Norkiškės dvaro sodyba (mano simpatija! Deja 2004m. nugriauta)
Norkiškės dvaro sodyba buvo įsikūrusi kairiajame Ančios krante ir slėnyje, apie 2 km į pietus nuo Skaudvilės miestelio. Tai viena seniausių Batakių apylinkių gyvenviečių: archeologiniai radiniai byloja, kad čia gyventa jau IX – XI a.
Buvusi Norkiškės dvaro sodyba susideda iš dviejų komponentų: buvusio dvaro centro ir už 0,5 km buvusio ūkinio kiemo – palivarko sodybos. Abi dvaro sodybos dalis jungia vaizdingas Ančios slėnis, kuriame buvęs sodas. Atskiro kelio jungiančio sodybas nėra, į jas veda Batakių – Skaudvilės kelio atšakos.
Norkiškės dvaro centro sodyba suplanuota XIX a. Prie įvažiavimo į dvarą buvę vartai su medžių alėja, priešais rūmų pagrindinį fasadą buvęs parteris su gėlių klomba, kiek šiauriau – tvenkinukas, nuo pagrindinio kelio į sodybą vedė eglių alėja. Aplink ponų namą buvusi puikiai tvarkoma aplinka: dekoratyvūs gėlynai, takeliai, vejos, karpomos gyvatvorės, prižiūrimi Ančios šlaitai. Sovietmečiu ši plano struktūra sunaikinta: dalis teritorijos užstatyta fermomis, nugriautos arklidės, dviaukštis medinis sandėlis ir ledainė. XXI a. pradžioje (apie 2004m.) dėl avarinės buklės nugriauti ir paskutiniai likę dvaro centro sodybos pastatai – medinis dvarelis bei medinė klėtis.Ikonografinė medžiaga (XX a. pradžios nuotraukos ir 1993m. Fotofiksacijos duomenys) vaizdžiai liudija, kaip atrodęs medinis dvarelis, arba „ponų namas“. Tai buvo medinis (suręstas iš maumedžio ir ąžuolo rąstų, apkaltų lentomis) pastatas ant akmenų mūro pamato, stačiakampio plano, vieno aukšto su mansarda, dengtas malksniniu dvišlaičiu pusvalmiu stogu. Pietinėje pusėje buvęs namo korpusui statmenas dviejų aukštų priestatas dvišlaičiu stogu. Svarbiausias dvarelio tūrinis ir meninis akcentas – mezoninas: juo pabrėžta pagrindinio vakarų fasado simetrijos ašis, mezoniną papildė prieangis su balkonu, paremtu ant modifikuoto orderio kolonų. Pastatas gausiai puoštas medžio drožiniais (portiko frontonas, langų ir durų apvadai, pastogės juosta, balkono baliustrada). Dvaro rūmuose buvo retų tapytų paveikslų, senų dokumentų rinkinys, namaža biblioteka, viena didelė patalpa skirta oranžerijai. Švenčių metu namas buvo gausiai iliuminuojamas elektros lemputėmis. Pastatas buvo pastatytas ar iš esmės rekonstruotas 1870m.
Ponų namas XX a. ketvirtojo dešimtmečio vaizdas
Ponų namas 1993m.
Ponų namas 2004m., prieš nugriovimą
Norkiškės dvaro sodyba buvo įsikūrusi kairiajame Ančios krante ir slėnyje, apie 2 km į pietus nuo Skaudvilės miestelio. Tai viena seniausių Batakių apylinkių gyvenviečių: archeologiniai radiniai byloja, kad čia gyventa jau IX – XI a.
Buvusi Norkiškės dvaro sodyba susideda iš dviejų komponentų: buvusio dvaro centro ir už 0,5 km buvusio ūkinio kiemo – palivarko sodybos. Abi dvaro sodybos dalis jungia vaizdingas Ančios slėnis, kuriame buvęs sodas. Atskiro kelio jungiančio sodybas nėra, į jas veda Batakių – Skaudvilės kelio atšakos.
Norkiškės dvaro centro sodyba suplanuota XIX a. Prie įvažiavimo į dvarą buvę vartai su medžių alėja, priešais rūmų pagrindinį fasadą buvęs parteris su gėlių klomba, kiek šiauriau – tvenkinukas, nuo pagrindinio kelio į sodybą vedė eglių alėja. Aplink ponų namą buvusi puikiai tvarkoma aplinka: dekoratyvūs gėlynai, takeliai, vejos, karpomos gyvatvorės, prižiūrimi Ančios šlaitai. Sovietmečiu ši plano struktūra sunaikinta: dalis teritorijos užstatyta fermomis, nugriautos arklidės, dviaukštis medinis sandėlis ir ledainė. XXI a. pradžioje (apie 2004m.) dėl avarinės buklės nugriauti ir paskutiniai likę dvaro centro sodybos pastatai – medinis dvarelis bei medinė klėtis.Ikonografinė medžiaga (XX a. pradžios nuotraukos ir 1993m. Fotofiksacijos duomenys) vaizdžiai liudija, kaip atrodęs medinis dvarelis, arba „ponų namas“. Tai buvo medinis (suręstas iš maumedžio ir ąžuolo rąstų, apkaltų lentomis) pastatas ant akmenų mūro pamato, stačiakampio plano, vieno aukšto su mansarda, dengtas malksniniu dvišlaičiu pusvalmiu stogu. Pietinėje pusėje buvęs namo korpusui statmenas dviejų aukštų priestatas dvišlaičiu stogu. Svarbiausias dvarelio tūrinis ir meninis akcentas – mezoninas: juo pabrėžta pagrindinio vakarų fasado simetrijos ašis, mezoniną papildė prieangis su balkonu, paremtu ant modifikuoto orderio kolonų. Pastatas gausiai puoštas medžio drožiniais (portiko frontonas, langų ir durų apvadai, pastogės juosta, balkono baliustrada). Dvaro rūmuose buvo retų tapytų paveikslų, senų dokumentų rinkinys, namaža biblioteka, viena didelė patalpa skirta oranžerijai. Švenčių metu namas buvo gausiai iliuminuojamas elektros lemputėmis. Pastatas buvo pastatytas ar iš esmės rekonstruotas 1870m.
Ponų namas XX a. ketvirtojo dešimtmečio vaizdas
Ponų namas 1993m.
Ponų namas 2004m., prieš nugriovimą
Comment