Vilniaus gynybinė siena ir bastėja (Barbakanas)

[Anchitonas]

Internete (o ir ne tik) paieškojus žinių apie Vilniaus gynybinę sieną informacijos beveik nėra, nors ji buvo vienas iš kertinių statinių besikuriant šiuolaikinei sostinei (o tai reiškia ir pačiai Lietuvai). Manau, jog tai reikėtų pakeisti ir viską sutvarkius sudėti į vieną vietą.
Tad gal turite kokios nors informacijos apie Vilniaus gynybinę sieną arba žinote, kur būtų galima jos rasti?

[Daliuss]

Bandyk ieškoti gynybinė siena
Rasi nemažai

[Darius_]

Nuotraukų galima rasti čia

http://images.google.lt/images?svnum...q=bast%C4%97ja

Šiek tiek istorijos:

Vilniaus Aukštutinės ir Žemutinės pilių teritorija nuo seno buvo gerai įtvirtinta. Tačiau miestas augo, plėtėsi jo teritorija ir miestiečių apsaugai nebeužteko vien tik pilies. Po 1410 m. įvykusio Žalgirio mūšio Vilniaus miestui pavojai nebegrėsė iki pat XVI a. pradžios, per tą laiką miestas dar labiau išsiplėtė už pilių teritorijos ribų.

XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje besikurianti centralizuota Rusų valstybė ėmė kelti grėsmę Lietuvai. Lietuvos Didysis kunigaikštis Aleksandras (1492–1506), tenkindamas Vilniaus gyventojų prašymą, 1503 m. privilegija liepė išmūryti miesto gynybinę sieną. Sieną statyti privalėjo visi miesto gyventojai, o kurie negalėjo statyti mūrinės, turėjo pastatyti aštriakuolių sieną. Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila nužymėjo sienos ribas. 1522 m. gynybinės sienos statyba buvo baigta. Joje buvo įrengti penkeri vartai, bet jau XVII a. pradžioje sienoje buvo dešimt vartų ir du gynybiniai bokštai. XVII a. pirmojoje pusėje prie gynybinės sienos, Bokšto kalne, buvo pastatyta bastėja.

Bastėja – įtvirtintas žemių ir mūro gynybinis fortifikacinis statinys, skirtas miesto gynybai, susidedantis iš bokšto, pasaginės dalies, skirtos artilerijai, ir juos jungiančio tunelio. Manoma, kad ją suprojektavo karo inžinierius Fridrichas Getkantas. Tikslių žinių, kada buvo pastatyta bastėja, nėra. Matyt, po dramatiškų XVI–XVII a. politinių ir karinių įvykių, buvo nutarta pastatyti bastėją. Tai, jog bastėja pastatyta vėliau negu gynybinė siena, patvirtina archeologiniai tyrimai, raštijos šaltiniai ir įvairaus laikotarpio Vilniaus miesto planai. Apie tai, kad XVII a. pradžioje bastėja jau stovėjo, liudija 1627 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus vaivadijos atstovo Jono Jundilodokumentas. Tada buvo apžiūrėta miesto gynybinė siena, tikrinta jos techninė būklė. Šiame dokumente minima bastėja, bet apie jos būklę nieko nepasakyta, matyt, šis fortifikacinis įrenginys buvo neseniai pastatytas.

Per 1654-1667 m. vykusį karą su Maskvos caru Aleksejumi Michailovičiumi (1645–1676) Vilnius 1655–1661 m. buvo okupuotas rusų kariuomenės. Smarkiai nukentėjo miesto gynybinė siena bei bastėja. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei 1661 m. atsiėmus Vilnių, per karą nukentėję miesto gynybiniai įtvirtinimai buvo tvarkomi ir remontuojami. Tačiau Šiaurės karo (1700–1721) metu Vilnius vėl nukentėjo nuo svetimų šalių kariuomenių.

Bėgant laikui bastėja neteko savo gynybinės funkcijos. XVIII a. viduryje ji dar buvo žemės paviršiuje, nes aiškiai pažymėta Fiurstenhofo plane (1753 m.).Vėlesniuose (1793–1862) miesto planuose jau nepažymėti net jos pėdsakai (išskyrus bokštą 1793 m. plane). Carinės administracijos pastangomis XIX a. pradžioje buvo nugriauti beveik visi miesto gynybiniai įtvirtinimai, bastėjos teritorija paversta miesto šiukšlynu, grioviai ir mūrai užpilti.

1966 m. buvo pradėti archeologiniai ir architektūriniai tyrimai bei bastėjos atstatymo darbai: atstatytas ir uždengtas stogu bokštas, restauruotas patrankų patalpos vidus ir juos jungiantis tunelis.

1987 m. bastėjoje atidarytas muziejus, kuriame eksponuojami XV–XIX a. ginklai ir ginkluotė: akmeniniai patrankų sviediniai, senosios patrankos ir raitelių apsauginiai šarvai.

[vytauc]

Siena buvo pastatyta tais laikais , kai realiai apginti miesto ji nebegalėjo dėl apsiausties artilerijos ištobulėjimo. Iš esmės nė vieniems užpuolikams Vilnius rimtai taip ir nepasipriešino. Be to ir topografinė Vilniaus padėtis nelabai dėkinga- aplinkui miestą pilna kalvų kurias užėmęs neprietelis su keliomis patrankėlėmis galėjo kontroliuoti situaciją. Radviloms ir kitiems reikėjo pristatyti eilę įtvirtintų fortų ties pagrindinėmis brastomis pakeliui į Vilnių ir turėti gerą kavaleriją kuri puldinėtų iš flangų pakankamai gremėzdiškas maskolių vilkstines dar nepasiekus Vilniaus- tai būtų žymiai geriau pagelbėję.
Apie dabartinę situaciją net nešneku- su toliašaude artilerija Lukašenka galėtų sulyginti mūsų sostinę su žeme net nekirtęs valstybinės sienos

[Qbazzz]

Vilniaus gynybinė siena buvo statoma apsiginti nuo puldinejusiu tiurku, kurie artilerijos dar neturejo. O nuo rusų niekas apsiginti ir nesitikėjo. Kai tik tiurkai įsigijo artilerijos šitas inžinerinis statinys nebeteko prasmes ir sunyko išstovėjęs berods mažiau nei 200 metų?

[vytauc]

Vilniaus gynybinė siena buvo statoma apsiginti nuo puldinejusiu tiurku, kurie artilerijos dar neturejo. O nuo rusų niekas apsiginti ir nesitikėjo. Kai tik tiurkai įsigijo artilerijos šitas inžinerinis statinys nebeteko prasmes ir sunyko išstovėjęs berods mažiau nei 200 metų?

Ehem... gal galima sužinoti paskutinio tiurkų antpuolio Vilniuje datą?

Pakartosiu Dariaus_ cituoto straipsnio dalį:

XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje besikurianti centralizuota Rusų valstybė ėmė kelti grėsmę Lietuvai. Lietuvos Didysis kunigaikštis Aleksandras (1492–1506), tenkindamas Vilniaus gyventojų prašymą, 1503 m. privilegija liepė išmūryti miesto gynybinę sieną.

[Svecias]

Kaip šiomis dienomis vykstančioje Vilniaus m. savivaldybėje parodoje pateikta, tai dalį gynybinės sienos ketinama restauruoti ir sutvarkyti, o dalyje vietų tik pažymėti, kurėjo Vilniaus gynybinė siena.

[Anchitonas]

Dėkui, malonu širdžiai matyti tokį aktyvų forumą .

[Qbazzz]

Ehem... gal galima sužinoti paskutinio tiurkų antpuolio Vilniuje datą?

Pakartosiu Dariaus_ cituoto straipsnio dalį:

emmm... atrodo kazka supainiojau

[Zorro]

Vilniaus gynybinės sienos bastėja

[music]

Noriu atsakyti į tuos kelių metų senumo svarstymus:
siena buvo statyta mokesčiams administruoti, nes miestas turėjo sankrovos teisę, o nesant sienos ir efektyvių prekių srautų valdymo, daug pinigų buvo prarandama dėl kontrabandos
Visai kaip šiais laikais, tiesa?
Jokių gynybinių funkcijų siena neatliko, nebent apsaugodavo nuo banditėlių, kurie siautėdavo Vilniaus apylinkėse ir ypač mėgdavo Panerių kalvas, o vienas jų su gauja net buvo įsiveržęs į miestą ir ten gerokai pasiautėjo kol galiausiai buvo išvytas vieno didiko kariuomenės...

Dar, sako, siena turėjo ginti nuo totorių antpuolių, bet labai abejotina, nes jos storis buvo tik 40cm - 2,5 m.

Beje, netiesa, kad siena buvo nugriauta, nes turbūt geras trečdalis ar net daugiau yra išlikę, o štai vartus turime tik vienus

[Aleksas666]

Noriu atsakyti į tuos kelių metų senumo svarstymus:
siena buvo statyta mokesčiams administruoti, nes miestas turėjo sankrovos teisę, o nesant sienos ir efektyvių prekių srautų valdymo, daug pinigų buvo prarandama dėl kontrabandos
Visai kaip šiais laikais, tiesa?
Jokių gynybinių funkcijų siena neatliko, nebent apsaugodavo nuo banditėlių, kurie siautėdavo Vilniaus apylinkėse ir ypač mėgdavo Panerių kalvas, o vienas jų su gauja net buvo įsiveržęs į miestą ir ten gerokai pasiautėjo kol galiausiai buvo išvytas vieno didiko kariuomenės...

Dar, sako, siena turėjo ginti nuo totorių antpuolių, bet labai abejotina, nes jos storis buvo tik 40cm - 2,5 m.

Beje, netiesa, kad siena buvo nugriauta, nes turbūt geras trečdalis ar net daugiau yra išlikę, o štai vartus turime tik vienus

sienų išlikę žymiai mažiau, o tą ką mes dabar turime pagrindinai išliko tik tai kas dabar yra namų sienos, o dar pusė to atkurta sovietmečiu. Plytų juk reikėjo tad sienas ir ardė

[music]

sienų išlikę žymiai mažiau, o tą ką mes dabar turime pagrindinai išliko tik tai kas dabar yra namų sienos, o dar pusė to atkurta sovietmečiu. Plytų juk reikėjo tad sienas ir ardė

Su centimetriuku kiek jos yra nematavau, bet žinau daugybę atkarpų: Šv. Dvasios gatvėje, prie Aušros Vartų, Pylimo gatvėje, Belgų viešbučio interjere ir atstatyta dalis kieme, Miesto Sienos g., įkomponuota Benediktinių g. pastatuose... Susumavus gal ir būtų arti kilometro iš bendro ilgio- ~3 km.

[Wycka]

[Vilniaus gynybinės sienos yra] ...daugybę atkarpų: Šv. Dvasios gatvėje, prie Aušros Vartų, Pylimo gatvėje, Belgų viešbučio interjere ir atstatyta dalis kieme, Miesto Sienos g., įkomponuota Benediktinių g. pastatuose... Susumavus gal ir būtų arti kilometro iš bendro ilgio- ~3 km.

Bendram vaizdui susidaryti gal padės šis piešinys (dedu nesumažintą, kad tikrai matytųsi):


Tik kažin, kodėl siena nejuosė viso miesto? Ta prasme, jos galai neliečia nei Neries, nei Vilnelės.

[Aleksas666]

Su centimetriuku kiek jos yra nematavau, bet žinau daugybę atkarpų: Šv. Dvasios gatvėje, prie Aušros Vartų, Pylimo gatvėje, Belgų viešbučio interjere ir atstatyta dalis kieme, Miesto Sienos g., įkomponuota Benediktinių g. pastatuose... Susumavus gal ir būtų arti kilometro iš bendro ilgio- ~3 km.

Tai visa siena buvo ~3 km , tuomet reiškias išliko pilnai?

[music]

Brauno planas yra greičiau tarybinio žemėlapio lygio schema, nereikėtų juo besąlygiškai tikėti
Kur geografinis tinklelis, planimetrinė projekcija? Orientuota kuria kryptimi, rytų? Nerimta
Be to, net piešta iš galvos užsienyje..

Siena Gucevičiaus gatvėje jungėsi su Žemutinės pilies siena, kaip tik ten kur toks pusiau nevykęs fragmentas atkurtas prie užkonservuoto viešbučio.
Kitoje pusėje- dab. Sereikiškių parke, manoma buvus žemės pylimą ar sienos dalį. Taigi, žinomos visos sienos atkarpos išskyrus atkarpą nuo Bernardinų bažnyčios iki Žemutinės pilies sienos,


http://www.cityout.lt/renginiai/arti...ilniaus-vartai yra netikslumų, bet iš esmės neblogai aprašyta.

Senamiesčio atnaujinimo agentūra taip pat buvo išleidusi lankstinuką, skirtą sienai, bet jau senokai...

[[sp]]

čia Music teisus, o tas brauno piešinys, į jį išvis rimtai žiūrėt negalima

Gail, kad šito senamiesčio atnaujijžnimo agentūros schema vaizduoja sieną ant dabartinio plano: kai kur pasikeitė (išnyko) užstatymas, pakeista Vilnelės vaga.

[Zorro]

Vilniaus gynybinės sienos bastėja









Šv. Dvasios gatvė.

[Taut.]

Jeigu jau prikėlėt temą

40 metrų ilgio sienos atkarpa Pylimo gatvėje. Atidengta ir restauruota 1959 m.

[Kootvela]

Atsakant į Wycka klausimą, kodėl siena nėjo aplink visą miestą: sienai vietą parinko taip, kad jos nereiktų statyti tenais, kur jau ėjo rimta gamtinė kliūtis (kalvos, pelkės, šaltiniai ir pan.). Vietą sienai eiti nužymejo Radvilos, taigi pretenzijas prašom jiems

O sieną padalino miestiečiams statyti, nes Aleksandro privilegija liepia, "kad kiekvienas miestietis, bajoras ar dvasininkas turi išmūryti dalį svao sienos, kas galįs, tegul mūrą mūrijąs, o kiti-rąstais užtverią." Kokybinis skirtumas turbūt tais laikais nerūpėjo

Informacijos galima rasti pasiskaičius "Aušros Vartai. Vadovas." Autoriai Vytautas Ališauskas ir Tojana Račiūnaitė, leidykla Aidai, 2003.