Verkiai žvelgiant nuo Nėries. V. Dmochovskis, 1840 m.
Nuo vaikystės jaučiau silpnybę Verkiams. Tai buvo pats gražiausias Lietuvos dvaras. Manau, galėjo jį sutvarkyti kaip reikiant užuot laidę pinigus Valdovams.
ech.,..norisi tikėtis, jog kadanors rūmai bus atstyti ir įgaus pirminę išvaizdą. Gucevičiaus šedevras. Jei apie barokinius Sapiegų rūmus jau ir diskusija vyksta bei ruošiamsi atstatyti, parengti visi planai, tai gal kadanors ir šie rūmai bus prikleti antram gyvenimui. Įdomu, ar daug ikonografinės medžiagos išlikę, ar yra daugiau žinoma apie interjerus?
ech.,..norisi tikėtis, jog kadanors rūmai bus atstyti ir įgaus pirminę išvaizdą. Gucevičiaus šedevras. Jei apie barokinius Sapiegų rūmus jau ir diskusija vyksta bei ruošiamsi atstatyti, parengti visi planai, tai gal kadanors ir šie rūmai bus prikleti antram gyvenimui. Įdomu, ar daug ikonografinės medžiagos išlikę, ar yra daugiau žinoma apie interjerus?
Kažkiek yra likę, teko matyti E.Budreikos knygoje L.Gucevičius, rūmų su kupolu skerspjūvis, išlikę inventoriniai aprašymai, tai pat atstatymo brėžinius yra padaręs tas pats E.Budreika. Reiks palaukti geresnių laikų, dabar Lietuvoje šimtai griuvančių paveldo objektų laukia restauratorių rankų.
O vat man dabar parūpo ar yra daroma kokia nors reklama Verkiams, jog čia gimė ir gyveno (eigulio namekyje) vienas garsiausių Vilniaus ir net Lietuvos XIX a. vid. fotografų J. Hiksą, nes manyčiau išeitų puiki reklama ypač užseniečių turistams...
,, - Il parait que monsieur est decidement pour les suivantes.
- Que voulez-vous, madame? Elles sont plus fraiches."
B.R.Vitkauskienės straipsnyje Vilniaus vyskupo Eustachijaus Valavičiaus rezidencija Verkiuose yra įdomių pastebėjimų apie centrinių rūmų atstatymą.
Autorė rašo kad E.Budreika teikdamas apie Masalskio rūmų atstatymą, teigė turįs visus šaltinius, bet tai buvo netiesa, net tokie archeologai S.Lasavickas prifantazavo apie mūrinės Lizdeikos šventyklos atradimą, jos liekanomis palaikęs XVIII-XIX a. pastatų pamatus.
Autorė rašo kad norint atstatyti vyskupo Masalskio rūmus, reikėtų sunaikinti kelis šimtus metų puosėlėtą anglišką parką, nes kaip rodo 1839 m. surastas dvaro planas, iki įsikuriant čia Vitgenšteinams, tokio parko ant kalno nebuvo. A.Vojevodskaitė surado iki šiol neskelbtą 1803 m. vyskupo Kazimiero Bžostovskio rūmų inventorių. Statydamas naują rezidenciją Masalskis nenugriovė senųjų XVIII a. barokinių rūmų. Šie rūmai stovėjo prie stataus kalno pietinio šlaito, kur vėliau Vitgenšteinai pasistatė apskritą rotondą. 1803 m. senųjų rūmų inventorius
"Pirma. Rūmai seni, perstatyti, prie pat kalno atšlaimo, turi tris aukštus, kvadrato formos, su bokštais-rizalitais kampuose, kurių stogai dengti skarda; nuo upės pusės yra galerija, o vidurinė rūmų dalis dengta čerpėmis. Kampiniuose rizalituose yra 12 kambarių, o per vidurį - kvadratinė salė su durimis, kurios priekyje ties pilioriais yra kita stačiakampė salė. Rūmai tušti, be langų ir durų. Kaip tik tokios konfigūracijos pastato liekanos šioje vietoje aptiko archeologai 1989 m.
Įdomu kodėl nėra jokios ikonografinės vyskupo Bžostovskio rūmų medžiagos, planų - piešinių. Daug neatsakytų klausimų straipsnyje, kas ir kada juos nugriovė.
Comment