Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Bagdoniškio dvaras, Rokiškio r.

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Bagdoniškio dvaras, Rokiškio r.

    Bagdoniškio dvaras

    Buvusio dvaro sodyba su parku sudaro 19 ha. 1993 metais atsatyta nuosavybe i profesoriui Mykolui Riomeriui priklausiusi dvara - bendrasavininkems Jadvygai Konstancijai Riomerytei ir Žarmenai Zakarevicienei. Si dvara 1832 metais is senelio paveldejo Mykolas Kazimieras Riomeris, jo seimoje 1880 m. gime busimasis profesorius. M. Riomeris didziaja laiko dali paskyres mokslo darbams nors trumpai atitrukdavo ir nepaisydamas gan tolimo kelio, lankesi mylimame Bagdoniskyje. Netoli senuju namu jis pasistatydino nauja medini gyvenamaji nama su mansarda ir murini svirna. Pas profesoriu atvaziuodavo buriai studentu i Bagdoniskyje, kur islaikyti egzamina budavo kur kas lengviau
    Dar apie M. Riomeri: Lietuvos teisininkas, Kauno universiteto rektorius bei destytojas, 1932 m. ir 1938-39 m. atstovavo Lietuvai tarptautiniame Hagos teisingumo tribunole, daug prisidejo prie Klaipedos krasto iteisinimo Lietuvai.

    Pokariu, netekes seimininku, Bagdoniskio dvaras gerokai apnyko. Dabar jau keleta metu profesoriaus dukros rupinasi Bagdoniskio likimu.









    rusys dvare


    tiltas salia dvaro


    murinis svirnas





    #2
    Römerių giminė yra kilusi iš Livonijos bajorų.
    Neseniai išleista pora knygų apie ten gimusį teisininką, Kauno Universiteto rektorių Mykolą Römerį. Tikrai įdomi ir sudėtinga asmenybė. Jis, būdamas lenkas (prieš I pasaulinį karą buvo aktyvus "krajowcas" , I pasaulinio karo metais buvo lenkų legionuose, buvo 1919 m. tarpininkas tarp lietuvių ir lenkų), apsisprendė gyventi ir dirbti Lietuvoje ir labai daug nusipelnė Lietuvai.

    Ačiū už Bagdoniškio nuotraukas, Kasiofanai.

    Comment


      #3
      ...tai ką dabar daryti, kad giminaičiai turto nepasidalina, - juk galėtu europiniais pinigais pasinaudoti ir susitvarkyti...
      manau vienas kelias, - kaip žymaus Lietuvai nusipelnusio žmogaus gimtinė-tėviškė (nedaug tokiu turime) - turėtu būti valstybės paimta sodyba su pastatais visuomenės reikmėms ir, žinoma, atkurta.

      -geros nuotraukos-

      Comment


        #4
        Parašė valentinas Rodyti pranešimą
        ...tai ką dabar daryti, kad giminaičiai turto nepasidalina, - juk galėtu europiniais pinigais pasinaudoti ir susitvarkyti...
        manau vienas kelias, - kaip žymaus Lietuvai nusipelnusio žmogaus gimtinė-tėviškė (nedaug tokiu turime) - turėtu būti valstybės paimta sodyba su pastatais visuomenės reikmėms ir, žinoma, atkurta.

        -geros nuotraukos-
        Daugelis valstybės saugomo paveldo ko gero išliks tik knygose ir atsiminmuose.
        DINGĘS MIESTAS - MERKINĖ <<

        Comment


          #5
          Gimtasis Rokiškis 2018.03.08
          Kadaise klestėjęs Bagdoniškio dvaras bando atgauti orumą

          Kriaunų seniūnijoje tebestovintį Bagdoniškio dvarą turbūt mažai kas žinotų ir juo domėtųsi, jeigu ne Lietuvos konstitucinės teisės tėvu vadinamo profesoriaus, valstybininko ir visuomenės veikėjo Mykolo Römerio ryški asmenybė. Būtent šiame dvare prabėgo profesoriaus vaikystė ir jaunystė, Bagdoniškio dvaras visą gyvenimą buvo jo ramybės, saugumo ir pilnatvės vieta.

          Bagdoniškio dvarui pasisekė, nes kai kurių Rokiškio rajono dvarų likimas buvo kur kas liūdnesnis. Iš 1989–1991 m. rajone inventorizuotų 27 dvarų šių dienų sulaukė tik 19, kitus sunaikino laikas.

          Pasisekė ir todėl, kad Bagdoniškio dvarui „ištikimybę prisiekė“ ūkininkas Antanas Kazlauskas. 1993 m. nuosavybės teises į jį atgavo trys Mykolo Römerio dukros: Jadvyga Vitkauskienė, Konstancija Römerytė ir Žarmena Zakarevičienė. 2013 m. du pagrindinius dvaro pastatus ir dalį žemės jos pardavė Kriaunų krašto ūkininkui A. Kazlauskui, kuris joms ir iki tol padėjo tvarkytis apleistoje dvarvietėje.

          A.Kazlauskas užsimojo atgaivinti Bagdoniškio dvarą ir ėmėsi tikro Sizifo darbo – griūvančius senuosius pastatus rekonstruoti savo rankomis ir lėšomis. Rezultatai jau matyti: iškirsti beverčiai krūmokšniai ir aptvarkyta aplinka, oficina, o senajame rūme pradėti gražių senovinių arkinių rūsių atstatymo darbai. Čia jau atliktas drenažas, įvesta elektra, sutvarkyta kanalizacija, išvalytas senasis sodas, tvenkinys, sutvarkytas senasis tiltas, lauko virtuvė.

          A. Kazlauskas vardija laukiančius darbus – toliau tvarkyti rūsį, kad būtų kur priiminėti į dvarvietę atvykstančius smalsuolius, atnaujinti fasadinę pastato sieną. „Taip norėtųsi, kad dvarvietė atgautų bent dalį buvusio vaizdo ir taptų panaši į tikrą dvarą. Dabar – vis dar griuvėsiai“, – sako ūkininkas ir priduria, kad norint įvertinti, ką jis jau nuveikė, reikėjo pamatyti, kaip viskas prieš tai atrodė. (...)



          Bagdoniškis ėjo iš rankų į rankas, kol 1786 m. nuosavybės teises į jį (...) nusipirko Steponas Dominykas Römeris, priklausantis kilmingai giminei, kurios šaknys siekia Saksoniją. (...) Po S. D. Romerio mirties dvarą paveldėjo jo sūnus Mykolas Juozapas Römeris (1778–1852) ir Bagdoniškis tapo dar vienu plačios bajoriškos Römerių giminės lizdu.
          Manoma, kad valdant Mykolui Juozapui Romeriui buvo pastatytas ponų namas (XVIII a. pab.–XIX a. pr.), oficina (XIX a. pr.), užveistas dvaro sodas. 1852 m. prieš mirtį M. J. Romeris padovanojo Bagdoniškį savo septynerių metų vaikaičiui Mykolui Kazimierui, kuris pusantrų metų likęs našlaičiu kartu su sesute augo senelio šeimoje.
          M. K. Römeris (1845–1920) Bagdoniškį valdė 68 metus. Jo valdymo metu iškilo arba buvo perstatyti dauguma iki mūsų dienų išlikusių pastatų. Tai buvo dvaro suklestėjimo laikotarpis.

          M. K. Römerio ir jo žmonos Konstancijos Tukałło-Römerienės šeimoje 1880 m. gegužės 17 d. Bagdoniškio dvare gimė aštuntasis Romerių giminės palikuonis, būsimasis profesorius ir teisininkas, valstybininkas ir visuomenės veikėjas Mykolas Pijus Paskalis Römeris. (...)
          Mirus M. K. Römeriui, jo penkios dukterys ir sūnus pasidalino Bagdoniškį į šešias dalis.

          Keturios dvaro dalys buvo išparduotos, likusias dvi pasiliko profesorius ir jo sesuo Elvyra Miečkauskienė. Nepratęs ūkininkauti, profesorius pasitikėjo samdomu ūkvedžiu, todėl dvaro situacija prastėjo, reikėjo vis daugiau investuoti į naujų trobesių statybą. Šalia senojo dvaro M. Römeris pasistatydino medinį, raudonai dažytą gyvenamąjį namą su mansarda, dviem balkonais ir keturiomis kolonomis, puošiančiomis priekinį namo fasadą, taip pat – mūrinį raudonų plytų svirną, ledainę, rūkyklą. Namas buvo šildomas krosnimis, kurių puošnūs kokliai tapo interjero akcentu. Projektą šiam pastatui sukūrė profesoriaus giminaitis Stefanas Römeris. (...)



          Tačiau 1940 m. įvykiai pasiekė ir Bagdoniškį. Profesorius su šeima persikraustė į Vilnių, o netekęs šeimininkų dvaras ėmė sparčiai nykti, keliavo iš rankų į rankas. Čia veikė ir mokykla, ir biblioteka, net veterinarijos punktas. Nugriuvo namą puošusios kolonos, buvo sudaužyti puošnieji kokliai, užžėlė ir ilgai puoselėta aplinka. (...)

          https://www.15min.lt/pasaulis-kisene...uma-642-936864

          Comment


            #6
            Savaitgalyje pro šalį važiuojant užsukau į dvarą













            Comment


              #7
              Ačiū už nuotraukas.
              Įdomu, ar pastatas šiuo metu naudojamas.
              Ten rengimasi remontui ar šiaip malkos paruoštos žiemai?

              Comment


                #8
                Parašė Romas Rodyti pranešimą
                Ačiū už nuotraukas.
                Įdomu, ar pastatas šiuo metu naudojamas.
                Ten rengimasi remontui ar šiaip malkos paruoštos žiemai?
                Vietiniai sakė, kad pusė dvaro nupirko asmuo, ruošiasi atstatyti, tvarkosi, privežė daugybę didelių lauko riedulių.

                Comment

                Working...
                X