Pagryžuvio dvaras, Kelmės r.

[vytauc]

Pagryžuvio dvaras yra paskutinis iš 4 mano tądien aplankytų.


Pagrindiniai rūmai statyti 1859. Dvarui nelabai nuskilo- 1915 pro šalį ėjo frontas ir nieko gero, aišku, jis neatnešė. Vėliau dvaras buvo išparceliuotas ir jame įsikūrė jėzuitai. Po karo jame įsikūrė tuberkuliozinė sanatorija. šiuo metu dvaras renovuojamas- pagrindinis fasadas jau gražiai sutvarkytas, tačiau kita dvaro pusė dar laukia savo eilės...


Dvaro parke užmačiau kažką panašaus į piliakalniuką, bet ar mano archeologiniai spėjimai tikslūs- nepavyko išsiaiškinti

[fui]

oi jo, kokiais 2003-iais prisiskaites kvyklio musu lietuvos ir as izengiau i pagrizuvio dvara: vaikstineju po teritorija, izengiu i vidu, dairausi, ogi holo gale kabo lentele "tuberkuliozes sanatorija" ar panasiai, kvepavimo takai net suakmenejo ir tokioj busenoj kad spaudziau lauk, kad tik kokios bacilos nepasigavus

[Romas]

Apie Pagryžuvio dvarą nemažai parašyta knygoje "Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai"

[Romas]

Pagryžuvio kultūros rūmai. Pranešimas spaudai
2009.08.21 10:03

Baigiamas pirmasis Pagryžuvio Kultūros rūmų remonto etapas

Siekiant išsaugoti nykstantį bene didžiausią kultūrinės paskirties pastatą Kelmės rajone – Pagryžuvio Kultūros rūmus - prieš trejus metus buvo pradėti ilgalaikių investicijų pareikalavę remonto darbai. Artimiausiu metu ketinama sudėti paskutiniuosius apdailos akcentus pastato fasadui bei pereiti į antrąjį suplanuotų darbų etapą – vidaus apdailą.

Intensyvaus kultūrinių renginių grafiko besilaikantys Pagryžuvio Kultūros rūmai iki remonto kasmet šaltuoju metų sezonu būdavo priversti pristabdyti savo veiklą. Nuo lietingomis vasaromis per sutrūkinėjusias čerpes varvančio į pastato vidų vandens kenčiantys žmonės, žiemos metu nuo šalčio gindavosi elektriniais radiatoriais, mat senos statybos pastatas neužtikrino net būtiniausios vidaus temperatūros palaikymo.

Pagryžuvio Kultūros rūmų prikėlimas naujam gyvenimui prasidėjo2006 metais. Tytuvėnų apylinkių seniūno Stasio Baltrušaičio aktyvumas bei Kelmės rajono savivaldybės ir antrinės Danijos kapitalo įmonės „Saerminer“ bendrovės „Sajas“ finansavimas tapo trimis svarbiausiais ramsčiais, kurių dėka įsigyta naujos techninės įrangos bei pradėtas kone avarinės būklės kultūros namų stogo tvarkymas, keičiami langai bei šiltinamos pastato sienos.

Tytuvėnų apylinkių seniūnijos seniūno pavaduotojas Valdas Ivanauskas sako nerimavęs, ar užteks lėšų pabaigti kultūros židiniu vadinamo pastato remonto darbus. „Prieš trejus metus šalies ekonominė situacija buvo visiškai kitokia nei yra dabar, - abejonėmis dalinosi V.Ivanauskas, - prasidėjus sunkmečiui renovuojamų kultūros rūmų darbai pakibo ant plauko, ir tik dėl to, kad finansavimo nenutraukė mūsų ilgamečiai partneriai „Saerimner“, šiandien galime džiaugtis besibaigiančiu pirmuoju Pagryžuvio Kultūros rūmų remonto etapu ir su viltimi žvelgti į ateitį“.

Intensyvų kultūrinį gyvenimą gyvenantys kultūros rūmai, daugiau nei 20 metų buvo užuovėja šiuo metu ten įsikūrusiai bibliotekai, med. punktui, kultūros namams ir Pagryžuvio kaimo bendruomenei. Dėl nuolatinio lėšų trūkumo neremontuojamose patalpose repetuodavo ir koncertuodavo meno mėgėjų kolektyvai, kaimo vaikai mokėsi dainuoti ir šokti, vyko įvairūs renginiai ir švenčių minėjimai, tarp kurių ir septynerius metus vykstančios literatūrinės vasaros palydos, pritraukiančios poezijos mylėtojus iš keliolikos Lietuvos regionų.

http://vz.lt/straipsnis/2009/08/21/B...mu_remonto_eta

[Beniux]

XX a. pradžioje (t.y. su pertraukomis iki 1914 m.) dvare gyveno dailininkas Stanisław Maria Romer (1892–1965). Tai sudėtingo likimo žmogus, dėl 1939 - 1940 m. politinių kataklizmų, ne savo noru aplankęs daugelį Azijos ir Afrikos valstybių. Lietuvoje tapė iki 1939 m. ir daugiau čia nesilankė.
Apie jį rašau todėl, kad šiandien sendaikčių turguje pavyko sumedžioti S.M. Riomerio (dar Riemerio) peizažą, tapytą iki 1939 m (be pavadinimo ir atlikimo metų). Beliko šiek tiek restauruoti drobę ir atkurti kai kurias labai nukentėjusio rėmo detales.
Kai kūrinys bus padorios būklės - patalpinsiu čia. Tiesa, tai ne šedevras, nes Stanislovas Maria Riomeris nebuvo profesionaliu dailininku - tapė Vilniaus ir Žemaitijos peizazus, kopijavo giminės kolekcijoje išlikusius portretus, kūrė ar stilizavo herbus, talkino kitems šios giminės dailininkams profesionalams. Mano duomenimis, Lietuvoje yra išlikę keturi jo tapybos darbai.

[AutoLiet]

Žurnalas "Švyturys" 1961m.

[Beniux]

Dvaro rūmai tarpukariu:

[enigma]

Buv. džiovininkų sanatorija. Kas dabar?

[laimutis]

Dvaro rūmai tarpukariu kai juose veikė jėzuitų vienuolynas.

ebay.com

[Beniux]

Dvaro rūmų fasadinė pusė ir jos elementai

[Beniux]

Dar keletas nuotraukų.

Skardis ir kelias nuo gyvenvietės pusė




Nefasadinė rūmų pusė









Ūkinis pastatas




Dar vieno ūkinio pastato sienų likučiai





Kiti parko ir aplinkos vaizdeliai

[laimutis]

1950 m.

ebay.com

[Romas]

Tytuvėnų apylinkės

Žemėlapio pagrindas iš www.mapy.cz

Pagryžuvio dvaras

Pagryžuvio dvaras yra paskutinis iš 4 mano tądien aplankytų.
Pagrindiniai rūmai statyti 1859. Dvarui nelabai nuskilo- 1915 pro šalį ėjo frontas ir nieko gero, aišku, jis neatnešė. Vėliau dvaras buvo išparceliuotas ir jame įsikūrė jėzuitai. Po karo jame įsikūrė tuberkuliozinė sanatorija.

Foto Vytauc 2006




Pagryžuvio dvaras iki 1922 m. žemės reformos priklausė Romeriams. Apie jį daug rašoma Eugenijaus Romerio (Eugeniusz Romer) 1914-1922 m. dienoraščiuose. Vokiečiai ten buvo įsteigę administracinį centriuką, dvarui 1918-1919 m. pakenkė besitraukiantys vokiečių kariai, po to nusiaubė bermontininkai; nemažai daiktų iš dvaro per suirutę išgrobstė aplinkinių kaimų valstiečiai.

Foto 2019.03

Šiuo metu dvaras renovuojamas- pagrindinis fasadas jau gražiai sutvarkytas, tačiau kita dvaro pusė dar laukia savo eilės...

Viskas liko pusiau padaryta kaip ir prieš 13 metų

Dvaro parke užmačiau kažką panašaus į piliakalniuką, bet ar mano archeologiniai spėjimai tikslūs- nepavyko išsiaiškinti

Taip, ten Pagryžuvio piliakalnis.
Vietovėje nuorodų į piliakalnį nėra, tą sužinojau tik grįžęs ir dėtaliau perskaitęs žemėlapius.

(...)

Dabar kaip tik skaitau E.Romerio dienoračius.
Puiki knyga apie I pasaulinį karą ir nepriklausomybės pradžią. Gal kada nors ji bus išleista ir lietuviškai
Eugeniusz Romer Dziennik. t. 1 1914-1917 t. 2 1918-1923
(c) Andrzej T.Romer. Bruksela 1995

[Romas]

Partnerio turinys
15min.lt 2019.12.05
Jėzuitai tarpukariu: naujam gyvenimui prikeltas Pagryžuvio dvaras

XIX amžiuje, Pšeciševskių ir Romerių rankose klestėjęs senasis Pagryžuvio, Kelmės rajone, dvaras neatlaikė Pirmojo pasaulinio karo negandų. Kadaise ištaigingus, o po karo – apleistus, nuniokotus rūmus 1929 metais perėmė ir naujam gyvenimui prikėlė Lietuvoje atsikūrę jėzuitai. (...)

1859 metais iškilę rūmai – vienas gražiausių Lietuvos romantizmo architektūros paminklų. Ne mažiau įspūdingas ir dvaro parkas, anuomet džiuginęs nepakartojamais gamtos vaizdais.

Tiesa, ištaigingais rūmais šeimininkas džiaugėsi neilgai – po 1863 metų sukilimo Jeronimas Pšeciševskis buvo ištremtas į Sibirą, o dvaras atiteko rusų bajorui Aleksandrui Christianovičiui, tačiau ir jis čia neužsibuvo. Prabėgus keliems dešimtmečiams, apleistą dvarą 1878 metais nupirko Jeronimo Pšeciševskio žentu tapęs Izidorius Romeris. Architektūrologė R.Butvilaitė straipsnyje pasidalijo Eugenijos Hempel, Izidoriaus ir Celinos Romerių anūkės, prisiminimais: „Reprezentacinėse rūmų patalpose buvo parketo grindys, išdėliotos didelių kvadratų raštu, įspūdingos aukštos krosnys su puošniais ornamentuotais kokliais, sienas dengė raštuoto audinio paneliai, o lubas puošė lipdiniai. Kambariai buvo apstatyti itin vertingais istorinių laikotarpių, daugiausia raudonmedžio, baldais, raižytais rėmais apvedžiotais veidrodžiais.
(...)

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą rūmus paveldėjęs Stanislovas Romeris į Pagryžuvį atvykdavo retai, o po karo ir visai nesilankė. Be to, 1915 metais netoliese nusidriekė fronto linija, o kraštą užplūdę kareiviai negailestingai nusiaubė dvarą. Galiausiai, 1922-aisiais įvykdyta žemės reforma buvo lemtinga ir neilgai trukus apleistas, skolose paskendęs dvaras atiduotas Lietuvoje atsikūrusiai Jėzaus draugijai.

https://www.15min.lt/naujiena/aktual...1242350?copied



https://www.15min.lt/naujiena/aktual...as-582-1242350

Pavadinimas apie "prikėlimą naujam dyvenimui" yra šiek tiek perspaustas ir mažai ką bendro turintis su straipsnio tekstu.
Vien perskaičius antraštę galima pagalvoti, kad ten nieko nebuvo, kol 1929 metais neįsikėlė jėzuitai.

Eugenijaus Romerio (Eugeniusz Romer) prisiminimuose daug rašoma apie Pagryžuvio dvarą iki I pasaulinio karo (ten gyveno jo motina) ir karo metais, Geriausi laikai vis dėlto buvo iki I pasaulinio karo.
Per I pasaulinio karą dvaras buvo apiplėštas judant frontui. Po 1915 m. dvare buvo įsikūrę vokiečių okupacinės kariuomenės "ūkininkai", okupacinės valdžios vardu plėšikavę Tytuvėnų apylinkėse
O po žemės reformos dvarams atėjo gana liūdni laikai. Kad iki I pasaulinio karo buvo didžiulė turtinė nelygybė, tai atskiras klausimas..

[Romas]

ELTA 2020.08.21
Aukcione parduoti Ilguvos ir Pagryžuvio dvarai

Aukcionuose dėl Pagryžuvio dvaro dalyvavo vienas potencialus pirkėjas, o už į du aukcionus išskaidytą kompleksą dalyvis pasiūlė pradinę sumą – 178,5 tūkst. eurų. Pagryžuvio dvaro kompleksą sudaro keli statiniai, kurių bendras plotas siekia beveik 2 tūkst. kv. m. Aukciono laimėtojai įgijo teisę ir išsinuomoti prie dvarų esančią valstybės žemę (...) 6,6410 hektaro prie Pagryžuvio dvaro.

„Šiuo metu įvairios institucijos Turto bankui privatizavimui yra perdavusios keturis valstybei priklausančius dvarus, kurių būklė yra nuo patenkinamos iki blogos. Tai, kad dviem iš jų naujus savininkus pavyko rasti jau pirmojo aukciono metu, suteikia vilties, kad ir kitiems dvarams bus rasti šeimininkai, kurie šiuos kultūros paveldo objektus prikels naujam gyvenimui“, – pranešime cituojamas Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius. Dvarų kompleksai yra įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip Lietuvos istorijai reikšmingi kultūros paveldo objektai.

Pagryžuvio dvaro sodyba yra netoli Tytuvėnų. Centriniai rūmai statyti XIX amžiaus viduryje, labai nukentėję pirmojo Pasaulinio karo metu. Tarpukaryje jame veikė jėzuitų naujokynas, sovietmečiu – tuberkuliozės sanatorija, iki 2018 metų – Aukštelkės socialinės globos namų filialas. Pasikeitus socialinės globos politikai, kompleksas ištuštėjo ir pernai buvo perduotas Turto bankui.

https://kauno.diena.lt/naujienos/ver...-dvarus-982141
https://www.delfi.lt/verslas/nekilno....d?id=85051113

[Romas]

Foto 2019.03
Fotografuota jau temstant, apie 18:00-18:30

Dvaras yra šalia kelio Pavydai - Pagryžuvys


Kitoje pusėje - turbūt dvarui priklausęs pastatas

[Romas]

Foto 2019.03
Kažkokie želdiniai

[Romas]

Šiaurinis fasadas

[Romas]

Kampas su bokštu


Aplinka




Mašinų apžiūros estakados likučiai


Gryžuvos upelio slėnis

[Romas]

Bokštas iš visų pusių
Foto 2019.03