Lietuvos dvarai

[MindaugasD]

Sveiki

jau galima siųsti nuotraukas moksleivių kūrybos konkursui "Mūsų paveldas ir aš", kuris paskelbtas musupaveldas.lt puslapyje. Gal tarp miestai.net/forumo dalyvių yra moksleivių, kurie šituo susidomės.

[shatas]

Kasiofanas : na as jau maciau ta knyga, tikrai verta demesiaus, ir greitu metu atguls i mano lentyna greta Lietuvos paveldo knygos.

[Romas]

Ačiū už nuotraukas, xxl ir Almi

Kadangi nuotraukų daugėja, reikės kažką daryti su nuotraukų talpinimu:
1. Kurti atskiras temas kiekvienam dvarui, o dvarams - subforumą
2. Riboti nuotraukų dydį ar rezoliuciją
3. Į vieną pranešimą talpinti ne daugiau, pvz., 10-15 nuotraukų

[99]

Kadangi nuotraukų daugėja, reikės kažką daryti su nuotraukų talpinimu:
1. Kurti atskiras temas kiekvienam dvarui, o dvarams - subforumą
2. Riboti nuotraukų dydį ar rezoliuciją
3. Į vieną pranešimą talpinti ne daugiau, pvz., 10-15 nuotraukų

Romo siūlymu padariau šios temos pakeitimus:

• Sukurta "Dvarai Lietuvoje" skiltis
• Kiekvienas dvaras, turėjęs daugiau fotografijų bei aprašymą išskirtas į atskirą temą
• Skiltis papildyta interaktyviu žemėlapiu

Pagalvojau, kad būtų patogu panaudoti nemokamą maps.google.com servisą ir sudaryti Lietuvos dvarų žemėlapį. Jį galite rasti čia.
Dėl laiko stokos įvesti tik keli dvarai, kuriuos išskyrėme į atskiras temas.
Žemėlapį gali pildyti kiekvienas, panoręs tą padaryti, instrukcijos išdėstytos čia.
Ties kievienu objektu (dvaru) žemėlapyje yra pateikiama nuotrauka bei nuoroda į temą forume.

Pasinaudojus maps.google.com bus labai paprasta susidaryti maršrutą į norimą aplankyti dvarą/dvarus, tai dar vienas šio serviso privalumas.

Jei turite keletą kažkokio dvaro nuotraukų, nepasikuklinkite ir pasidalinkite jomis su forumiečiais.

Norėčiau padėkoti visiems, kurių pagalba ši tema atsirado bei papildoma naujomis fotografijomis, ir tiems, kurie pagelbės žymint dvarus žemėlapyje!

Darius.

[Romas]

Ačiū, Dariau

Kai bus laiko, reikės sukurti dvi atskirų dvarų temų nuorodas - abėcėlinę ir pagal administracinį suskirstymą.

[Romas]

Burbiškio dvaras, Anykščių r.

Daiva Baronienė, "Lietuvos žinios"
2008 rugsėjo mėn. 20 d. 08:33

V.Kastujevo dvaras virsta vaiduokliu

Keletą šimtmečių Anykščių rajono puošmena buvęs Burbiškio dvaras, dabar priklausantis Maskvoje kalinčiam verslininkui Vadimui Kastujevui, virsta statiniu vaiduokliu. Eidamos pro jį vietos močiutės stingsta iš baimės.

Pagal prancūzišką projektą 1853 metais Ottono Venslovavičiaus ir jo žmonos prancūzaitės Sofijos pasistatydintas Burbiškio dvaras buvo vienas didingiausių Anykščių rajone

Visas straipsnis: http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=18601884

[Neju]

Labai smagi virtuali paroda Lietuvos paveldas - dvarai

http://www.archyvai.lt/exhibitions/dvarai/paroda.htm

[Romas]

Lietuvos rytas / Vartai 2009-03-03 05:03
Saulius JARMALIS

Atkutusius dvarų pirkėjus atbaidė sunkmetis

Kol Lietuva išgyveno ekonominį pakilimą, atrodė, kad šimtmečius menančių pastatų laukia aukso amžius. Atkutę verslininkai ėmė domėtis išskirtiniu būstu ir dairytis dvarų.

Prieš porą metų į pavyzdingai sutvarkytus rūmus svečius pakvietė anksčiau juos įsigiję ir pastatus atgaivinę verslininkai. „Villa Mindoza“, Šešuolėlių dvaras, Norviliškių pilis, Žemaitkiemo dvaras – tik keli pavyzdžiai, turėję užkrėsti šiuo dvarų gaivinimo virusu ir kitus verslininkus.

Tačiau viskas apsivertė. 2007 metais „Ranga Group“ prezidentas Laimutis Pinkevičius įsigijo Lentvario dvarą – vieną didžiausių ir geriausiai išsilaikiusių Lietuvoje. Tuomet jis žadėjo per trejus metus šį dvarą atgaivinti ir atkurti visą jam būdingą prabangą. Šiandien L.Pinkevičiaus įmonę užgriuvo finansiniai sunkumai ir akivaizdu, kad rūmų renesansas atidėtas neribotam laikui. Kalbama, kad Lentvario dvaras areštuotas už skolas.

Ar Lentvario dvaras atsidurs nekilnojamojo turto agentūrų sąrašuose – nežinia, tačiau čia konkurencija tarp išskirtinio būsto pardavėjų ir taip aštri. Šiuo metu parduodamos Raudondvario, Varputėnų, Lyduokių (Kurėjų), Čiulių, Paliesių, Giniūnų dvaro sodybos.

Varputėnų dvaro Šiaulių rajone būklė – nebloga, ten veikia ir gyvulininkystės ūkis. Tačiau ir kaina atitinkama – beveik 12 milijonų litų.

Tuo tarpu už pakežusį netoli Šiaulių esantį Paliesių dvarą prašoma pusantro milijono litų, už Giniūnų dvaro sodybą Panevėžio rajone norima gauti 1,7 milijono litų. Už nušiurusį, bet labai didelį Raudondvario dvarą Nemenčinės plente prašoma 4 milijonų litų.

Ten yra ir kainos su paveiksliukais:
Raudondvaris, Vilniaus r. prie Nemenčinės - 4 mln.Lt
Paliesiai, Šiaulių r. - 1,5 mln.Lt
Giniūnai, Panevėžio r. - 1,7 mln.Lt
Lyduokiai (Kurėjai), Ukmergės r. - 1,8 mln.Lt
varputėnai, Kelmės r. - 12 mln.Lt

Yra ir dvarų nuotraukos su komentarais apie naujus savininkus:
Šešuolėlių dvaras, Širvintų r.
Bikuškio dvaras, Utenos r.
Taujėnų dvaras, Ukmergės r.
Norviliškių vienuolynas (pilis), Šalčininkų r.
Arvydų - Bezdonių dvaras, Vilniaus r. (dab. Villa Mindoza)
Lentvario dvaras, Trakų r.

Visas straipsnis: http://www.lrytas.lt/-12360335661233...-sunkmetis.htm

[Almis]

Norėčiau patarimo.
Netoli Krinčino (Pasvalio r.) yra nemažai Berklainių (Barklainių) dvaro pastatų, bet rūmuose yra gyvenama, tad nesiryžau fotkint iš už kampo. Norėjosi leidimo, bet prie buvusių rūmų tik vaikai žaidė, o iki suaugusiųjų ramiai nueiti trukdė keli įkyrūs šunykščiai. Gal kas turi patarimų, kaip spręsti gyvenamų (turbūt net ne privačių) įamžinimo momentus?
Tuo labiau, kad peržiūrėjęs Dvarų duomenų bazę (ir sąrašą, ir ten esančias nuotraukas) supratau, kad tokių situacijų dar bus.
Blogiausia, kad iš anksto tartis nėra galimybių, o ir laiko prie objekto (ypač didesnio dvaro ar dvarvietės) būna super mažai...

[Romas]

Prieš mėnesį aplankiau kelis Rokiškio rajono dvarus. Tvarkydamas medžiagą radau straipsnį su daugelio dvarų apibūdinimais ir ankstesnių (kai kur ir dabartinių) savininkų pavardėmis, tiesa, kartais neatpažįstamai iškraipytomis.
Įdedu straipsnį, papildydamas nuorodomis į dvarų temas

Gimtasis Rokiškis, p. 6 (Rokiškio rajonas, Panevėžio apskritis)
Autorius: Akis Kazulėnas, data: 2007 11 07

Apie mūsų dvarų spindesį ir skurdą

Dvaras ilgus amžius egzistavo kaip ūkinis ir administracinis vienetas, kartu ir kaip didiko ar bajoro, jo šeimos gyvenamoji vieta. Dvaras kūrė ne tik ekonominio, bet ir politinio bei kultūrinio gyvenimo infrastruktūrą. Mūsų miestai ir miestiečiai, skirtingai nei Vakarų Europos šalyse, nepajėgė, tiksliau, neturėjo galimybių sudaryti atsvarą dvarui. Kokia padėtis šiandien? Kaip atrodo mūsų dvarai ir dvareliai? Ko daugiau: spindesio ar skurdo? Teko aplankyti beveik dvi dešimtis dvarviečių - vaizdas dviprasmiškas, keliantis įvairiausių minčių.

Obeliuose, prie ežero, galima berasti porą ūkinių pastatų, paskendusių žolėse. Buvę savininkai Petkevičiai (Pietkiewicz) ir Pšezdzieckiai (Przezdziecki) vargiai beatpažintų savo valdas. Riomerių (Römer) Antanašės dvaro sodyba stovi visu gražumu, tik sudarkyta ir aplipdyta sovietinius laikus menančiais silikatinių plytų priestatais. Įsigijus pastatą savininkui, rūmai vėl atgijo, remontuojami, tvarkomi ir prižiūrima aplinka.

Kraštų dvarelis vis dar tebestovi ant aukštos kalvos, apsuptas medžių ir gandralizdžio. Sunkiai besilaiko, matyt, savininkams Tupalskiams (Topalski, Tapalskis) per sunki našta jį prikelti naujam gyvenimui, prikelti tai, kas labai brangaus ir gražaus brutaliai atimta pokario metais.

Unikalus atvejis yra Gačionių medinis dvarelis. Kas buvote ir matėte jį prieš penkerius metus - neatpažinsite. Grąžinus jį savininkui Antanui Rosenui (Rosen), gyvenančiam Lenkijoje, prasidėjo atstatymas. Šiandien visa teritorija ir pats dvarelis beveik sutvarkytas. Teko laimė įsiprašyti į vidų, pasivaišinti kava ir taure vyno. Pasijutome besą XIX amžiaus pabaigos aplinkoje su originaliais baldais, židiniu, paveikslais ir senomis fotografijomis.

Jūžintų apylinkėse, nuostabiame gamtos kampelyje prie Rašų ežero, stovi (tiksliau, stovėjo) Tarnavo dvaras, priklausęs garsiesiems Vaizenhofams (Weyssenhoff). Įsigijęs tai, kas liko iš dvaro, dabartinis savininkas turės įdėti krūvą pinigų ir milžiniškos energijos, kad vėl visu gražumu iškiltų dvaro sodyba, o puikusis, senasis parkas su takais vėl sulauktų lankytojų.

Gaila žiūrėti į senąjį Bagdoniškio rūmą ir į netoli Mykolo Riomerio (Römer) pastatydintą medinį namą su mansarda bei mūrinį svirną. Atgavusioms nuosavybę profesoriaus dukroms trūksta ne tik lėšų, bet ir noro, supratimo, nostalgijos prikelti savo protėvių lizdą. Ar rokiškėnai turi galimybių savo krašte išvysti ką nors panašaus į antikinio pasaulio statinius? Taip. Ir visai netoli. Reikia atvykti į Onuškį ir jūs pamatysite nuostabius dvaro rūmų griuvėsius, kurie pribloškia kolonų dydžiu ir tūriu. Vaizdas nuo vieškelio vertas dėmesio, reklamos, lankstinukų, fotografijų. Tik būtina sutvarkyti aplinką ir angliško išplanavimo parką.

Už kelių kilometrų, prie pat Latvijos sienos, stovi beveik puikiai išsilaikęs Ilzenbergo dvaras su senu parku. Romantiškai nuteikia šalia tyvuliuojantis Ilgio ežeras ir eidamas pakrante, atrodo, nenustebtum išvydęs paskutinę savininkę Dimšienę su palyda.

Panemunis su savo dvaro rūmais ir senoviniais gynybiniais įtvirtinimais šimtmečiais buvo forpostas Šiaurės Rytų Lietuvoje, gynęs ir saugojęs mūsų sienas nuo įvairiausių priešų. O šiandien jau pačią dvaro sodybą reikia saugoti, nes ji prie sunykimo ribos. Dabartiniai savininkai Lauciškiai nuleido rankas, nerasdami jokių galimybių juos parduoti, išnuomoti ar restauruoti.

Vienas iš gražesnių pavyzdžių - Petriošiškio dvarelio atstatymas ir jo išgelbėjimas nuo sunykimo. Puiku, kai turtingi naujieji ar jaunieji lietuviai turi supratimo ir nuovokos istorinio ir kultūrinio paveldo srityje. Užuot švaistę sukauptus turtus ir pinigus užsieniuose ar snobiškuose reikaluose, sugeba juos investuoti į savo krašto gamtovaizdžio gražinimą ir patys juose apsigyvena.

Salų dvaro rūmų statytojai Marikoniai turėtų būti ramūs dėl savo statinio ir aplinkos. Jie, išsaugoti iki šių dienų, turėtų sulaukti ir geresnių laikų, kai dvaras vėl atgims, kai jame netrūks nei turistų, nei koncertų, nei konferencijų. Turintis valstybinį statusą dvaro ansamblis "pasmerktas" gauti nemažų investicijų iš įvairiausių fondų.

Liko prisiminti Rokiškį ir jo puošmeną bei traukos centrą - dvaro rūmų ansamblį. Grafų Tyzenhauzų (Tiesenhausen) laikų dvaro lygio nepasieksime niekada, tačiau paskutiniai savininkai Pšezdzieckiai turėtų būti dėkingi už tai, kiek išsaugota, atstatyta ir išpuoselėta centrinė, pagrindinė dvaro ansamblio dalis. Šiandien mes galime pasidžiaugti, kad vis dažniau šiuose rūmuose girdime aukščiausio lygio muziką, matome įdomias ir turiningas parodas, į rengiamas mokslines konferencijas ir susitikimus atvyksta žymūs mokslininkai. Vis dažniau rūmai tampa reprezentacine įvairiausio lygio politikų susitikimo vieta.

Nepaminėti liko Čedasai, Pandėlys, Rokiškėlės, Aleksandravėlė, Aukštadvaris, Kavoliškis. Iš vienų liko tik "pelėsiai ir kerpės", iš kitų - pamatiniai akmenys, iš trečių neliko nei dūmo, nei kvapo. Ir vis per tai, kad mes dažniausiai atsidurdavome kryžkelėje tarp didžiųjų, kurie ėjo, važiavo, skrido skersai ir išilgai, nepalikdami akmens ant akmens.

Tačiau mes nenurimdavome, stodavome ir vėl dėdavome plytą prie plytos, keldavome akmenį ant akmens...

http://www.dvarai.lt/index.php?optio...=123&Itemid=42

[Romas]

Besilankant Gačionių dvare teko vartyti 1913 m. išleistą Tarnavo dvaro savininko Juozapo Vaisenhofo / Józef Weyssenhoff (1860-1932) knygą "Soból i panna"


Pasirodo, ši knyga buvo išleista Lenkijoje 1948 m. ir vėliau.
Vieno pasakymo siužetas:

Wschodnia Litwa, początek XX wieku. Michał Rajecki, student powracający na wakacje w okolice rodzinnych Jużynt, podczas polowania spotyka Warszulkę Łaukinisównę, piękną dziewczynę z ludu...

Rytų Lietuva, XX a. pradžia. Michalas Rajeckis, grįžtantis į gimtąsias Jūžintų apylinkes studentas, medžioklės metu sutinka V.Laukinytę, puikią merginą, kilusią iš liaudies...

http://www.skapiec.pl/site/cat/1045/comp/19994

Bet įdomiau ne knygos siužetas, o per šią paiešką surasti pasakojimai apie Rokiškio krašto ir kitus dvarus su nuotraukomis.

Serija "Dwory na Litwie" (Lietuvos dvarai)

Jan Lechoń
PO DWORACH I PAŁACACH LITWY - ŚLADAMI SOBOLA I PANNY
Trumpai aprašomi dvarai Gačionyse, Tarnave, Pakriaunyje, Rokiškyje, Antazavėje, Senajame Dūkšte

PO DWORACH I PAŁACACH LITWY - ŚLADAMI NAPOLEONA ORDY
Napoleno Ordos pėdsakais
Trumpai aprašomi dvarai Burbiškyje (Radviliškio r.), Vidiškėje, Šventupėje, Žeimiuose, Siesikuose, Veliuonoje, Belvederyje (Jurbarko r.)

http://www.dwory-polskie.pl/x.php/1,...na-Litwie.html

[tricky_kid]

Kultūros vakarai @ Lietuvos Nacionalinis Muziejus

Tradicinių Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų 2009–2010 m. ciklas „Lietuvos dvarai – istorija, palikimas ir praradimai“

Paskaitos, filmai ir tt. Visa programa LNM puslapyje - http://www.lnm.lt/index.php?option=c...335&Itemid=120





p.s. gal derėtų sukurti naują temą ir išskirti ją kaip lipnią ... visgi renginiai truks iki pat gegužės mėnesio ?

[Romas]

Ingrida Semaškaitė,
www.DELFI.lt 2010 gegužės mėn. 2 d. 12:20

Kasmet Lietuvoje sunyksta per 20 dvarų

Prieš dvidešimt metų Lietuvoje buvo užregistruotos 3342 buvusių dvarų ir palivarkų sodybos. Šiandien kultūros paveldo registre – vos 600 dvarų. Nemaža dalis – tik liekanos. Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga pradėjo dvarų gelbėjimo akciją.

XIX – XX amžių sandūroje dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo per 3300 dvarų sodybų. Tarpukario žemės reforma leido išparceliuoti dvarus, taip suduodama skaudų smūgį dvarui kaip ūkiniam vienetui. Tai buvo totalinės griūties pradžia. Po Antrojo pasaulinio karo sekė kitas dvarų naikinimo etapas, užsitęsęs visą sovietmetį – iškirsti arba apleisti nyko gražiausi parkai, griauti, paversti gamybos cechais, tvartais vertingiausi pastatai. Dvaras tapo priespaudos simboliu, kurį be gailesčio galima, o gal ir reikia naikinti. Šiuos istorinius išbandymus atlaikė toli gražu ne visi.

Geriau išlikusiųjų buvo tik nedidelė dalis. 1985 metais pagaliau susigriebta, kad taip naikinant greitai nieko nebeliks. Dvarai pripažinti kultūros paveldo dalimi. Tuomet veikęs Paminklų restauravimo projektavimo institutas pradėjo registruoti dvarus ir jų fragmentus. Nutarta parengti trijų etapų sodybinių ansamblių perspektyvinio pritaikymo schemą, paprasčiau sakant, nuspręsta grąžinti išlikusius dvarus į gyvenimą, nepažeidžiant jų autentiškumo, pritaikius šiuolaikiniams poreikiams.
Ruošiant dvarų išsaugojimo ir pritaikymo programą 1985 – 1992 metais dalyvavo daugybė specialistų, šios srities žinovų. Regis, jai nieko netrūko, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių programa nebuvo priimta.

Paveldosaugos specialistų vertinimu, tai buvo lemtingas žingsnis dabartinės dvarų griūties link. Dabar, praėjus dviem dešimtmečiams, tegalime skaičiuoti skaudžius ir skaitlingus praradimus.
Statistika byloja: apie 1990-uosius metus Lietuvoje užregistruotos 3342 buvusių dvarų ir palivarkų sodybos. Iš 2468 sodybinių ansamblių, pusė jau tada buvo blogos ar avarinės būklės. Tačiau apie 1000 dvarų būklė tuomet dar buvusi patenkinama. Šiandien kultūros paveldo registre - vos 600 dvarų. Iš jų nemaža dalis – tik dvarvietės ir dvarų liekanos. Paskaičiuoti nesunku.

Per pastaruosius du Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius netekome daugiau kaip 400 dvarų sodybų. Kasmet vidutiniškai sunyksta per 20 dvarų.
Ko gero jau dabar dvarų egzistencijoje pirmąjį Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį galime įvertinti kaip trečiąjį jų nykimo etapą.
(...)
Pagrindinės paveldo išsaugojimo koncepcijos, kryptys ir būdai numatomi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme. Jį paskaičius, regis, nieko per daug blogo pasakyti ir negalėtum, tačiau ką apie įstatymą mano architektai ir paveldosaugos specialistai, kuriems juo tenka remtis kasdieniniame darbe?

(...) dabartinė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcija - viena prasčiausių iš visų iki šiol buvusių. Joje sukurta ir įteisinta daugybė biurokratinių, niekam nereikalingų priemonių tiek projektų ruošime, tiek ir jų įgyvendinime. Negana to, įstatymas kai kuriuose punktuose neatitinka realybės, o neretai, pasak specialistų, ir kertasi su kitais Lietuvos Respublikos įstatymais.

Visa tai dirbant su paveldo objektais sudaro nemažai problemų. Štai, pavyzdžiui, mūsų aptariamasis įstatymas numato, kad nekilnojamajam kultūros paveldo objektui tvarkyti turi būti rengiami specialieji planai. Tam įgyvendinti iki 2020-ųjų metų reikėtų 1 milijardo litų, vadinasi apie 100 mln. litų per metus. Apie tokias lėšas šiais laikais galima tik pasvajoti. Dar kurioziškiau skamba įstatymo punktas apie objekto skelbimą saugomu – sprendimas skelbti jį valstybės saugomu inicijuojamas ne tada, kai, tarkim, dvaro rūmai nyksta akyse, o tuomet, kai jį valdantis asmuo daro ar ketina daryti kažkokius darbus, veiksmus, galinčius sužaloti pastato vertingąsias savybes.
(...)
Viena ranka valstybė duoda, kita jau taikosi atimti. Taip atsitiko praėjusių metų pabaigoje, kai ūkio ministras Dainius Kreivys pareiškė, kad bus peržiūrimas beveik penkiasdešimties kultūros paveldo objektų, turėjusių gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, sąrašas. Pareiškėjus ir paveldosaugininkus šokiravo toks sprendimas – juk vasarą raštiškai buvo gauti patvirtinimai dėl paramos.

Ne vienas pareiškėjas jau sumokėjo didžiulius pinigus už projektų paruošimą, skelbė viešuosius konkursus, atrinko rangovus, o kiti jau skolon ir darbus pradėjo. Ne vienam kultūros paveldo objektui šios pažadėtosios lėšos buvo paskutinė galimybė išlikti.
(...)
Nesuprantama, kodėl iš Europos Sąjungos fondų ateinančios didžiulės lėšos dabar nukreipiamos naujų kaimo turizmo sodybų kūrimui, o ne dvarų pritaikymui tam pačiam turizmui. Juk gausiai „išpuoštos“ kičo elementais sodybos mažai ką teturi bendro su tikrosiomis kaimiškomis tradicijomis, amatais bei senovine lietuvių liaudies dvasia.

Dvarai gi ilgus amžius Lietuvos kaime buvo kultūrinio gyvenimo centrais, pažangaus ūkininkavimo pradininkais. Jei šio vertingo paveldo padėtis artimiausiu metu nepasikeis, dvarai netolimoje ateityje gyvuos tik muziejine forma.

http://www.delfi.lt/news/economy/rea....d?id=31751397

[Aukselis]

Na va, o čia visų forumo narių žiaugsmui.

Akis badančių paveldo griuvėsių mažės

Kultūros paveldo departamentas (toliau-KPD) pastaruoju metu pastebi tendenciją, kai pasiturintys dvarų, istorinių statinių ar kitų kultūros paveldo objektų savininkai tyčia juos laiko kiaurais stogais, išdaužtais langais, išlaužtomis durimis, neprižiūrimomis ir visiems prieinamomis teritorijomis. Tokiu tyčiniu neveikimu siekiama, kad kultūros paveldo objektas greičiau sugriūtų ir nereikėtų jo restauruoti. Taip pat pastebimas tyčinis savininkų slapstimasis, siekiant išvengti asmeninės atsakomybės. Būtent tokioje situacijoje šiuo metu yra Belvederio dvaras Jurbarko r., buvusios skerdyklos pastatas Klaipėdoje, Lentvario dvaro rūmai (Trakų r.) ir kt.

Siekiant apsaugoti tokius kultūros paveldo objektus nuo visiško sunykimo, KPD direktorė Diana Varnaitė patvirtino priemonių planą, pagal kurį KPD inspektoriai organizuos nekilnojamųjų kultūros vertybių patikrinimą vietoje, nufotografuos esamą būklę, surašys apžiūros aktus ir reikalavimus pašalinti pažeidimus. Jei bus nepaisoma šių priemonių, bus surašomos administracinės baudos arba bus griebiamasi civilinių ieškinių dėl žalos išieškojimo. Pačiu griežčiausiu atveju KPD teismo sprendimu sieks nusavinti kultūros paveldo objektą, išmokant teismo nustatyto dydžio kompensaciją. Šiems veiksmams įgyvendinti bus pasitelkti už pastatų priežiūrą atsakingi savivaldybių bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai.

KPD valstybės tarnautojai apžiūrėję paveldo objektą, reikalaus įrengti laikinąsias apsaugos priemones: uždengti stogą, įstatyti lietvamzdžius, užmūryti pirmo aukšto langus, jei pastatas yra nenaudojamas. Priešingai vyraujančiam įsitikinimui, tai būtų minimalios investicijos, siekiančios nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų.

Tie savininkai, kurie argumentuos, kad neturi lėšų kultūros paveldo objekto priežiūrai, gali tikėtis iš KPD gauti kompensavimą statinio, paskelbto valstybės saugomu, konservavimui, jei bus įrodyta, kad iš savininko niekas neperka jam priklausančio nekilnojamojo turto.

www.kpd.lt

[Romas]

Monika Petrulienė, Jūratė Anilionytė, www.lrt.lt
2010 rugpjūčio mėn. 1 d. 17:50

Lietuvoje nyksta beveik dešimtadalis dvarų

Paveldosaugininkai sako, kad dėl griūnančių dvarų valstybė patiria milijonus litų nuostolių. Kultūros paveldo departamentas, pradėjęs visų apleistų istorinių pastatų patikrinimą, teigia, kad neprižiūrimus dvarus bus siekiama atimti iš juos neprižiūrinčių šeimininkų ir grąžinti valstybei. Lietuvoje yra apie 600 dvarų. Pasak paveldosaugininkų, sparčiai nyksta apie dešimtadalis jų.

Skaudi čekų istorija, kai juos besislepiančius nuo lietaus užgriuvo pastatas, bet kada gali pasikartoti ir Širvintų rajone esančiame Bartkuškio dvare. Pro atviras rūmų duris ir langų angas bet kas gali užeiti į pastatą, kuriame griūva perdengimai.
Lietuvos didikų Mikalojaus Radvilos, Pliaterių valdytame dvare veikė plytinė, degtinės varykla, gamintas vynas. Sovietmečiu dvaro rūmai buvo restauruoti ir čia veikė technikumas, įkurdintos kolūkio kontoros.
Dabartinė dvaro savininkė Giedra Petraitis, buvusio kandidato į prezidentus Juozo Petraičio sutuoktinė, pasak paveldosaugininkų, ne kartą įspėta dėl neprižiūrimos nuosavybės.

Kultūros paveldo departamentas gegužę pradėjo visų apleistų istorinių pastatų patikrinimą.
Daugelis jų, pasak paveldosaugininkų, neprižiūrimi: tyčia, laukiama, kol jie sugrius, kad nereikėtų restauruoti.
(...)
Jei savininkai piktybiškai ir toliau netvarkys jiems priklausančių dvarų, paveldosaugininkai pasirengę pasinaudoti įstatymu numatyta galimybe priverstinai išpirkti statinius valstybės naudai.

Vienas pirmųjų tokių dvarų – Kalnaberžės sodyba Kėdainių rajone . Neogotikinio stiliaus rūmuose vaikystę praleido Rusijos imperijos reformatorius Piotras Stolypinas, tarpukariu dvaras priklausė rašytojui Kaziui Binkiui. Suskaičiuota, kad valstybė patyrė 400 tūkst. litų nuostolį nykstant istoriniams pastatams.
„Tačiau valdytojas, šiuo atveju bendrovė „Lukta“, neįvykdė Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio reikalavimų pašalinti pažeidimus. Dėl to pradėta perėmimo valstybės žinion procedūra“, – sakė Asta Naureckaitė, Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė.

Lietuvos dvarų ir pilių savininkai turi savo asociaciją, tačiau joje – tik apie keturiasdešimties istorinių sodybų šeimininkai. Pasak asociacijos vadovės, neprižiūrimų dvarų savininkai į asociaciją nesikreipia. Dažniausiai tai žmonės, nusipirkę pastatus kaip nekilnojamojo turto investiciją.
(...)

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=35041773

[Wycka]

Kątik per LTV „Panoramą“ pristatyta knyga „Lietuvos dvarai“, kalbėjo pats knygos leidėjas; minėta, kad dvarai Lietuvoje atsirado XV-XVIa., ėmė nykti po WWII, ir ypač po 1991m., kai leista juos privatizuoti.
Gal kas nors jau turite šią knygą arba nors žinote kiek ji kainuoja?

[Kristinėlė]

Kainuoja beveik 75 lt, o Alma littera knygų klubo nariams - 49 lt.


Gintaras Abaravičius, Morta Baužienė, Indrė Kačinskaitė, Gražina Kirdeikienė, Dalia Narkevičiūtė, Dalė Puodžiukienė, Aldona Snitkuvienė, Rita Škiudienė, Kęstutis Labanauskas
LIETUVOS DVARAI

http://www.knyguklubas.lt/lietuvos+dvarai.html

[Romas]

Žurnalas „Statyba ir architektūra“ 2010 spalio mėn. 16 d. 16:13

Milda Levandraitytė,

Dvarų atgimimo drama

Vis dažniau spaudoje pasirodo straipsnių, kaip ilgus metus apleisti stovėję, iš vienų savininkų rankų į kitas keliavę dvarai atkuriami sulaukus finansavimo iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų ir pradėjus plėtoti turizmo paslaugas juose.

Ūkio ministerija šiais metais 80,5 mln. litų ES paramos skyrė 22 turizmo projektams įgyvendinti. Finansinės paramos sulaukė viešbučiai, sanatorijos, hipodromai ir privatūs kultūros paveldo objektai.
Naujam gyvavimui prikeltų dvarų sąrašą papildys Mažeikių savivaldybėje esantis privatus Lelijų dvaras, žinomas ankstesniu Plinkšių dvaro pavadinimu, bei Jurbarko savivaldybėje įsikūręs Kazikėnų dvaras.
(...)
Vienu ryškiausių pavyzdžių, valstybiniuose objektuose įsisavinant ES lėšas ir už jas atliekant dvaro pastatų bei teritorijos sutvarkymą, yra Užutrakio dvaro sodyba Trakuose.

http://www.delfi.lt/news/economy/rea....d?id=37581795

Savotiškai atrodo tas istorinių pavadinimų keitimas...

[Eimantas]

2010-11-01, 12:00
Šių laikų Lietuvos dvarininkai neišgali prikelti dvarų
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/l...i-dvaru-308010

[Romas]

/\ Norėtųsi bent minimalios užuominos, ar verta atsidaryti nuorodą

Reikėtų pakartoti nuorodą Lentvario ir Trakų Vokės dvarų temose

Kultūros paveldo departamentas skaičiuoja, kad buvusios Vilniaus apskrities teritorijoje iš viso yra išlikę apie 40 dvarų. Patys vertingiausi – Užutrakio, Lentvario, Trakų Vokės, Kairėnų ir Sluškų dvarai. Liūdniausia padėtis – Abromiškių, Bartkuškio, Šumsko, Nemenčinės Raudondvario, Staškūniškio, Baltosios Vokės dvaruose.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/l...i-dvaru-308010