Dvare kabojo labai vertinga ikona, vėl aptikta 2007 m. Dabar ji saugoma Paryžiuje, pas P. Stolypino anūką.
[/URL][/URL]
Buvo jis atvykęs į Kėdainius, apžiūrėjo ir Kalnaberžę. Ikonos neatvežė . Paraleliai LŽ pasirodė ir tūlo Toleikio straipsnis apie dvaro rūmų panaudą, iš principo atspindintis čia rašiusio Luiram pasaulėžiūrą.
Daina Skominienė, "Kėdainių žinios"
2008-04-03 14:45
V.Uspaskichas neapžioja savo turto?
Turtinga praeitimi garsėjęs Kalnaberžės dvaras šiandien atrodo apverktinai.
Kultūros paveldo vertybe laikomas Kalnaberžės dvaras šiandien anaiptol nepanašus į kadaise garsią didikų rezidenciją. Apgailėtinai atrodantis statinys nūnai greičiau primena griuvėsius. Vietos gyventojai jau kelerius metus skaudama širdimi stebi šio vertingo statinio agoniją, o prieš gerą dešimtmetį dvarą įsigijęs savininkas galvos dėl to nesuka.
Kalnaberžės dvaras bene labiausiai siejamas su didikų Radvilų, dvarą valdžiusių kone šimtmetį, pavarde. Taip pat su šią vietą itin mėgusiu bei pinigų dvarui restauruoti nepagailėjusiu P. Stolypinu. Laikui bėgant, dvaras ėjo iš rankų į rankas. Čia buvo ir nepilnamečių kolonija, ir internatinė mokykla. Vėliau pastatai atiduoti kolūkiui, Surviliškio seniūnijai.
Tačiau maždaug prieš dešimtmetį statinys pateko į privačias rankas. Valstybės turto fondas 1999 metų pabaigoje dvarą už 15 000 litų pardavė privačiam asmeniui. Kodėl buvo priimtas sprendimas dvarą perduoti Turto fondui, į kurio balansą paprastai patenka būtent pardavimui skirti objektai, šiandien atsakyti sunku. Turto fondas „Kėdainių žinias“ informavo, jog dvaras parduotas kauniečiui Algirdui Petkevičiui. Pasak Surviliškio seniūnijos seniūnės Vandos Petrauskienės, naujasis savininkas lankėsi seniūnijoje, domėjosi, kur galėtų iškeldinti kai kuriuose statiniuose vis dar gyvenančius žmones. Tačiau vėliau kaunietis į dvarą numojęs ranka ir jį pardavęs.
(...)
„Kaime kalbama, jog dvaras priklauso V. Uspaskichui“, – nesibaimindamas sako Kalnaberžės gyventojas Ričardas. Išties, pasirodo, paveldosaugininkai nuolatinius raginimus prižiūrėti, remontuoti dvarą siunčia tokiai UAB „Lukta“. Seimo komisija, kuri aiškinosi, ar ūkio ministras V.Uspaskich neproteguoja su savo įmonėmis susijusių asmenų, išvadose nurodė, jog V. Uspaskich turi ne tik tokių įmonių kaip AB „Krekenavos agrofirma“ ar AB „Kėdainių grūdai“, bet ir UAB „Lukta“ akcijų.
(...)
Kalnaberžės dvaras įrašytas į Kultūros vertybių paveldo registrą. Tokius objektus įsigiję žmonės įsipareigoja ne tik mėgautis unikaliu nekilnojamuoju turtu, bet ir jį prižiūrėti – esant reikalui restauruoti. Paveldosaugininkai teigia, jog šiuo metu Kalnaberžės dvaras baigia sugriūti. Už galvų susiėmę specialistai tvirtina jau daugelį metų nepriverčiantys dvaro šeimininkų rūpintis statiniu.
(...)
Seniūnės V.Petrauskienės teigimu, prieš maždaug trylika metų būta siūlymų dvarą perleisti Rusų centrui, tačiau tuometinei valdžiai šis ketinimas pasirodė kaip išdavystė. O kaip tuomet vadinti šiandieninį dvaro būklę...
Savaitgalį irgi buvo straipsnis l.ryte apie tą patį.
BNS 2010-08-14, 12:43
Paveldosaugininkai siekia atimti iš V.Uspaskicho netvarkomą dvarą [6]
Milijonieriui europarlamentarui Viktorui Uspaskichui iškilo grėsmė prarasti buvusį Kalnaberžės dvarą, rašo „Lietuvos rytas“.
Labai abejotina, ar čia Kalnaberžės koplyčia. Ši buvusi medinė. O nuotraukoje nemažas mūrinis statinys. Dėl tų Kalnaberžės bažnyčių dar daug painiavos. Greičiausiai čia daug kur visko pripainiota.
V.Uspaskicho įmonė už degėsių krūva virtusį dvarą nori 250 tūkst. Lt
Europarlamentaro Viktoro Uspaskicho verslo imperija už nunykusį Kalnaberžės dvarą iš valstybės nori gauti 250 tūkst. Lt. Tokie užmojai kelia paveldosaugininkų pasipiktinimą, rašo „Vilniaus diena".
Paveldosaugininkai už dvaro nepriežiūrą nori skirti pusės milijono litų baudą. Be to, jie norėtų dvaro šeimininkams iškelti ir baudžiamąją bylą.
Žymiam rusų veikėjui Piotrui Stolypinui XIX–XX a. sandūroje priklausęs Kalnaberžės dvaras tapo benamių buveine. Dvaro pastatai išgriuvę, sienos smarkiai įtrūkusios, grindys ir lubos baigia supūti, stoguose žioji milžiniškos skylės, o praėjusių metų pabaigoje Kalnaberžės dvarą nusiaubė gaisras. (...)
Originalus straipsnis dienos.lt grupės laikraščiuose.
Vis dėlto dvaras degė
2011-02-12, 08:00
Šarūnas Černiauskas
V.Uspaskicho įmonė už apdegusį dvarą nori ketvirčio milijono litų
"Gruodį dvare kilo gaisras – tai dar vienas įrodymas, jog valdytojas šį valstybės saugomą objektą yra visiškai apleidęs. Ką reiškia nesenas gaisras dvare, turbūt tik V.Uspaskichas gali paaiškinti. Beje, jis valdo dar vieną – Sirutiškio dvarą, kuris, kai pakliuvo šiam valdytojui, irgi pradėjo nykti akyse", – dienraščiui sakė KPD atstovė ryšiams su visuomene Jolanta Miškinytė.
Fotogalerijoje matosi, kad:
Kalnaberžės dvaras dabar aptvertas.
Viduje mažai kas pasikeitė (dvaras nyksta kasdien), išskyrus kažkada dingusias staktas.
Bomžai sukėlė nedidelį gaisrą rūmų viduje bei didesnį - kitame pastate
2011-02-12
Tomo Raginos nuotr. V.Uspaskicho dvaras - vaizdai
Fotogalerijoje matosi, kad:
Kalnaberžės dvaras dabar aptvertas.
Viduje mažai kas pasikeitė (dvaras nyksta kasdien), išskyrus kažkada dingusias staktas.
Bomžai sukėlė nedidelį gaisrą rūmų viduje bei didesnį - kitame pastate
O dar savininkas valdžios užsimanė . Dvaras apgailėtinos būklės, jį reikia kuo greičiau nacionalizuoti, nes kitaip dvaro laukia pražūtis
Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
2012-12-05 / 17:29 — LRT.lt Nykstantis V. Uspaskicho dvaras perduodamas valstybei
Seimo nario Viktoro Uspaskicho verslo įmonei „Lukta“ priklausantis Kalnaberžės dvaras bus grąžintas valstybės nuosavybėn.
Valstybei bus perduoti dvaro rūmai, arklidės, kluonas, tvartas ir rūsys. Taip trečiadienį nusprendė Panevėžio apygardos teismas. Jis iš bendrovės „Lukta“ Kultūros paveldo departamentui priteisė beveik 340 tūkst. litų žalos, kuri atsirado dėl Kalnaberžės dvaro savininkų nepriežiūros ir neveikimo 2003–2010 metais.
Teismas pabrėžė, kad priteisti ir iš dvaro savininkės išieškoti pinigai turi būti panaudoti būtent Kalnaberžės buvusio dvaro sodybos penkių valstybės saugomų pastatų užkonservavimui ir avarinės pastatų grėsmės pašalinimui.
Dvaro savininkė pripažino, kad dvaru rūpinosi pagal savo finansines išgales. Tačiau teismas padarė išvadą, kad toks rūpinimasis yra nepakankamas, nes kultūros vertybė ir toliau nyksta, jos vertė mažėja. Teismas pažymėjo, jog siekiant visuomenės interesais išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę, ją būtina paimti iš neatidaus ir nerūpestingo savininko.
Gaivinamas valstybės žinion grąžintas Kalnaberžės dvaras
Valstybės saugomame kultūros paveldo objekte, Kalnaberžės dvaro sodybos rūmuose (Kalnaberžės k., Surviliškio sen., Kėdainių r.), jau vyksta stogo tvarkybos darbai. VĮ ,,Lietuvos paminklai“ parengė Kalnaberžės dvaro sodybos rūmų stogo bei fasadų remonto ir restauravimo, apsaugos techninių priemonių įrengimo darbų projektą (projekto vadovė Regina Tumpienė). Projektas parengtas išsamių taikomųjų architektūros, fasadų polichromijos, istorinių, archeologinių, cheminių tinko ir dažų, medienos ir mūro drėgmės bei užterštumo tyrimų pagrindu. Dvaro stogą tvarko UAB ,,Irdaiva“ darbuotojai, darbams vadovauja Andrius Milkius.
Panevėžio apygardos teismo sprendimu ir Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo nutartimi penki Kalnaberžės dvaro sodybos pastatai nuosavybės teise buvo perduoti Lietuvos Respublikai pagal ieškovo, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, prašymą, paimant nekilnojamąjį turtą iš atsakovo UAB ,,Lukta“. Šiuo metu Kalnaberžės dvaro sodybos valdytojas yra labdaros ir paramos fondas ,,In corpore LT“, kuriam Kalnaberžės dvaro sodybos komplekso priežiūra panaudos būdu patikėta 10 m. laikotarpiui.
Kalnaberžės dvaro sodybą sudaro rūmai, tvartas, kluonas, kalvė, arklidės liekanos ir parkas. Istoriniuose šaltiniuose Kalnaberžės vietovė imta intensyviai minėti 1371-1372 m., karų su kryžiuočiais laikotarpiu. XVIII a. pab. Kėdainių grafystė kaip kraitis atiteko Radvilų Olykos–Nesvyžiaus linijos palikuonio Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės dukrai iš antrosios santuokos Veronikai Joanai Radvilaitei (gim. 1754 m.), jai ištekant už grafo Pranciškaus Čapskio. 1890 m. dvarą paveldi jame su šeima vasarodavęs valstybės veikėjas Piotras Stolypinas. 1918 m. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, dvaras patenka valstybės žinion, kelis metus jį valdo poetas Kazys Binkis, nuo 1926 m. čia įkuriama mažamečių nusikaltėlių kolonija, sovietmečiu veikė vaikų internatas.
Dabartinis Kalnaberžės dvaro sodybos valdytojas, bendradarbiaudamas su vietos bendruomene, apleistą ir neprižiūrimą kultūros paveldo objektą yra numatęs pritaikyti visuomenės poreikiams. Tikimasi, kad objekte vyks kultūriniai renginiai, bus skatinamas bendruomeniškumas, pilietiškumas, Lietuvos žmonėms ir turistams bus suteikta galimybė prisiminti senas Kalnaberžės dvaro tradicijas, susipažinti su dvaro praeitimi. Tai dar vienas atvejis, kai bendromis valstybės bei visuomenės pastangomis imamas gaivinti užmirštas kultūros paveldo objektas.
Nors visų tvarkybos darbų pabaigos dar teks ilgai palaukti – 2017 m. planuojama sutvarkyti stogą, o 2018 m., jei bus skirtas pakankamas finansavimas, bus tvarkomi fasadai, pamatai ir langai.
Tvarkybos darbai finansuojami pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu patvirtintą, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vykdomą 2017 metų Paveldotvarkos programą. Stogo tvarkybos darbams iš valstybės biudžeto skirta 160 tūkst. eurų.
Turto banko organizuotame Kalnaberžės dvaro aukcione varžėsi du dalyviai, statymus pradėję likus vos porai minučių iki aukcionui skirto laiko pabaigos. Dvaro kompleksas buvo parduotas už 20 tūkst. eurų didesnę nei pradinė kainą – 73 tūkst. eurų. Lėšos bus pervestos į valstybės biudžetą, rašoma Turto banko pranešime.
Kalnaberžės dvaro kompleksą sudaro 5 statiniai ir jų dalys: išlikę beveik 507 kv. m ploto pagrindiniai rūmai (administracinis pastatas), 982 kv. m ploto mokyklos pastato liekanos, 495 kv. m ir 570 kv. m ploto ūkiniai pastatai bei 72 kv. m ploto kiemo rūsys. Dvarą supa XIX a. viduryje įkurtas parkas. Parduodamam dvaro kompleksui priskirtas nuomojamas 13,7 ha žemės sklypas. Pradinė dvaro komplekso kaina buvo 53,7 tūkst. eurų.
Kalnaberžės dvaro sodyba yra įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Pirmą kartą ši vietovė minima dar kryžiuočių kronikose 1371 m. Dvarą prieš keletą metų valstybė buvo susigražinusi iš privačių asmenų, kurie objekto išsaugojimu nepasirūpino, o 2017 m. buvo pradėti sodybos rūmų stogo ir fasadų tvarkymo darbai.
Dar šįmet Turto bankas planuoja pabaigti dar kelių – Vyžulėnų ir Buivydiškių dvarų, Vilniaus rajone – parengimą pardavimui. Jų aukcionus tikimasi paskelbti kitų metų pirmąjį ketvirtį.
Comment