulptūra iškelta į netoliese esančias Linkuvos kapinaites. Buvo pristatyta naujų ūkinės paskirties pastatų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Linkuvos dvarą buvo numatyta įtraukti į grąžinamų objektų sąrašą, tačiau paaiškėjo, kad nei Bažnyčia, nei Vyriausybė neturi reikiamų lėšų šiai sodybai atkurti. Dvaro rūmuose gyvenantiems žmonėms buvo leista privatizuoti butus.
Foto 2008 10
Kažkada čia buvo fontanas
Kristaus Karaliaus skulptūrinė kompozicija
Dvaro parko likučiai
Dvaro tvenkinį ruošiamasi valyti, todėl jo vanduo nuleistas.
Linkuvos kaimas ir dvaras pradėjo kurtis XVI a. pirmoje pusėje. XVI a. viduryje dvaras priklausė Jonui Vydrai. XVII a. – bajorų Mlodzianovskių giminei. 1680 m. šios giminės atstovas, jėzuitų ordino vienuolis A. Mlodzianovskis, paveldėtą dvaro dalį padovanojo Kauno jėzuitų kolegijai, šioji dvarą valdė iki 1773 m. Buvo įrengta koplyčia, pastatyti mūriniai rūmai, arklidės, tvartai, oficina, svaigalų varykla. Panaikinus jėzuitų ordiną, dvaras atiteko iždui. Jo valdytoju tapo pavieto iždininkas M. Končius. XVIII a. dvarą valdęs bajoras J. Fergisas rūmus rekonstravo, panaikinęs koplyčią netoliese pastatė medinę bažnytėlę. 1779 m. dvaro plane pažymėti net keturi tvenkiniai. Vienas iš jų, didžiausias, išliko. 1797 m. Linkuvos dvarą pradėjo valdyti A. Zabiela. XIX a. pradžioje dvarą valdė J. Strumila. XIX a. pagrindinis dvaro pastatas buvo rekonstruotas, sutvarkyta sodo-parko teritorija. Pirmojo pasaulinio karo metais sudegė mediniai rūmai, ūkiniai pastatai.
Po 1922 m. žemės reformos dvaras buvo išdalytas, o jo centras atiduotas Kauno arkivyskupijai. 1927 m. dvarą įsigijo Kauno arkivyskupas J. Skvireckas. Tuo metu ten buvo įsteigtas puikus ūkis, užveistas didžiulis sodas, vynuogynas, pastatytos naujos arklidės, kiti ūkiniai pastatai. Rekonstruoti rūmai, buvęs trijų aukštų svirnas, pristatyta dviaukštė rūmų dalis, balkonas su išorės laiptais. Reprezentacinę rūmų dalį papuošė du fontanai. Parke iš betono pastatyta Šv. Jono koplytėlė, Švč. Mergelės Marijos ir sėdinčio arkivyskupo skulptūros. Įamžinant krikščionybės Lietuvoje 550 metų sukaktį prie pat tvenkinio šlaito arkivyskupo rūpesčiu ir lėšomis 1938–1941 m. pastatyta Kristaus Karaliaus skulptūrinė kompozicija, kurią suprojektavo ir įgyvendino vienuolė sesuo M. Leonora Šmulštytė.
1951–1983 m. dvaro sodyboje buvo įkurtas Veterinarijos akademijos mokomojo ūkio „Bolševikas“ gamybinis centras. Tuo laikotarpiu sunyko sodas, Šv. Jono koplytėlė smarkiai apgadinta, neišliko skulptūra „Poilsis“, kurioje buvo vaizduojamas arkivyskupas J. Skvireckas, Švč. Mergelės Marijos skulptūra iškelta į netoliese esančias Linkuvos kapinaites. Buvo pristatyta naujų ūkinės paskirties pastatų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Linkuvos dvarą buvo numatyta įtraukti į grąžinamų objektų sąrašą, tačiau paaiškėjo, kad nei Bažnyčia, nei Vyriausybė neturi reikiamų lėšų šiai sodybai atkurti. Dvaro rūmuose gyvenantiems žmonėms buvo leista privatizuoti butus.
Foto 2008 10
Kažkada čia buvo fontanas
Kristaus Karaliaus skulptūrinė kompozicija
Dvaro parko likučiai
Dvaro tvenkinį ruošiamasi valyti, todėl jo vanduo nuleistas.
.JPG)
Comment