Lietuvos dvarai

[Eimantas]

Taip, įkėliau, atsijungiau ir paskui pamiršau, kad norėjau į atitinkamas temas dar nukopijuoti.

[Romas]

Pranešimai apie Siraičių dvarą (Telšių r.) iškelti į atskirą temą

Radau įdomų straipsnį iš Žemaitijos istorijos 1940 metais, kai buvo nacionalizuojamos dvarų vertybės. Ten yra pateiktas ir dvarų sąrašas su tuometinių savininkų pavardėmis.
Dažniau apie kokį nors dvarą informacijos galima rasti "gūglinant" savininko pavardę.

„Žemaičių žemė“. 2006 m. Nr. 3
Parengė Donatas Tytuva

Muziejuje – kultūros vertybės iš Žemaitijos dvarų

Istoriniams tyrinėjimams Žemaičių muziejuje „Alka“ yra gana plati dirva, nes čia, rankraščių fonde, saugoma apie 60 tūkst. vnt. rankraščių iš dalies Žemaitijos dvarų (Platelių, Džiuginėnų, Biržuvėnų, Siraičių, Milošaičių, Dirvėnų, Dirkstelių, Leonardpolio ir kt.) archyvų. Tik nedidelė dalis jų ištyrinėta. Kai kurie iš jų datuojami net XVI a.
Pirmąja šioje byloje įsegtas R. Petriko parengtas darbas, kuriame kartu su trumpu Žemaitijos dvarų ypatybių apibūdinimu ir raidos XV–XIX a. apžvalga pateiktas dvarų, iš kurių dalis turto 1940–1941 m. pateko į Žemaičių muziejų „Alka“, sąrašas. Jis itin įdomus tuo, kad mums primena ne tik iki šiol dar neblogai išlikusius Žemaitijos dvarus, jų buvusius šeimininkus, bet ir tai, ką laikas jau suspėjo ištrinti iš žmonių atminties. Šis sąrašas padeda muziejininkystės, menotyros specialistams sėkmingiau eiti ir 1940 metais nacionalizuotuose Žemaitijos dvaruose buvusių meno vertybių paieškų keliu.
(...) Savo darbo įžangoje R. Petrikas nurodo, kad „Lietuva, ir ypač Žemaitija, XV–XVIII a., o ir vėliau, skyrėsi nuo Vakarų Europos gausiu bajorijos luomu. Tačiau didelė dalis šių didikų negalėjo pasigirti savo turtais.
- Vieni nuo valstiečių skyrėsi tik bajoryste įrodančiais dokumentais (jie retkarčiais būdavo ir nusiperkami),
- kitų, turtingiausių, ėjusių kokias nors pareigas (seniūno, tijūno), dvarus galima pavadinti ir rūmais (Oginskių, Ronne, Pliaterių).
- Tretieji, nors ir pasiturintys, neįstengdavo pasistatyti mūrinių rūmų, tad jų gyvenamieji būstai būdavo didelės, medinės sodybos, tiek tais laikais, tiek šiuo metu vadinamos dvarais.
Jau nuo XV a. pab. – XVI a. dvarai ėmė virsti ekonominiais, politiniais, o taip pat ir kultūriniais centrais. Ne tik prabangių mūrinių rūmų, bet ir medinių sodybų-dvarų savininkai turėjo bibliotekas, jų kambarius puošė įžymių Europos menininkų paveikslai, skulptūros, gražūs baldai. Dvarininkų vaikai mokslus eidavo ne tik gimtojo krašto, bet ir užsienio universitetuose. Dalis Žemaitijos dvarininkų prisidėjo prie tautinio atgimimo. Tačiau nemaža jų dalis jau seniai buvo perėmę lenkų (ar kitų tautų) kalbą, kultūrą ar patys buvo kilę iš Žemaitijon atvykusių kitataučių. Kuriant tautinę Lietuvos valstybę, tai tapo priežastimi, apsunkinusia dvarininkų integraciją naujojon santvarkon.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dvarų laukė permainos.
1922 m., vykdant žemės reformą, dvarininkams palikta tik 80 ha (vėliau, pakeitus įstatymą – 150 ha) žemės, visa kita dalis konfiskuota. Be abejo, dvarams tai buvo ekonomiškai skaudus smūgis. Ne vieno dvarininko nuosavybė tarpukario laikotarpiu buvo išparceliuota. Neteisinga būtų teigti, jog tarpukaryje dvarai išnyko. Net ir nusavinus dalį žemės, liko dvarų centrai, kuriuose tebebuvo saugomi dideli turtai, per amžius bibliotekose kauptos knygos, dvarininkų prosenius menantys archyviniai dokumentai, brangūs paveikslai, baldai...
Visiškas dvarų saulėlydis prasidėjo Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą. Geriausiu atveju dvarų turtas pateko į muziejus, blogiausiu – buvo barbariškai, neatsižvelgiant nei į jo materialinę, nei į kultūrinę vertę, sunaikintas.

Ne išimtis ir Žemaitijos dvarai. 1940 m. rugpjūčio pabaigoje Švietimo komisariatas įgaliojo „Alkos“ muziejaus vedėją P. Genį, apskrities viršininką K. Sideravičių, apskrities gydytoją J. Mikulskį surašyti ir paimti apsaugon kultūros ir meno turtą iš Telšių, Kretingos ir Tauragės apskričių. Su šiais asmenimis dar važinėjo dailininkai V. Kairiūkštis, A. Vaitkus, keletas kitų žmonių.
Vietų (t. y. dvarų), kurias reikėjo aplankyti, buvo daug – vien Telšių apskrityje dvarų būta virš šimto, o galimybių ir laiko šitam įvykdyti trūko. “
(...)
Apžvelgęs sąlygas, kuriomis valdžios nurodymu į Žemaičių muziejų „Alka“ buvo pradėtos gabenti vertybės iš nacionalizuotų Žemaitijos dvarų, R. Petrikas pažymi, kad tais metais muziejininkai dirbo gana atsakingai. Iki šiol muziejuje „Alka“ yra saugomi Kultūros paminklų apsaugos įstaigos komisijos sudaryti sąrašai, kuriuose suregistruotos dvarų meno vertybės. Juose nurodomi vertybių savininkai (valdytojai) ir kiek bei kokių daiktų iš dvaro paimta. Anot R. Petriko, šiuos sąrašus galima suskirstyti į dvi grupes: a) turto nusavinimo aktai; b) eksponatų priėmimo kvitai. R. Petrikas nurodo, kad kol kas neaišku, ar egzistuoja skirtumai tarp jų surašymo aplinkybių. Nusavinimo aktuose minimi 28, o kvituose dar 9 dvarai (juose kartojasi ir keletas aktuose paminėtų dvarų, tačiau į antrąjį skaičių jie nebeįtraukiami)“.

Iš minėtų sąrašų matyti, kad ano meto Švietimo komisariato įgalioti asmenys 1940 m. aplankė 37 dvarus trijose žemaitiškose apskrityse. Nustatyta, kad muziejuje papildomai dar saugoma ir iš Dirkstelių bei Renavo dvarų atvežti įvairūs daiktai (dokumentai, knygos). Anot R. Petriko, nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis jie pateko į muziejų. R. Petriko sudarytame sąraše minimi 39 dvarai, anuo metu priklausę keturioms apskritims. Iš aktų matyti, kad į Žemaičių muziejų „Alka“ iš skirtingų dvarų 1940 m. buvo atvežtas skirtingas skaičius vertybių. R. Petrikas nurodo, kad „(...) iš Kentralių dvaro paimta tik viena knyga, iš Žlibinų ir Zdoniškės dvarų – po vieną paveikslą, o iš Platelių parvežtus daiktus reikia skaičiuoti šimtais, kur dar apie 10 000 vienetų dokumentų archyvas!“
R. Petriko sudarytame sąraše dvarai sugrupuoti pagal tarpukario Lietuvos administracinį suskirstymą, skliausteliuose nurodoma ir dabartinė teritorinė priklausomybė.

http://www.samogit.lt/Zurnalas/2006_...s_vertybes.htm

[Romas]

Vilniaus knygų mugėje (Nacionalinio muziejaus stende) dar yra galimybė nusipirkti puikų architekto Arūno Eduardo Paslaičio albumą "Dvarų piešiniai"

http://pilotas.lt/index.php/lt/pulsa...-pie%C5%A1niai

Forume apie A. Paslaičio dvarų piešinių parodą jau buvo rašyta:

2006 m. lapkričio 16 d. – 2007 m. sausio 7 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyko paroda Architektas Arūnas Paslaitis. Piešiniai.

[Beniux]

Nežinau, kiek ji mugėje kainuoja, bet muziejuje - 138 Lt. Mokėčiau ir daugiau, bet ten vyrauja dvarai, esantys (ar buvę) Lenkijoje ir Baltarusijoje. Knyga, skirta kosmopolitui, bet ne Lietuvos dvarų mylėtojui. Galėtų sudėti tik "teisingus" puslapius ir išleisti kitą knygą "draugiška" kaina.

[Romas]

Nežinau, kiek ji mugėje kainuoja, bet muziejuje - 138 Lt. Mokėčiau ir daugiau, bet ten vyrauja dvarai, esantys (ar buvę) Lenkijoje ir Baltarusijoje. Knyga, skirta kosmopolitui, bet ne Lietuvos dvarų mylėtojui. Galėtų sudėti tik "teisingus" puslapius ir išleisti kitą knygą "draugiška" kaina.

Mugėje Paslaičio albumas kainuoja 80 Lt.
"Teisingi" dvarai vis dėlto vyrauja toje knygoje.

Dar buvo pora knygų apie dvarus Dailės akademijos leidykloje.

[Beniux]

Mugėje Paslaičio albumas kainuoja 80 Lt.
"Teisingi" dvarai vis dėlto vyrauja toje knygoje.

Dar buvo pora knygų apie dvarus Dailės akademijos leidykloje.

Vadinasi, mugėje kaina "teisinga". Po trejų metų metų muziejuje bus triskart pigesnė. Gal sulauksiu.

Tie Dailės akademijos leidiniai pasižymi tik vienu dalyku: copy-paste iš žinomų leidinių tekstų. Galėtų pavadinti: "Surask dešimt naujų faktų".

[Romas]

Siūloma pakeisti temos pavadinimą
iš "Dvarai Lietuvoje" (kažkieno dvarai Lietuvoje)
į "Lietuvos dvarai"

[kostasas]

http://www.grumlinas.lt/?p=21637
Vieno piliečio bandymas "pasidaryti savotišką Lietuvos dvarų inventorizaciją GoogleMaps pagrindu, rinkdamas informaciją iš visų galimų pakampių. Tikslas? Kadangi nemažai važinėju po Lietuvą, norisi turėti po ranka galimybę tiek pasiplanuoti keliones, tiek pasižiūrėti, ką gi galima pamatyti įdomaus netoliese."

[Raelis]

Vadinasi, mugėje kaina "teisinga". Po trejų metų metų muziejuje bus triskart pigesnė. Gal sulauksiu.

Tie Dailės akademijos leidiniai pasižymi tik vienu dalyku: copy-paste iš žinomų leidinių tekstų. Galėtų pavadinti: "Surask dešimt naujų faktų".

Va, būtent, kad atpigs, jau pinga nes kiek žiūrėjau kainuoja 90 lt, tai tikėkim kad ir toliau slys kaina žemyn, nors kita vertus Fleury Vilniaus fotografijos, jau kad ir kiek stovi, bet kaip 205 taip 205 lt.

Dėl to copy-paste, tai nelabai sutikčiau, kai kurios iliustracijos būna ir pirmą kartą rodomos...čia, žinoma, priklauso nuo atoriaus ir knygos sudarytojo.

[Beniux]

Va, būtent, kad atpigs, jau pinga nes kiek žiūrėjau kainuoja 90 lt, tai tikėkim kad ir toliau slys kaina žemyn, nors kita vertus Fleury Vilniaus fotografijos, jau kad ir kiek stovi, bet kaip 205 taip 205 lt.

Dėl to copy-paste, tai nelabai sutikčiau, kai kurios iliustracijos būna ir pirmą kartą rodomos...čia, žinoma, priklauso nuo atoriaus ir knygos sudarytojo.

Aš terminą "copy - paste" taikau tik tekstui. Kartais galima pagalvoti, kad Lietuvoje yra tik 15 - 20 dvarų, ištransliuojamų tais pačiais sakiniais, bet vis kituose leidiniuose. Nurašinėti yra lengviausia, o "išknisti" penkis sakinius apie kitų neaprašytą dvarą - jau žygdarbis.
Verti dėmesio būtų tik tokie leidiniai, kuriuose aprašinėtų atskirų etnografinių regionų dvarus. Į ne mažiau kaip keturias knygas ir sugultų tie "nutylėti" dvareliai. O šiaip yra neprotinga į vieną knygą sukišti visus Lietuvos dvarus. Juo labiau, kad autoriai (ar leidėjai) nieko naujo nepasako.

[Raelis]

Tai taip aš su tuo visiškai sutinku, kad viena knyga visko neaprėsi, bet žinoma reikia atsižvelgti į tai, jog kai kurie dvarai apskritai neturi ne tik kad vaizdinės, bet ir rašytinės padėties (aš dabar nepamenu kuris dvaras, tačiau yra dvaras, apie kūri nėra nieko, yra tik piešinys ir viskas ir tas toks suplyšęs, kad vos bematosi), bet iš esmės rašant apie tuos pačius dvaru, žinoma nauja info butų tikrai neblogai, nes dabar kad ir apie ta pati Oginskių dvarą tai visa literatūra rašo ta patį per ta patį. Čia greičiausiai akmuo į istorikų daržą (gėda mano kolegoms ) bet kai kurie iš jų tingi užsiimti tokiais darbais...tai ką turim, tą jau turim...

[music]

Verti dėmesio būtų tik tokie leidiniai, kuriuose aprašinėtų atskirų etnografinių regionų dvarus. Į ne mažiau kaip keturias knygas ir sugultų tie "nutylėti" dvareliai. O šiaip yra neprotinga į vieną knygą sukišti visus Lietuvos dvarus. Juo labiau, kad autoriai (ar leidėjai) nieko naujo nepasako.

http://muziejus.moletai.lt/muziejaus...lu_enciklo.jpg kad nelabai ir reikia tų naujų knygų kai yra senos-geros

[Civis]

http://muziejus.moletai.lt/muziejaus...lu_enciklo.jpg kad nelabai ir reikia tų naujų knygų kai yra senos-geros

Kultūros paminklų enciklopedija tikrai gera, tačiau ji apima tik Rytų Lietuvą (2 tomai). Iš tos serijos dar ir sovietmečio pabaigoje išleistas Vilniui skirtas Paminklų sąvadas. Bėda ta, kad kitiems rajonams, miestams tokie sąvadai ar enciklopedijos neįšleisti. Kitas dalykas, kad šiose enciklopedijose suregistruoti tik tie objektai, kurie oficialiai įtraukti į paveldo sąrašus. Tačiau kiek įdomių pastatų, kiek dvarų yra neįtraukta į saugotinų paminklų sąrašą, kiek jų nėra http://kvr.kpd.lt/heritage/ puslapyje. O vien pvz. jau Vilniaus rajone ir mieste (apie kuriuos jau išleistos knygos) kiek yra buvusių dvarų, apie kuriuos šitie informacijos šaltiniai tyli, bet besidominčiam smalsu sužinoti.

[Agne92]

Sveiki ieškau dvarų istorijos kultūriniu aspektu. Gal kam nors teko susidurti su literatūra, kurioje daugiau rašoma apie dvarininkų vykdytą kultūrinę veikla: knygų spausdinimą, švietimą, į dvarus atvykusius garsius menininkus, bajorus - kultūros mecenatus ir kt. o galbūt teko girdėti, kurie Lietuvos dvarai ypač garsėjo kultūrine veikla? nuostabių, didingų ir kultūros istorijoje ypač svarbių dvarų yra labai daug, o laiko įsigilinti į kiekvieno iš jų istoriją - priešingai - visai mažai. Ačiū už pagalbą

[Raelis]

paskaityk Gabrieles Giunterytes - Puzinienes ,,Vilniuje ir Lietuvos dvaruose",
Sofijos Tyzenhauzaites ,,Reminiscensijas"
J. Bulhako ,,Vaikystes metu krastas" (aisku joje daugiau apie Baltarusijos dvarus XIX a. pab.) J. Frankas ,,Atsiminimai apie Vilniu"

ir manyciaus pagrindas butu, nebent kiti gal ka pasiulys...cia kolkas tik tiek aisku siaip daugiau zinau, bet ten jau reikia atsidejus rankioti po fakteli.

[pukisbaisula]

Kodėl nėra temos Vilniaus bastėja? Ten juk dideli pakitimai ivykę. (ar aš nerandu? )

[taimis]

Kodėl nėra temos Vilniaus bastėja? Ten juk dideli pakitimai ivykę. (ar aš nerandu? )

Atskiros temos nėra, nuotraukų iš ten vykstančių darbų gali surasti prie Vilniaus senamiesčio atnaujinimo temos.

Jeigu turi informacijos apie vykdomus pasikeitimus - sukurk temą pats.

[Romas]

Diena.lt 2011-03-20, 15:30
Jūratė Žuolytė

Neišsenkanti tema – Lietuvos dvarai

Istorinė publicistinė laida "Brydės" jau šeštus metus ruošiasi pasakoti žiūrovams apie Lietuvos dvarus. Griežčiausias šios laidos kritikas – senieji dvarų kaimynai, iki smulkmenų žinantys jų istoriją.

Idėjas stabdo finansai
Nuo šio sekmadienio į regioninių televizijų (Vilniuje ir Kaune – "Init TV", Klaipėdoje – "Balticum") eterį sugrįžta laida "Brydės". Jos autorė ir vedėja Danguolė Bunikienė skaičiuoja, kad per penkerius veiklos metus parengė reportažus apie maždaug 70 Lietuvos dvarų. Tačiau idėjos laidai vis dar neišsenka: kiekvienas žmogus, pastatas nuveda prie kitos istorijos, kuria norisi pasidalyti.

"Norisi žmonėms parodyti, kad Lietuvoje dar yra išlikusių dvarų, kad jie yra atkuriami, galų gale ir valstybė pradėjo rodyti jiems daugiau dėmesio", – džiaugėsi moteris ir pasiguodė, kad vienintelis sunkumas rengiant tokią laidą – finansavimas.
"Rengti kultūrinę laidą Lietuvoje labai sunku. Seniau gaudavome paramą iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo, tačiau pastaruoju metu tenka išsilaikyti tik iš privačių rėmėjų lėšų", – laidos kūrimo užkulisius atskleidė jos autorė.

Tačiau tokia situacija gerai pažįstama ir jos laidų herojams, kurių didžiausias rūpestis – dvarų likimas. "Dabar laidai rengiame reportažą apie Jiezne, Prienų rajone, esančius rūmus. Ten išlikusios flygelių dalys, freskos, kurias norėtųsi atidengti, daug autentiškų detalių. Tačiau rūmai neįtraukti į saugotinų kultūros paveldo paminklų sąrašą, todėl žmonės negali imtis jokio projekto jiems sutvarkyti. Vietos gyventojas yra toks patriotas, kad pats pasidarė rūmų maketą, kiek galėdamas iš savo pensijos vis dar bando tuos rūmų likučius nors kiek paramstyti", – pasakojo D.Bunikienė.

Klysti neleidžia
Pašnekovė juokėsi, kad klysti laidos kūrėjams nevalia – rengdami medžiagą jie privalo patikrinti visus dažnai skirtinguose šaltiniuose nesutampančius duomenis, atrasti tikrąją istorinę tiesą. Kitaip bemat būtų gėda – tiek prieš profesionalius istorikus, kurie patys dažnai bendradarbiauja su laida, tiek prieš vietos dvarų gyventojus.
(...)

Visas straipsnis: http://www.diena.lt/naujienos/menas/...-dvarai-339417

[Romas]

Įdomus M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo tinklapis su dvarų piešiniais

PASIŪLYMAS dėl grafikos darbų kopijų


Nuo pat veiklos pradžios Fondas pradėjo kaupti originalią grafikos darbų parodą „Lietuvos dvarai“. (...)
Fondas, ant specialiai parinkto popieriaus, paruošė visų turimų grafikos darbų sumažintas kopijas (išmatavimai - 18 X 24 cm; bet pagal pageidavimą, - galima būtų paruošti ir didesnių išmatavimų). Jų dabar yra virš 40 kopijų, o vienos tokios kopijos (18 X 24) vertė - 10 Lt. (be rėmelių ir siuntimo išlaidų).

Šią parodą galite matyti ir šioje mūsų svetainėje, skyriuje – Virtuali paroda „Aplankyti paveldo objektai“.

Štai šių darbų kopijų sąrašas:
1. Klaipėdos (Memelburgo) pilis (Klaipėda) – aut. Mindaugas Titas.
2. Belvederio dvaras (Jurbarko rajonas) – aut. Mindaugas Titas.
3. Pavirvyčio dvaras (Telšių rajonas) – aut. Mindaugas Titas.
4. Joniškėlio dvaras (Pasvalio rajonas) – aut. Mindaugas Titas.

5. Užugirio, Antano Smetonos dvaras (Ukmergės rajonas) – aut. Mindaugas Titas.


6. Šilgalių dvaras (Pagėgių savivaldybė) – aut. Mindaugas Titas.
7. Antazavės dvaras (Zarasų rajonas) – aut. Mindaugas Titas.
8. Gulbinėnų dvaras (Pasvalio rajonas) – aut. Mindaugas Titas.
9. Žeimių dvaras (Jonavos rajonas) – aut. Mindaugas Titas.
10. Leipalingio dvaras (Druskininkų savivaldybė) – aut. Mindaugas Titas.
11. Šv. Mergelės Marijos į dangų įžengimo bazilika Seinuose (Seinai, Lenkija) – aut. Mindaugas Titas.
12. Zyplių dvaras (Šakių rajonas) – aut. Mindaugas Titas.
13. Baisogalos dvaras (Radviliškio rajonas) – aut. Mindaugas Titas.
14. Džiuginėnų dvaras (Telšių rajonas) – aut. Mindaugas Titas.
15. Kurtuvėnų dvaro svirnas (Šiaulių rajonas) – aut. Mindaugas Titas.
16. Bagdoniškio dvaras (Rokiškio rajonas) – aut. Mindaugas Titas.
17. Vaitkuškio dvaras (Ukmergės rajonas) – aut. Mindaugas Titas.
18. Ilguvos dvaras (Šakių rajonas) – aut. Mindaugas Titas.

19. Veliuonos dvaras (Jurbarko rajonas) – aut. Mindaugas Titas.


20. Šv. Aloyzo bažnyčia Stemplėse (Šilutės rajonas) – aut. Mindaugas Titas.
21. Hugo Šojaus dvaras (Šilutė) – aut. Mindaugas Titas.
22. Vilkaviškio (Napoleono) dvaras (Vilkaviškis) – aut. Mindaugas Titas.
23. Užvenčio dvaras (Kelmės rajonas) – aut. Mindaugas Titas.
24. Salų dvaras (Rokiškio rajonas) – aut. Lina Kaušylaitė.
25. Čiulų (Jono Povstanskio) dvaras (Molėtų rajonas) – aut. Lina Kaušylaitė.
26. Aštriosios Kirsnos dvaras (Lazdijų rajonas) – aut. Lina Kaušylaitė.
27. Lietuvos Respublikos Prezidentūra (Vilnius) – aut. Lina Kaušylaitė.
28. Šv. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia Paberžėje (Kėdainių rajonas) – aut. Lina Kaušylaitė.
29. Adomynės dvaras (Kupiškio rajonas) – aut. Aida Tumasonytė.
30. Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus (Kaunas) – aut. Aida Tumasonytė.
31. Chaimo Frenkelio vila (Šiauliai) – aut. Aida Tumasonytė.
32. Buvusi Kintų pradinė mokykla (dabar Kintų Vydūno kultūros centras) (Šilutės rajonas) – aut. Aida Tumasonytė.
33. Gelgaudiškio dvaras (Šakių rajonas) – aut. Aida Tumasonytė.
34. Bernardinų kapinių vartai (Vilnius) – aut. Aida Tumasonytė.

35. Ariogalos (Čėkuvos) dvaras (Raseinių rajonas) – aut. Aida Tumasonytė.


36. Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčia Beržore (Plungės rajonas) – aut. Aida Tumasonytė.
37. Vilniaus Rotušė (Vilnius) – aut. Aida Tumasonytė.
38. Raudonės pilis (Jurbarko rajonas) – aut. Aida Tumasonytė.
39. Alantos (Najasodžio) dvaras (Molėtų rajonas) – aut. Aida Tumasonytė.
40. Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia Merkinėjė (Varėnos rajonas) – aut. Aida Tumasonytė.
41. M.K. Čiurlionio namai (Vilnius) – aut. Aida Tumasonytė.
42. Baltieji Vilniaus Stulpai (Vilnius) – UAB „Metalo forma“ pateikta vizualizacija.
43. Rietavo dvaro sodybos muzikos mokykla, dabar - Oginskių kultūros istorijos muziejus (Rietavas) – aut. Aida Tumasonytė.
44. Stelmužės ąžuolas (Zarasų rajonas) – aut. Sandra Rutkauskaitė.
45. Linkuvos dvaras (Kaunas) – aut. Sandra Rutkauskaitė.
46. Jono Basanavičiaus sodyba – muziejus (Vilkaviškio rajonas) – aut. Sandra Rutkauskaitė.
47. Paminklas 1831 m. Sukilimo dalyviams Vaitiekūnuose (Radviliškio rajonas) – aut. Sandra Rutkauskaitė.
48. Švėkšnos dvaras (Šilutės rajonas) – aut. Sandra Rutkauskaitė.
49. Verkių rūmai (Vilnius) – aut. Sandra Rutkauskaitė.

http://www.ciurlioniopaveldas.lt/vidinis.php?id=185

Galerija: http://www.ciurlioniopaveldas.lt/vidinis.php?id=49

[Vidma]

Dvarininkų bėdos: L. Pinkevičius nesusitvarko, V. Uspaskichas naikina
Birutė Sagaitytė
Zebra.lt
2011-05-31

Garsūs, turtingi ir dvarininkai. Tokių pavyzdžių Lietuvoje - ne vienas. Dvarą įsigijo ir Viktoras Uspaskichas, ir Laimutis Pinkevičius, ir Edita Mildažytė, dar keli politikai ir visuomenei menkiau žinomi verslininkai. Žvelgiant į tai, kaip įžymuoliai tvarkosi savo dvaruose, kyla mintis, kad daliai jų dvaras - tik mados reikalas, panašiai kaip Jorkšyro terjeras blondinės rankinuke.

Zebra.lt pasidomėjo, kaip žinomiems Lietuvos dvarininkams sekasi remontuoti apleistus dvarus ir rado keletą faktų tiems, kurie kartais pasvajoja apie nuosavą dvarelį.

L. Pinkevičius: tai - Sizifo darbas

Prieš kelerius metus Lentvario dvarą įsigijusį verslininką Laimutį Pinkevičių liūdina valdžios atstovų neveiksnumas, biurokratų pomėgis kaišioti pagalius į ratus. Iš pradžių entuziastingai į didžiulio, kelių tūkstančių kvadratinių metrų dvaro, 2,5 hektaro teritorijos ir išlikusio parko atgaivinimą investavęs L.Pinkevičius jau mąsto apie turto pardavimą. Priežastis - aplinką niokojantys ir dvaro teritorijos pastatuose apsigyvenę asocialūs asmenys, su kuriais neišeina susitarti nei gražiuoju, nei per valdžios institucijas.

"Jūs neįsivaizduojat, kaip ten viskas atrodo. Kiekvieną pavasarį imam techniką, tvarkome aplinką, nes viskas būna apleista, išvogta, vietiniai vagia ir plytas, ir net šviestuvus nusukiojo, nebijodami, kad elektra nutrenks, tvorą baigia išnešti. Gyventojai ten neturi nei tualeto, nei vonios, pila pamazgas į tvenkinį ir tai jiems atrodo normalu. Šitas dvaras - Sizifo darbas, vienais metais užstumi akmenį, o kitais vėl iš naujo, nes jis jau nuridentas. Siūliau Trakų rajono savivaldybei iškeldinti tuos žmones - kad savivaldybė išskirtų plotą ir aš už savo pinigus būčiau pastatęs toms šeimoms (šiuo metu jų 35) namus su visais patogumais. Bet jie toj savivaldybėj visiškai kitokio mąstymo, nei Vilniuje ir daro viską, kad tik jų nejudintum, kad nieko nereikėtų daryt. Gal meras kiek aktyvesnis, bet visi kiti.... Spauda vieną kartą rašė, kad Pinkevičius blogas ir nori išvaryti žmones iš namų, bet taip nėra. Tiesiog kai tokia situacija, kai žmonės kurui iš parko kerta šimtametes pušis, negaliu imtis darbų, nors ir labai norėčiau: aš investuosiu, o kiti išvogs. Pagalvokit, kas per tvarka, jei kultūros paveldo teritorijoje, kai įsigijau dvarą, buvo privatizuoti 3 butai, o dabar - jau 19, kai privatizuoti išvis negalima! Neneigsiu, tikrai turiu minčių jį parduoti, jau žvalgausi kliento - gal atsiras koks turtingas. Atsikandau ir dvaro, ir valdžios, ir pačios Lietuvos. Čia nebent kokį versliuką daryt, bet apskritai daugiau žiūriu į užsienį..." - liūdnai portalui Zebra.lt konstatavo verslininkas.

Vyras prisipažino, kad darbus kiek sustabdė ir krizė, bet nepaisant visų trukdžių jis vis dar svajoja patį Lentvario dvarą paversti viešbučiu ir taip pritraukti turtingus užsieniečius, o teritoriją ir kitus dvaro pastatus skirtų visuomeninėms reikmėms. Pavyzdžiui, L. Pinkevičius jau kalbėjęs su lenktynininku Stasiu Brundza dėl jo senovinių automobilių kolekcijos eksponavimo. Ir nors dvarą L. Pinkevičius mielai parduotų turtingam ir energingam žmogui, jis neslepia, kad projektavimo darbai, nors ir lėtai, bet juda. Juk niekada nežinai: gal padėtis staiga pasikeis ir dvaro parduoti nebesinorės.

Edita Mildažytė pardavė savo naštą

Į dvaro rūpesčius buvo įsivėlusi ir televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė. Moteriai vienu metu priklauso Abromiškių dvaro dalis, tačiau ji buvo tik viena iš trijų savininkų. E. Mildažytė spaudai yra sakiusi, kad dvaras labai kenčia nuo jo valdytojų konfliktų - jie tarpusavyje niekaip nesutaria kaip ir ką reikia daryti. Prie visų nesutarimų dvaras dar ir sudegė. Galiausiai moteris rūpesčio atsikratė ir dvarą dabar valdo verslininko Romualdo Bakučio vadovaujama įmonė.

Portalui Zebra.lt R. Bakutis pripažino, kad kur kas lengviau veikti, kai yra bendras sutarimas, todėl vienas savininkas dvarui tik į naudą. Dabar R. Bakučio tikslas - panakinti avarinę dvaro būklę, o maždaug per trejus metus pilnai atstatyti patį pastatą ir sutvarkyti aplink esantį didžiulį parką. Netoli stovintį svirną ėmėsi tvarkyti savivaldybė.

Abromiškių dvaro R.Bakutis neketina "pasisavinti" - jis turėtų tarnauti aplinkiniams žmonėms.

"Dvaras - tai kaimo dalis, jis turi būti atviras visuomenei, o ir pati lokacija įpareigoja. Juokaudamas galėčiau pasakyti, kad jis - dvipolio centras, tarp Vilniaus ir Kauno, be to - arti Vievio golfo laukų, todėl jame tikrai galėtų vykti socialinis gyvenimas, meno renginiai, gal įkursime ir apartamentus. Ne paslaptis, kad įmonei tai yra investicinis projektas, komercinės naudos nenešantis, todėl tikrai praverstų ir pagalba iš fondų. Tokių planų turime, nors kol kas tvarkomės be jokios paramos."

Ant Vilnelės kranto nori įsikurti oligarchas

Kultūros paveldo departamento (KPD) atstovė spaudai Jolanta Miškinytė pritaria, kad keli savininkai - didelis trukdis norint atstatyti dvarą. "Be abejo, esant keliems savininkams sunku tikėtis dvaro klestėjimo. Tačiau tokių privatizacijos laikais išdraskytų dvarų yra. O baisiausia, kad ir toliau bandoma tęsti šitą labai blogą tradiciją, nors KPD griežtai pasisako prieš dvaro teritorijos skaidymą. Naujausias tokio neatsakingumo ir godumo pavyzdys - Pūčkorių palivarko istorija. Šis istoriškai labai įdomus dvaras priklauso savininkų palikuonims, paveldui tai tiesiog idealus variantas.

Tačiau jo teritorijoje aplink sovietmečiu suręstą nevertingą pastatą - arklides - buvo suformuotas žemės sklypas, o pastatas įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą. Teko girdėti, kad į tą vietą ant Vilnios kranto nusitaikęs labai aukštas asmuo. Tik po didelio savininkų pasipriešinimo ir po to, kai KPD kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, Vilniaus miesto taryba prižadėjo balsuoti už tai, kad šis sovietinis statinys, kurio pagalba siekta atskelti gabalą dvarvietės teritorijos, būtų išbrauktas iš privatizuojamų sąrašų. Tačiau tai buvo sena Taryba. Ar su naująja Taryba nebus kaip toje pasakoje "užkliuvo varčios ir vėl iš pradžios" - neaišku. Meras Artūras Zuokas labai gerai žino šitą istoriją, kuri prasidėjo dar jo pirmosios kadencijos laikais."

V. Uspaskicho įmonė užsiima dvaro naikinimu

KPD atstovė J. Miškinytė pastebi, kad turčius dvarininkas tikrai netampa garantu, kad dvaras bus išsaugotas. "Geriausiai dvarus prižiūri nebūtinai turtingiausios savivaldybės, bet aktyvios, išradingos ir suvokiančios paveldo vertę ir svarbą vietos bendruomenei." Liūdniausia, kad Lietuvoje yra ne vienas pavyzdys, kai, atrodo, išsilavinę, turtingi žmonės neturi žalio supratimo, kad naikina kultūros paveldą ir taip kenkia tikrai ne sau, o visai Lietuvai.

Štai, Juozo Petraičio žmonai Giedrai priklauso Bartkuškio dvaras. Jis jau įtrauktas į sąrašą tų, kuriems kilo reali grėsmė išnykti. Dvaras nėra remontuojamas, įvykdyti bent jau pirminiai reikalavimai - dvaras užsandarintas. Tačiau yra ir kitas personažas - Kėdainių pažiba V.Uspaskichas. Europarlamentaras greičiausiai bus priverstas atiduoti savo dvarą valstybei.

"Iš pradžių su savininku kalbamasi, jam patariama, ką ir kaip daryti, kaip užsandarinti pastatus. Jeigu valdytojas nekreipia dėmesio, jam surašoma bauda. Piktybiškiems savininkams gresia nacionalizacija. Tokia byla jau yra - dėl V. Uspaskichui priklausančios įmonės "Lukta" valdomo ir baigiamo sugriauti Kalnaberžės dvaro", - portalui Zebra.lt apie liūdno likimo dvarus pasakojo J. Miškinytė.

Faktai, kuriuos turi žinoti būsimas dvarininkas

- Kultūros vertybių registre 2010 rugpjūčio mėnesio duomenimis buvo 533 dvarų. XX a.pradžioje jų buvo per 3 tūkstančius.

- 132 dvarai yra saugomi valstybės, o 26 iš jų turi aukščiausią apsaugos statusą, t.y. kultūros paminklai. Jeigu dvaras įrašytas į Kultūros vertybių registrą, vadinasi, jis turi teisinę apsaugą.

- Dvarą įsigijęs privatus asmuo neprivalo restauruoti dvaro, tačiau "užkonservuoti" dvarą - būtina. Ką tai reiškia? Apsaugoti teritoriją nuo gamtos stichijų, chuliganų niokojimo.

- Didžiausias grėsmė sunykti šiuo metu yra keletui reikšmingų objektų.Tai Kalnaberžės dvaras (Kėdainių raj.), Šumsko (Vilniaus raj.), Bartkuškio (Širvintų raj.), Nemenčinės Raudondvario, Belvederio (Jurbarko raj.), Šiaulėnų (Radviliškio raj.).

- Beveik kiekvienoje savivaldybėje yra dvaras, priklausantis viešiesiems subjektams. Pavyzdžiui: Užutrakį valdo valstybė, Palangos dvaro parkas priklauso savivaldybei, o rūmai - Lietuvos dailės muziejui, Verkių rūmus valdo Botanikos institutas, Tuskulėnų dvaras priklauso Rezistencijos ir Genocido centrui, Baisogalos - Gyvulininkystės institutui.

-Yra dvaro sodybų, kurių pastatus valdo skirtingi savininkai. Tai, pasak KPD, neapgalvoto, neatsakingo stichiškos privatizacijos vykdyto dvarų sodybų skaldymo pasekmė, kuri šiandien duoda labai karčių vaisių. Dažnai esant pulkui savininkų tiesiog nerandama sutarimo, o kenčia paveldo objektas.