Kalnaberžės dvaras, Kėdainių r.

[Romas]

Viduje







Į antrą aukštą neteko užlipti

[Romas]

Kitos Kalnaberžės dvaro patalpos












Čia buvo galima filmuoti kokį nors "Stalkerį"

[Švertas]

Spintos liekanos gana idomios.

[Romas]

Išeinam į lauką.
Gerai kad šį sykį niekas ant galvos nenukrito.















Dar likę stogo papuošimai

[Romas]

Nuošaliau - ūkiniai dvaro pastatai. Labai lijo, arčiau nėjau


Dvaro sodyba iš kitos pusės




Įdomu, kiek laiko dar stovės ši siena

[Romas]

Pabaigai - didesnės Kalnaberžės dvaro nuotraukos
Foto 2009.09

[Giedra70]

Pastatas tikrai atrodo nerestauruotinas. Ačiū Romui už nuotraukas

[Beniux]

Turiu nuliūdinti Švertą ir kitus - ten nuotraukose matomi ne spintos "griaučiai", o durų stakta ir jos vidiniai apvadai. Jie gaminti XIX a. 8 dešimtmetyje iš beržo. Tai - eklektikos stilius. Sienose, virš durų, yra išlikę durų apvadų laikikliai.

Vasaros pabaigoje, kai langai ir dyrys dar buvo apkalti lentomis ir sunkiai "paimami", šie žaliai melsvi medinukai stovėjo ten, kur ir pastatė Piotro Stolypino tėvas. Tokie pat apvadai puošė ir abejas bibliotekos durų puses ir susiliejo su tos pačios stilistikos vidinėmis sienomis, prie kurių buvo pritvirtintos lentynos, siekiančios lubas. Tiesa, bibliotekos viduje, t.y. toliau nuo sienų, stovėjo aukštos raudonmedžio spintos. Yra išlikę šios patalpos aprašymai ir prastos kokybės nuotraukos.

Beveik visi šio dvaro baldai, daugiausia gaminti iš Rusijos beržų ir polichromuoti labai tamsiais pustoniais, prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą buvo išgabenti į vieną dabartinės Žemaitijos dvarą (dvaro pavadinimas ir baldų likimas man žinomas). Kai kas nusėdo viename kaimyniniame Ignacegrado dvarelyje (jis neišliko).

[Švertas]

Na aš irgi žiurėdamas nuotraukas spėjau susivokti, kad tai durų apvadas.

[Stepas]

Kodėl nuotraukos anoniminės? Juk aš tada gyvenau ir mokiausi tenais. Kaip buvo , taip jau ir buvo. O sunaikino tai gi patys lietuviai, vietinai. Barbarai, kitip ir paskyti negaliu. Gobšus ir savanaudžiai, kurie nei savęs negerbe, nei kitų triūso. Prie laisvos Lietuvos dabar viska naikina, net palikuonims nieko nepalieka, barbarai.
P.S. apie mena ir istorija nieko jie nesupranta, tik man ir man, kad jie pasprinktu.

Viktorai, ne apie nuotraukas kalba buvo, apie aprašymą. Naikino (-a), be abejo, lietuviai.Tačiau dešimtmečius apleistą pastatą šitaip suniokotu bet kur - tiek nesvarbu ar JAV, ar Mongolijoje. Už pastatą atsako jo savininkas, kuris yra visiems žinomas jūsų bendravardis.Žinoma, kodėl jis tą pastatą įsigijo,čia atskira tema, tačiau sunkiai suvokiama, kodėl jis tą pastatą (kaip ir kitą dvarą) nustekeno ligi tokio lygmens, kokį matome Romo nuotraukose. Prie laisvos LT daug sunaikinta, tačiau čia tik gėlytės, palyginus su kiekiu, kuris buvo sunaikintas, kai LT tą laisvę prarado

[brasta78]

sveiki,

pažiūrėkite šio dvaro nuotraukas dabar, t.y. 2009.11.07 dienos, kaip matote - tų beržinių durų staktų nebėra jau kas nors spėjo prigriebti antikvarinį daiktą arba vietiniai pro kaminą išleido...

http://www.motoGO.lt/faces/Verta_det...sp?vertaID=176

[Švertas]

Jau nukosijo

[Stepas]

Gerai, galime palyginti kiek buvo prarasta Tarybiniais metais, tam pačiam Kėdainiu rajone. Kadangi esu dar nesenyvas kraštietis, žinau vėlyvąjį perioda.
O noriu pasakyti tą, kad atmetus sugriautus per karą ar nugyventus dar prieškariu jokių pavyzdžių nežinau, nes tada kažkaip viskas labiau buvo vertinama. Bent jau kaip paprasčiausias namas.

Prieškariu kažkiek buvo nugyventa, nors apie tai info neturiu, iš principo tada dvarai tušti retai tebūdavo, nes tuometinė valdžia dvarų savininkų problemas gana neblogai sprendė. Buvusius rūmus įstengdavo įsigyti netgi inteligentai: poetai, mokslininkai. Apytalaukį – Čiurlys, Kalnaberžę- Binkis ir pan. Apie kokius dvarus, sugriautus per karą, kalbi? Su vokiečių sprogdintojų komanda Kėdainiams nepasisekė, tie laukiniai ten padirbėjo iš peties. Tačiau tai daugiau liečia kitokį paveldą, čia jau atskira skaudi tema. Kas dėl dvarų, išskyrus Kėdainių rūmus ir dalį Apytalaukio rūmų korpuso, daugiau neteko girdėti. O štai apie sovietmečio dvarų politiką galima kalbėti laabai daug. Sakai esi nesenyvas kraštietis, išvardinai kelis dvarus. Pasisekė tiems keliems garsiausiems. O ar girdėjai, kiek jų iš viso buvo? Ar žinai, kiek išliko dabar, kiek yra KPD dispozicijoje ir kiek jų dėl kažkokių priežasčių nėra paskelbti saugotinais?
Džiaugiesi, kad kolchozai įsirenginėjo kontoras dvarų rūmuose? Juokingas tu žmogau su savo džiaugsmu. Tas kas buvo – tik eksterjero konstrukcija. Tuščios sienos be REALIŲ savininkų, kurie, jei nesuspėjo išnešti kudašiaus, tai susilaukė Zabielų, Kamarauskų etc. likimo. Jau per nacionalizaciją dvarų likimas buvo nulemtas. Buvo tik laiko klausimas, kada sovhozų sistema bankrutuos o sukelti prasigėrę traktoristai galutinai nustekens dvarus.
Nuvažiuok kada į kokią Prancūziją ar Angliją, užsuk į vieną kitą iš nesuskaičiuojamų dvarų dvarelių pilaičių, kur šeimininkas tau rodys 7 kartų savininkų portretus, prosenelio komodą ar herbinių koklių krosnį. Net jei savininkai ir nauji (t.y., gyvena tik nuo XXa.Ipusės), jie išpoškins visą dvaro istoriją ir rodys autentiškas interjero detales. Grįžęs nuvažiuok kad ir į tą patį tavo išgirtus išsaugotus Sirutiškį, Terespolį ar bet kur kitur. Jauti skirtumą? Jei nejauti, tai gal tau labiau seksis diskutuot forume apie žemės ūkį.
Pažiūrėk, kas liko iš dvarų aplinkos, parkų, tvenkinių, atrask nors vieną gražesnę vietą, kur nebūtų pastatyta kokia ferma ar kiaulynas su srutų nubėgimu į upelį.
Ar bent nutuoki, kokios kolekcijos buvo sukauptos ir kaip atrodė Terespolio, Pašumerio, Apytalaukio etc. interjerai? Pastarojo ragų baldai yra Kėdainių muziejuje, praeik kada, pažiūrėk, tik turėk omeny, kad ten tėra apgailėtini likučiai. Į tuos rūmus buvo suvežti kalnai apskrities dvarų turtų (tų, kurie liko nuo pirminio išgrobstymo), vietiniai inteligentai maldavo valdžios juos apsaugoti. Tačiau nauja sistema kūrė naują rytojų, kur buržuazinėms atgyvenoms vietos nebuvo.
Sakai, labiau vertinama tuomet buvo? Gerai pasitaisei, būtent ir buvo vertinami kaip paprasčiausi namai. Juk nacionalizuoti už dyką, už didžiulės vertės pastatus mokėt nereikėjo nei cento. Kai reikėjo pastatų, tai ir buvo naudojami. Kai nebereikėjo – buvo šluojami be gailesčio. Kaip buvo sunaikinti Čaplinavos, Pelėdnagių, Vilainių, Sūriškio ir t.t. Išrausiama buldozeriu duobė, viskas sustumiama ir užlyginama. Ir niekas net necyptelėdavo dėl niokojamo paveldo.
Tarp kitko, tavo minėtame Sirutiškyje sovchozas išgriovė visą koklinių krosnių sistemą, bet nieko kito vietoj jos taip ir nesugebėjo pastatyti. Kas ten tau būt buvę baisiau nei buvo, neaišku. Apytalaukyje, Terespolyje iš interjero detalių neišliko beveik nieko. Stasynėje irgi, iki restauracijos ten labai toli, duok Dieve savininkei sveikatos. Atvažiuokit į jos smuklę alaus, paremsit
Taigi nereikia demonstruoti žuvies atminties ir kliedėti apie kažkokį didesnį dvarų vertinimą sovietmečiu. Siūlau kas antrą savaitgalį aplankyti bent po vieną rajono dvarą, turėsit ką veikt visus metus Šiaip verta pamatyt netgi dvarvietes, kuriose gyvenamųjų rūmų nebėra nei ženklo, tačiau išlikę kumetynų, svirnų, parkų, tvenkinių liekanos ar pan. Ko vertas vien, pvz., Sūriškių ąžuolas ar parko alėja.

[Stepas]

Dėl sukriošusios įstatymų bazės, kuri leidžia naikinti dvarus visokiems pseudopolitikams avantiūristams, dėl paveldo pseudosergėtojų Vilniuje, kurie per dešimtis metų nesugeba pateikti jokių įstatymų ir dėl nepseudo, o tikrų vandalų, kurie profesionaliai suniokotų bet kokią tvirtovę (Taueris,Kremlius.., niekas neatsilaikytų), ginčytis neverta - čia jau mūsų kasdienybė. Bet dėl dvarų žlugimo kaltinti tuos 7-8 paauglius kiekvienam kaime, kurie leidžia vakarus spardydami x dvaro sienas, yra kvaila. Dar kvailiau yra sutapatinti visus lietuvius su tais piemenimis.
Prancūzija gali būti kaip pavyzdys, nes taip pat praėjo ir okupaciją, ir karus, ir frontus, ir pergalingus išvaduotojus. Tik va tas jų okupantas nepradėjo skersti visų dvarų savininkų, nepamiršo išeiti ir nepradėjo kurti naujo gyvenimo tuose dvaruose.
Tu vis stebiesi, kodėl gi tie dvarai nesužydėjo, kai griuvo sistema, juose palaikiusi kažkokią gyvybę. Neaišku, kodėl jie turėjo tapti oaze, jei aplinkui viskas mirė? Išnyko valdžios ir privačios įstaigos, gyventojai, išnyko visas žemės ūkis, iš kurio ir pragyveno dvarai. Džiaugiesi tuo išlikusiu apsilaupiusiu statiniu, tačiau kam jis reikalingas perstatytas perplanuotas pagal TŪ kontoros poreikius, išpjautais parkais, traktoriais išvažinėtais gėlynais, apstatytais visokiais bakūžynais, pilnais visokio plauko perėjūnų iš visų pasviečių? Kas juose gali gyventi:1.poetai-romantikai; 2.turčiai-romantikai;3.turčiai-praktikai, darantys turizmą. Variantas nr1 atkrenta, nėra net ko aiškinti kodėl; variantas nr2:turčiams medinis paveldas ne lygis, tad atkrenta trečdalis dvarų, likusių daugelis yra visiškuose užkampiuose toli nuo miestų, tad gyvenimui netinka. Pvz, Juodkiškio dvaras, netgi netoli miesto, bet turčių jis nedomina. Variantas nr3: Turizmo pas mus nėra. Lietuvoj turizmo nėra, Kėdainiuose - juo labiau. Netgi pro patį senamiestį turistai tik praskrieja, o kad jie trenktųsi į kokį Pavermenį, net svajot nereikia.Iš pavienių turistų romantikų-inteligentų aikčiojimų jokios materialinės naudos.
Taigi nėra motyvacijos, kodėl į nugyventus pastatus kažkas turėtų kišti milijonus jei atsipirkimas tik teorinis? Taigi tas tavo skaičiavimas, kada labiau nugyventa yra beprasmis iš esmės - dvarų galas buvo nulemtas jau tada, kai buvo nukirstas natūralus jų gyvenimas su tikrais savininkais, tikra kaina, paveldėtojais, tvarkytojais, perėmėjais, tikrais, ne butaforiniais pastatais, interjerais, atmintimi, legendom, vaiduokliais ir t.t. Visa ilga grandine, kuri ir užtikrina jų gyvavimą.

[Beniux]

Noriu Stepo pasiteirauti - Ar apie inžinierių, geležinkelinką Jurgį Čiurlį kalbi, kai mini tarpukario Apytalaukio dvaro savininkus?

[Stepas]

O jus girdėjote kodėl buvo numarinta idėja steigti Stolypino muzieju, juk net rusai žadėjo pinigų duoti savo laiku?

Va čia mes vėl apsukę ratą grįžtam prie DJ gerb europarlamentaro (šiuo metu).Viskas čia susiję viena grandine – rusų ambasada, Stolypinas, V.U. ir t.t. Kas kur kam pasiūlė idėją apie Stolypino (-ų) muziejų ir kas kada kodėl tą idėją tyliai numarino, ne viešo forumo diskusija. Faktas tiktai tas, kad idėją galėjo pasiūlyti arba labia gudrūs strategai, arba visiški istorijos profanai. Turint omeny, kaip Stolypinai Kalnaberžėj atsirado, ką jie atstovavo, kokios buvo pažiūros, veikla ir tikslai LT, muziejaus idėja atrodo keistokai.
Beniux - taip, VDU Technologijos fakulteto profesorių ir visuomenės veikėją turėjau omeny.

[Stepas]

Nelabai suprantama, kas bendro tarp tatos, jo gerbėjų, kažkokių "sergėtojų" su rusų vaiduokliais ir dvaro, apie kurį kalbame. Nenoriu kartotis Luiram, iš posto matau, kad esi girdėjęs tik apie vieną Stolypino asmenį, pasidomėk plačiau, padarysi atradimą, kad jis turėjo tėvą, kaip jis pateko į Kalnaberžė, kas joje gyveno prieš jį ir kodėl nebegyveno ir kur tėvelio generolo armija jį nugabeno ir kur nugabeno vos ne visus grafus ir dvarininkus iš Kėdainių ir tt, ir pan.
Gal tada ir pats suprasi, kiek kvaila idėja buvo už LT pinigus (dar blogesnė būtų už rusų) kurti memorialą Stolypinų veiklai. Net patys rusai vieno iš jų veiklą vertina labai nevienareikšmiškai.

[Stepas]

Va dar domintu ar ten yra kokių rusių,

Turi omeny rūsius ar ruses? Spėju pirmas variantas, tai šito kažkaip neįsidėmėjau. Faktas, kad koks podelis ar ledaunė turėjo būt. Antras variantas irgi tinkamas - rusai sentikiai apylinkėse lig šiol gyvena, yra įdomios jų kapinės.

[Beniux]

Dvare kabojo labai vertinga ikona, vėl aptikta 2007 m. Dabar ji saugoma Paryžiuje, pas P. Stolypino anūką.

[Ramūnas kns]

Kalnaberžės koplyčia transformuota į cerkvę.