Lietuvos dvarai

[Romas]

Jerzy Żenkiewicz. Lietuvos dvarų sąrašas 1919-1939

Ieškant duomenų apie dvarus reikia žinoti, kokie savininkai juos valdė. Iškodamas informacijos apie Anykščių rajono dvarus, radau įdomų sąrašą. Nežinau, ar panašus yra sudarytas Lietuvoje.

Lenkų inžinierius Jerzy Żenkiewicz [Ježy Ženkievič] išleido Lietuvos dvarų sąrašą, jei tiksliau jis vadinasi "Dalies lenkų dvarų savininkų valdų sąrašas Lietuvos Respublikoje 1919-1939 m." (Wykaz części majątków polskich w Republice Litewskiej w latach 1919 - 1939).

Sąrašo elektroninė versija sudaryta remiantis dviem Jerzy Żenkiewicz'iaus knygomis:
Litwa na przestrzeni wieków i jej powiązania z Polską, Wyd. UMK, Toruń 2001. ISBN 83-231-1230-1.
Jerzy Żenkiewicz. Ziemiaństwo polskie w Republice Litewskiej w okresie międzywojennym, Toruń 1998 ISBN 83-911366-0-4 (II leidimas Toruń 2001) ISBN 83-9113661-2)
Abi knygos išleistos Torunėje - ten po karo persikėlė priekarinis lenkiškas Vilniaus Stepono Batoro universitetas. Pats autorius gimė Torunėje 1950 m., bet galima suprasti, kad jo tėvai kilę iš Lietuvos Respublikos (Litwa Kowieńska), kaip, beje, ir dabartinio Lenkijos prezidento.

Sąraše kiek bandoma atskirti lenkus dvarų savininkus. Pats autorius pastebi, kad tą padaryti dėl įvairių priežasčių gana sunku.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 700 dvarų, o tarpukario Lietuvoje (be Vilniaus ir Klaipėdos kraštų) kiek užaukštintais duomenimis buvo apie 2000 dvarų ir palivarkų. Bet kokiu atveju tame sąraše nurodoma 1120 dvarų, surūšiuotų pagal dvarų savininkų pavardes. Nesunkiai galima pasidaryti ir geografinį sąrašą.

Sąrašas (lenkų k.): http://www.umk.pl/~zenkiewicz/Publikacje/wykaz.php#C

[Romas]

Jerzy Żenkiewicz "Dalies lenkų dvarų savininkų valdų sąrašas Lietuvos Respublikoje 1919-1939 m."
(Wykaz części majątków polskich w Republice Litewskiej w latach 1919 - 1939).

Sąrašo struktūra (surūšiuota pagal pavardes):
Lp. / Nazwisko i Imię // Majątek / Poczta lub gmina / Powiat
Eil.Nr. // Pavardė ir vardas / Dvaras / Paštas ar valsčius / Apskritis

Sąraše yra natūralių klaidų - netikslaus administracinio suskirstymo, pavardžių iškraipymų ar pasikartojimų. Bet ar daug kas dabar pasakys:
- kokioms apskritims priklausė Žeimelis ar Pumpėnai iki 1924 m. ir vėliau
- arba kaip taisyklingai rašosi Smetonos žmonos mergautinė pavardė?

Sąrašo pavyzdys (Rokiškio apskrities dvarai).

39. Bichniewicz Władysław // Poniemuniek Rakiszki Rakiszki Panemunėlis , Rokiškio vls., Rokiškio aps.
88. Buchniewicz Wł. // Poniemuniek Rakiszki Panemunėlis, Rokiškio aps. (pasikartojimas)
200. Dymsza // Ilzenberg / Rakiszki Ilzenbergas, Rokiškio aps.
438. Komarowa Maria // Hanuszyszki Rakiszki Rakiszki Onuškis, Rokiškio vls. Rokiškio aps.
439. hr. Komorowski Hektor // Kowaliszki Rakiszki Rakiszki Kavoliškis Rokiškio vls. Rokiškio aps.
440. Komorowski Józef // Gikajnie (Gikany) Rakiszki Gikonys? Rokiškio aps.
441. hr. Komorowski Leon // Skrobiszki Birże Rakiszki Skrebiškiai, Biržai, Rokiškio aps. (Biržų aps.?)
442. hr. Komorowski Piotr // Radkuny Rakiszki Rakiszki Ratkūnai? Rokiškio vls. Rokiškio aps.
486. Kościałkowski Marian // Ponedel Rakiszki Pandėlys, Rokiškio aps.
491. Kościałkowski // Szeteksznie Rakiszki Šetekšniai? Rokiškio aps.
514. Kupść // Kroszty Hanoszyszki Rakiszki Kraštai Onuškio vls., Rokiškio aps. (Biržų aps.?)
530. Lisiecki // Opejkiszki Rakiszki Apeikiškis Obelių vls.? Rokiškio aps.
642. Montwiłł Antokol Rakiszki Antakalnis? Rokiškio aps.
717. Paszkowicz Michał i Czesław // Wołmontowicze Pacunele Rakiszki Valmantiškės? Pociūnėliai? Rokiškio aps. (Kėdainių? Kauno aps.?)
758. hr. Przeździecki Jan Abele Rakiszki Rakiszki Obeliai, Rokiškio vls., Rokiškio aps.
759. hr. Przeździecki Jan // Rakiszki Rakiszki Rakiszki Rokiškis Rokiškio vls. (pasikartojimas?)
806. Romer Bronisław //Antonosza Abele Rakiszki Antanašė , Obelių vls., Rokiškio aps.
808. Romer Michał // Bohdaniszki Abele Rakiszki Bagdoniškis, Obelių vls., Rokiškio aps.
817. Rozen Piotr Gaczany Gaczany Uciana Gačionys , Jūžintų vls., Rokiškio (ne Utenos) aps.
831. Rutkowski Oskar //Szakale Skopiszki Rakiszki Šakaliai , Skapiškio vls., Rokiškio aps.
832. Rutkowski Zygmunt // Koźliszki Rakiszki Rakiszki Kazliškis, Rokiškio vls., Rokiškio aps.
935. Świątecki Kazimierz // Poniemuń Poniemuniek Rakiszki Panemunis, Pandėlio? (ne Panemunėlio) vls., Rokiškio aps.
1005. Tupalski // Gotyńce Rakiszki Gatiniai?
1006. Tupalski // Kroszty Rakiszki Kraštai, Obelių vls., Rokiškio r.
1037. Weyssenhoff Jużynty Jeziorosy Jūžintai, Jūžintų vls., Rokiškio (ne Zarasų) aps.
1038. Weyssenhoff //Pokrewnie Kriaunos, Jūžintų vls.?, Rokiškio aps.
1039. Weyssenhoff //Tarnowo Tarnavas, Jūžintų vls., Rokiškio aps.

Visas 1120 pavardžių ir dvarų valdų sąrašas: http://www.umk.pl/~zenkiewicz/Publikacje/wykaz.php#R

Vietovardžius išverčiau, pavardžių nejudinau - taip bus paprasčiau ieškoti gūglėje mažiau žinomų dvarų.
Be to, lietuviškos dvarų savininkų pavardžių versijos turėtų būti Lietuvos archyvuose. Niekas netrukdo Lietuvos istorikams išleisti panašų sąrašą

[Romas]

Leidykla "Terra publika" leidžia "153 Lietuvos... įdomiausių" knygų seriją

http://www.terrapublica.lt/news_read,5504,lt.html

Knygos turinys, pratarmė ir žemėlapiai:
http://www.terrapublica.lt/files/379...%20turinys.pdf

Iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip kaip šiek tiek popsinis "topų" spausdinimas.
Bet kuo toliau, tuo labiau ši leidykla pradeda patikti - tikrai dirba ne tik dėl komercijos, bet jiems patiems įdomu tai, ką jie daro.

Pvz., jų tinklapyje yra tokia žinutė, aišku su šiokiais tokiais "153 dvarų" albumo reklamos elementais:

[2011-05-12] Vasarą aplankykite Lietuvos dvarus!
Saulei pašvietus neretas sunerimsta: kas žvalgosi naujos palapinės, kas traukia dviratį iš garažo ar dairosi po internetą ieškodamas pigesnių lėktuvo bilietų. Kiekvienam savo (...)

O gal galėčiau pasiūlyti aplankyti įdomiausius Lietuvos dvarus? Jokiu būdu ne visus! Nes dvarų ir dvarviečių Lietuvoje kone 2 000 ir tikrai ne visi tokie įdomūs, kad norėtum skirti jiems pusę metų. Tačiau aplankyti pačius įdomiausius – rekomenduoju! Jei ne pusdieniui, tai bent akies krašteliu pravažiuojant. O patys įdomiausi dvarai be pusdienio tyrinėjimų nepasiduoda.
(...)
http://www.terrapublica.lt/news_read,6424,lt.html

Ten vertas dėmesio yra jų 153 dvarų topas, kažkiek sutampantis su šio forumo lankomumo statistika:

Eil. Nr. /Dvaro pavadinimas / Vietovė / Vertinimas
1 Pakruojo dvaras Pakruojo m. 23
2 Verkių dvaras Vilniaus m. 20
3 Joniškėlio dvaras Pasvalio r. 17
4 Plungės dvaras Plungės m. 17
5 Trakų Vokės dvaras Vilniaus m. 17
6 Žagarės dvaras Joniškio r. 17
7 Baisogalos dvaras Radviliškio r. 17
8 Burbiškio dvaras Radviliškio r. 16
9 Rokiškio dvaras Rokiškio m. 16
10 Švėkšnos dvaras Šilutės r. 16
11 Kretingos dvaras Kretingos m. 15
12 Palangos dvaras Palangos m. 15
13 Bistrampolio dvaras Panevėžio r. 15
14 Raudondvario dvaras Kauno r. 15
15 Jurbarko dvaras Jurbarko m. 15
16 Paežerių dvaras Vilkaviškio r. 15
17 Užutrakio dvaras Trakų m. 15
18 Vidiškių dvaras Ignalinos r. 14
19 Alantos dvaras Molėtų r. 14
20 Kelmės dvaras Kelmės m. 14
http://www.terrapublica.lt/files/379...vertinimas.pdf

Bet svarbu ne tie daugeliui žinomi dvarai - vienas iš kriterijų buvo jų išlikimas.
Nesvarbu ir tai, kad labai abejotinai aukštose vietose atsidūrė Kairėnų, Bezdonių ar Veliuonos dvarai, o kažkur sąrašo viduryje reikia ieškoti Onuškio, Apytalaukio ar Siesikų dvarų.
Gerai, kad ten pateko įdomūs, bet mažai žinomi, kaip Pelyšų I, Gačionių ar Šumsko dvarai

[Raelis]

aš šita knygą pirkau ir tikrai pripažįstu, kad nuostabi, informatyvi knyga, žinoma apie dvarus gal skiriama tik po puslapi, tačiau vis geriau nei nieko.

[bebop]

[vimeo]26074697[/vimeo]

[Stepas]

Jerzy Żenkiewicz "Dalies lenkų dvarų savininkų valdų sąrašas Lietuvos Respublikoje 1919-1939 m."
(Wykaz części majątków polskich w Republice Litewskiej w latach 1919 - 1939).

Sąraše yra natūralių klaidų - netikslaus administracinio suskirstymo, pavardžių iškraipymų ar pasikartojimų.

Bet ar daug kas dabar pasakys:
- kokioms apskritims priklausė Žeimelis ar Pumpėnai iki 1924 m. ir vėliau
- arba kaip taisyklingai rašosi Smetonos žmonos mergautinė pavardė?

Be to, lietuviškos dvarų savininkų pavardžių versijos turėtų būti Lietuvos archyvuose. Niekas netrukdo Lietuvos istorikams išleisti panašų sąrašą

Visas šis sąrašas yra vientisa klaida. Šiuo atveju nesigilinsim į kriterijus, pagal kuriuos dvarų savininkai priskirti prie lenkų - jie esmės paremti kažkokia mistine dedukcija. 1919-39 metai buvo intensyvūs dvarų skaldymosi ir pardavinėjimo metai, tad, jei dvarai nebūdavo suvalstybinti, jų savininkai nuolatos keitėsi. Bet kokiam istorikui prie tokio sąrašo reikėtų dirbti metus ar porą, kad rezultatas netaptu anekdotu, kaip yra dabar. Kaip būdingą pavyzdį galima paimti dvarą Nr.999 - Kėdainių. Jo savininkas, aišku lenkas, nurodytas carinis generolas liuteronas Totlebenas (vardo inicialas su klaida). Nors aišku, kad jis to dvaro, vos tik atsikūrė , nebeatgavo, jame įsikūrė seminarija, vėliau - kultūrtech. m-la. O generolui buvo palikta dalis Vilainių dvaro, kuriame jis sėkmingai gyveno - bet sąraše šito fakto nėra nei kvapo. Kodėl kaip neįvykdoma užduotis pateikiama, kokioms apskritims priklausė viena ar kita gyvenvietė? Yra sąvadai su smulkiausiais to meto adm. vienetais, jei kam bus poreikis, galėsiu nurodyti.

[Stepas]

Leidykla "Terra publika" leidžia "153 Lietuvos...
ši leidykla pradeda patikti - tikrai dirba ne tik dėl komercijos, bet jiems patiems įdomu tai, ką jie daro.

Taip, iš to urmo turistinių-dovaninių albumų, kurie dabar pasirodė dvarų tema, tas gal rimčiausias. Nežinau, kiek jiem tai įdomu, bet jiems užteko proto šito albumo tekstų neberašyti patiems (matyt pasimokė iš tragedijos, kuri įvyko su jų ankstesniu bažnyčių albumu). Tai pagrindinis skirtumas nuo jų konkurentų, kurie jau išleido (Lietuvos parkai.. ir pan) arba ruošiasi išleisti (Semaška ir tt.).
Bet visgi komercinė leidykla yra komercinė leidykla, nėra ko iš jų didelės kokybės reikalaut, baisiausiai taupė iliustracijų sąskaita. Rezultatas - prie aprašymų, kurie yra apie praeitį, beveik nėra tą praeitį iliustruojančių nuotraukų. O ir dabartinės foto, akivaizdu, kad buvo darytos vos ne pro mašinos langą, skubiai minant nuo vieno dvaro prie kito. Nučiauškinta, kas po akim papuolė, nebeturint laiko gilintis, kad gal už pagrindinio fasado yra dar įdomesnių dalykų.
Na, bet ši leidykla daugiausiai teikianti vilčių, gal kada išspaus ir rimtą kokybę.

[Beniux]

Lietuvoje yra tiek daug dvarų ir dvarviečių, kad tik mūsų leidyklose sėdintys gudručiai sugeba juos sukišti į vieną ar dvi (geresniu atveju) knygas. Nieko jose , išskyrus copy-paste neaptinku. Kitaip tai vadinama primityvia komercija.
Prasmingos ir naudingos gali būti tik tos knygos, kuriose bus aprašyti atskirų regionų dvarai, pvz. Žemaitijos, Vilnijos, Dzūkijos, Sūduvos, Aukštaitijos ir pan.
Visa kita - nuobodi ir primityvi komercija, įgyvendinama einant lengviausiu keliu. Beje, jau beveik visi prisipirko tų vienodu turiniu, bet skirtingais pavadinimais knygiūkščių, tai beveik neliko ir pirkėjų. Teks kažkam daryti tai, ką seniai aiškinu.
Tik to mąstančio "kažko" šiandien leidyklose nesutinku. Taigi, ir toliau bus "kepamos" panašios knygos, kol paaiškės, kad nėra kam jų pirkti. O pinigai geriausiai muša per smegenis. Jei jų ten yra ...

[Stepas]

atskirų regionų dvarai, pvz. Žemaitijos, Vilnijos, Dzūkijos, Sūduvos, Aukštaitijos ir pan.

Tie regionai - įvairių epochų politinių sistemų dariniai, kai ta dvarų epocha buvo besibaigianti. Vilenščyzna - lenkų dmovskininkų, visokios dzūkijos ir pan. - sovietmečio produktas. Žemaitija karpoma pagal tai, kiek išnyksta kalbos vartotojų. Aukštaitijai priskiriami regionai, kurie su ja nieko bendro neturėjo. Taigi, jei leidyklos pradės skirstyti pagal tuos regionus, didžiausia tikimybė, kad išvysim neegzistavusios pasakų šalies albumą, pvz., kokia Pliaterytė ilsisi Dzūkijos žemėje, už kurią kovodama padėjo galvą Arba į kiek regionų būtų išdraskyti kokios Šiaulių ekonomijos dvarai - Žiemgalos, Aukštaitijos, Žemaitijos.. Leidyklininkai šiuo atveju geriau orientuosis ne į 200 m egzistavusio nedalomo dvarų mechanizmo geografiją, bet į kokius skiedalus, pvz., neva per Šiaulius eina mitinė Ž - A regionų siena.
O šiaip tai net nereikia svajoti, kad leidyklininkai kada išleis bent jau didesnės dalies dvarų rinkinį. Nes tam reikėtų atlikti šiokį tokį tyrimą, o tokia investicija mūsų kom.leidykloms yra protu nesuvokiama.

[Romas]

Stepai, ačiū už atsiliepimus. Yra daug įdomių minčių.
Dvarų skaidymas "Terra publika" leidyklos knygoje pagal etnografinius regionus yra nesusipratimas. Tas skirstymas su istorija ir geografija kažką bendro turi tik Užnemunėje, o kitur ribos nėra aiškios - labiau lingvistinės ar išvis nežinia iš kur paimtos (pvz., Švenčionių rajone). Geriau naudotų esamą ar istorinį administracinį suskirstymą.

Visas šis sąrašas yra vientisa klaida. Šiuo atveju nesigilinsim į kriterijus, pagal kuriuos dvarų savininkai priskirti prie lenkų - jie esmės paremti kažkokia mistine dedukcija.
(...)
Yra sąvadai su smulkiausiais to meto adm. vienetais, jei kam bus poreikis, galėsiu nurodyti.

Jei kur nors būtų būtų normalus lietuviškas Lietuvos dvarų savininkų sąvadas, nereikėtų ieškoti mėgėjiško sąrašo, kuriame tikrai yra labai daug klaidų.
Bet "na bezrybje i rak ryba".

[Beniux]

Neįsivaizduoju, kaip maždaug tūkstantį dvarų galima sukišti į vieną dvi knygas.
Kodėl lenkai ar čekai to nedaro?
Todėl ir sakau, kad juos reikia pateikti atskirose knygose. Neteigiu, kad būtinai reikia skirstyti pagal etnografinius regionus, bet ir čia nematau jokios bėdos. Tam ir redaktoriai, kurie pažiūrėtų, kad dvarai nesikartotų.

O apie etnografinius darinius Lietuvoje galima sukurti net kelis forumus ir ginčų objektų bei kriterijų tik padaugės. Yra ir kiti kriterijai: pagal esančias (buvusias) apskritis, regionų plėtros tarybų veiklos ribas, savivaldybes ir pan.

Bėda yra ne kriterijų tokioms knygoms parinkimas, bet skaitytojų poreikių nesupratimas, knygų perrašinėjimas ir nesugėbėjimas kurti naujo.

[Hortis]

Lietuvoje yra tiek daug dvarų ir dvarviečių, kad tik mūsų leidyklose sėdintys gudručiai sugeba juos sukišti į vieną ar dvi (geresniu atveju) knygas. Nieko jose , išskyrus copy-paste neaptinku. Kitaip tai vadinama primityvia komercija.
Prasmingos ir naudingos gali būti tik tos knygos, kuriose bus aprašyti atskirų regionų dvarai, pvz. Žemaitijos, Vilnijos, Dzūkijos, Sūduvos, Aukštaitijos ir pan.
Visa kita - nuobodi ir primityvi komercija, įgyvendinama einant lengviausiu keliu. Beje, jau beveik visi prisipirko tų vienodu turiniu, bet skirtingais pavadinimais knygiūkščių, tai beveik neliko ir pirkėjų. Teks kažkam daryti tai, ką seniai aiškinu.
Tik to mąstančio "kažko" šiandien leidyklose nesutinku. Taigi, ir toliau bus "kepamos" panašios knygos, kol paaiškės, kad nėra kam jų pirkti. O pinigai geriausiai muša per smegenis. Jei jų ten yra ...

Einama lengviausiu keliu, nes paprastai tokio pobūdžio leidinius rengia ne profesionalūs istorikai, o įvairūs diletantai, leidyklos siekia pelno, o ne atlikinėja daugybę laiko bei investicijų reikalaujančius rimtus informacijos rinkimo bei tyrinėjimo darbus. Tam, jog būtų parengtas rimtas ir profesionalus darbas apie visus Lietuvos dvarus bei dvarvietes, reikalingas didžiulis darbas archyvuose, o vienas žmogus tiek informacijos apskritai negalėtų surinkti (nebent vien tam paskirtų tam keletą dešimčių savo gyvenimo metų). Surinkus visus publikuotus bei nepublikuotus dvarų tyrinėjimus, šiuo metu jau būtų įmanoma paskelbti gana vidutinišką kompiliaciją (ir ją rengti taip pat turėtų profesionalus istorikas ar istorikų kolektyvas), tačiau ji turėtų daugybę spragų, nes rimtai tyrinėta tik nedidelės dalies Lietuvos dvarų istorija. Atsižvelgiant į esamą dvarų bei jų istorijos tyrinėjimo būklę bei rimtų šios problematikos tyrinėjimų skaičių, manau, jog rimtas, daugiatomis leidinys, apimantis visus Lietuvos dvarus bei dvarvietes, galėtų pasirodyti ne anksčiau kaip po keliolikos ar kelių dešimčių metų, o rengiant tokį leidinį turėtų dirbti visa profesionalių istorikų, architektų, archeologų bei menotyrininkų grupė, kuriai reiktų ir valstybinio finansavimo, nes nemanau, jog tokiais dalykais užsiimtų komercinės leidyklos. Esant rimtoms mokslinėms studijoms, nepalyginamai lengviau bus ruošti ir populiariuosius apžvalginius leidinius.

[Romas]

LIETUVOS ŽINIOS Nr. 167 (12994), 2011 liepos 22 d.

Horizonte - nykstančios protėvių pilys ir dvarai

Šią vasarą ne vienas mato, kaip po restauravimo ar atstatymo darbų keičiasi senosios Lietuvos pilys, anksčiau buvę apleisti dvarai. Už Europos Sąjungos (ES) ir savo lėšas naujam gyvenimui gali būti prikeltas senasis Lietuvos paveldas.

Ką apie šią programą mano Lietuvos paminklosaugininkai visuomenininkai? Ar, įgyvendinus ją, istorijos paminklai džiugins širdį? O gal ir čia, kaip kitur Lietuvoje, gražia idėja pasinaudos tie, kuriems svarbiausia gyvenime yra pinigai.

Prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti Klaipėdos paminklosaugininkų vadovas, praėjusią savaitę Seimo nariu išrinktas Naglis Puteikis, buvusi Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė paminklosaugininkė visuomenininkė Jūratė Markevičienė, visuomeninės draugijos "Pilis" pirmininkas istorikas Tomas Baranauskas ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

http://www.lzinios.lt/lt/2011-07-22/...ir_dvarai.html

Ten užsimenama apie sudarkytą Kauno pilį, Klaipėdos ir Medininkų pilis, Siesikų ir Užugirio dvarus, Laisvės alėjos "stiklainį", "Veneros kalnelį" Vilniuje, Bokšto 6, šv.Jurgio bažnyčią Kaune, tai pat pilių restaturavimą Baltarusijoje (Lydos pilis).

[laimutis]

LIETUVOS ŽINIOS Nr. 167 (12994), 2011 liepos 22 d.


Ten užsimenama apie sudarkytą Kauno pilį, Klaipėdos ir Medininkų pilis, Siesikų ir Užugirio dvarus, Laisvės alėjos "stiklainį", "Veneros kalnelį" Vilniuje, Bokšto 6, šv.Jurgio bažnyčią Kaune, tai pat pilių restaturavimą Baltarusijoje (Lydos pilis).

Susėdę pasišneka, bet taip ir nesiima spręsti tų pačių problemų, pats straipsnis labai įdomus.

[ViR2]

o gal yra koks dvaru savininku registras? Noriu pasikapstyt aplink gimines istorija, kiek daugiau, tik beda, kad turiu trukstama grandi, kuri papasakotu daugiau apie istorija

[Stepas]

Susėdę pasišneka, bet taip ir nesiima spręsti tų pačių problemų, pats straipsnis labai įdomus.

Tie kurie ten šneka, neprileidžiami prie sprendimų. O tie, kurių rankose pinigų skirstymo kraneliai, su niekuo nesišneka. Jie ir taip kieti, kaip pvz., Z. Baubonis ir jo chebra. Duodu galvą nukirst, net ir po paskutinio skandalo jis neprieis liepto galo.

o gal yra koks dvaru savininku registras? Noriu pasikapstyt aplink gimines istorija, kiek daugiau, tik beda, kad turiu trukstama grandi, kuri papasakotu daugiau apie istorija

Visų LT dvarų savininkų registro padarymas būtų stebuklas. Todėl jo niekada nebuvo ir nebus. Nes nėra stebuklingos burtų lazdelės, kuria pamojus, jis atsirastų. XIX a. pab. Kauno gub. buvo sudaryti keli žemės registrai - administracija metė didžiules lėšas ir biurokratus. Kaizerininkai Ostlende stropiai plėšė turtą, ortdnungas reikalavo daryti ir turtų savininkų sąrašus. 1919 Litbelo valdžia užimtose teritorijose surašinėjo dvarų turtus, po kelių metų LR žemės reformos metu darė dvarų sąvadus. Tai va, tam nepilno pusšimčio metų periodui turi už ko užsikabinti, mink į bibliotekas ir archyvus, pasėdėk porą metų ir gausi norimą rezultatą Na dar trūktų kokių 3-5 šimtų metelių iki chronologijos užpildymo, bet padirbėjus dar kokius 10 m, svajonė išsipildytų

[Eimantas]

Šakių rajonas aktyviai restauruoja paveldo objektus
http://pramogos.delfi.lt/culture/sak....d?id=51453299

[Romas]

Įdomi ir reikalinga Dvarų ir pilių asociacijos iniciatyva.
2010 m. buvo parengta 20 dvarų stebėsenos ataskaitų.

Pristatoma „Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų fizinės būklės kitimo ir apsaugos priemonių taikymo, stebėsenos (monitoringo) metodika“ yra Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos įgyvendinto Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo ir Norvegijos finansinio mechanizmo subsidijų schemos „Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus stiprinimas Lietuvoje“ remto paprojekčio „Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų monitoringo diegimas“ rezultatas.

Nevyriausybinį sektorių atstovaujančios asociacijos parengta metodika yra aktyvios ir sąmonėjančios visuomenės išraiška. Tai pasiūlymas ir kartu galimybė bendradarbiauti valstybei ir visuomenei dėl Lietuvos paveldo išsaugojimo.

http://www.dvarai.lt/stebesena/

DVARŲ SODYBŲ STEBĖSENOS ATASKAITŲ SĄRAŠAS
NR.
1. Žeimių dvaro sodyba
2. Akmenos dvaro sodyba
3. Bikuškio dvaro sodyba
4. Sližių dvaro sodyba
5. Drobiškių dvaro sodyba
6. Staškūniškio dvaro sodyba
7. Gedučių dvaro sodyba
8. Vidiškių dvaro sodyba
9. Saldutiškio dvaro sodyba http://www.dvarai.lt/stebesena/9/
10. Tuskulėnų dvaro sodyba http://www.dvarai.lt/stebesena/10/
11. Skaraitiškės dvaro sodyba
12. Plinkšių dvaro sodyba, vad. Lelijų
13. Raudondvario dvaro sodyba (Kauno r.)
14. Burbiškio dvaro sodyba (Anykščių r.).
15. Užutrakio dvaro sodyba
16. Kučių dvaro sodyba, vad. Bistrampolio
17. Raudondvario (Nemenčinės) dvaro sodyba.
18. Pauslajo (Kušleikiškio) dvaro sodyba
19. Petešos dvaro sodyba
20. Mantagailiškio dvaro sodyba

http://www.dvarai.lt/stebesena/index2.html

Indekse nuorodų nėra. Norint nueiti į norimą sodybą, adrese reikia surinkti eilės numerį (kaip, pvz., 9 ir 10 sąrašo pozicijose).

[TIME]

Jums neatrodo,kad Lietuvoj su dvarais atsitiks tas pats,kaip buvo Senojoj Europoj su pilimis-isliko tik tos , kur buvo didesniuose miestuose, o kur buvo provincijoje tapo griuvesiais?

[Depeche]

Jums neatrodo,kad Lietuvoj su dvarais atsitiks tas pats,kaip buvo Senojoj Europoj su pilimis-isliko tik tos , kur buvo didesniuose miestuose, o kur buvo provincijoje tapo griuvesiais?

Nesupykit, bet jūsų teiginys apie senąją Europą ir jos pilis-rūmus yra visiška nesamonė.