Vyskupo Jokūbo Masalskio Verkių dvaro centrinių rūmų perspektyva. Nežinomo autoriaus piešinys tušu, iki 1842 m.
Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis pagal Lauryno Gucevičiaus ir Martyno Knakfuso projektus pastatė didžiausia tuo metu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje klasicistinį dvaro ansamblį. Naujasis dvaro savininkas Liudvikas Vitgenšteinas pradėjo dvarą rekonstruoti. Rekonstravus rezidencinę (rytinę) oficiną, centriniai rūmai 1842 m. nugriauti.
Lenkijos archyve suradus XIX amžiaus planus pavyko nustatyti, kur Verkiuose stūksojo klasicistiniai rūmai, kurių plytų įmanoma aptikti iki šiol.
Iš Lenkijos, Baltarusijos ir Vokietijos plaukia istoriniai šaltiniai, įvairi informacija, kuri padeda išsiaiškinti, kaip nuostabios gamtos apsuptyje įsikūrusio dvaro aplinką formavo ne tik žymių architektų sukurti pastatai, sodai, parkai ir ūkiniai kompleksai, bet ir čia rezidavusių dvaro savininkų asmenybės.
Atkuriant Verkius specialistams gerokai padės Varšuvoje surasti dvarvietės planai. Juose matyti ne tiktai neišlikę rūmai, bet ir mažiausi ansamblio pastatai.Iki šių dienų išliko rūsiai Verkių rūmų žemėlapius tyrinėjusi istorikė Birutė Vitkauskienė tvirtino, kad seniausias iš žinomų yra 1839 metų topografinis planas.Jame ir parodyta svarbiausios dvaro dalies – dvarvietės ant kalno – padėtis su visais tuo metu buvusiais ūkiniais pastatais bei vyskupo Ignoto Masalskio pastatytais klasicistiniais rūmais. Šis planas greičiausiai sudarytas dvarą dar valdant Stanislovui Jasinskiui.Spėjama, kad S.Jasinskis, ieškodamas pirkėjo, užsakė Verkių dvaro planą. Sudarius planą, netrukus 1842-aisiais centriniai vyskupo I.Masalskio rūmai su kupolu buvo nugriauti. Liko tik jų rūsiai.
(...)
1839 metų plane B.Vitkauskienės dėmesį patraukė pagrindiniai rezidencijos statiniai: vyskupo I.Masalskio rūmai ir dvi oficinos. Plane rūmai įrėmina pusapskritę reprezentacinio kiemo alėją, o už jų matyti taisyklingos formos gėlynas.Šiame plane senųjų vyskupo Konstantino Bžostovskio statytų mūrinių rūmų jau nebėra. http://kultura.lrytas.lt/istorija/20...didybe-507082/
Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija 2018.03.20
Žemės dienos proga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija kviečia mažus ir didelius į gamtinių skulptūrų parodos atidarymą. Skulptūros eksponuojamos gamtinėse erdvėse nuo direkcijos pastato link Verkių dvaro sodybos. Šiuo metu jau galite apžiūrėti ir nusifotografuoti greta milžiniško tritono ir varlės. Artimiausiu metu suplasnos ir šikšnosparnis. Planuojama, kad ekspozicija bus papildoma naujomis skulptūromis ir vyks iki pat vėlyvo rudens. Skulptūros skirtos atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkosaugines problemas – klimato kaitą, aplinkos taršą ir buveinių naikinimą, kurios savo ruožtu daro neigiamą įtaką retoms ir saugomoms rūšims. Tik žmonių sąmoningumas ir pagarba gamtai, ugdoma nuo pat mažens, gali padėti išsaugoti šiuos ekologiškai jautrius organizmus. Įspėjame būti atsargiais - skulptūrų sutvirtinimui naudotos vinys ir viela, todėl gali pasitaikyti aštrių ir smailių dalių. Būkite atidūs ir prašome nejudinti, nelipti ar kitaip neniokoti skulptūrų!
Varlės skulptūra jau yra įrašyta į Lietuvos rekordų knygą kaip aukščiausia varliagyvio skulptūra. Varlės skulptūra yra 4,8 m aukščio, 3,7 m ilgio, 2,5 m pločio. https://welovelithuania.com/verkiu-d...-rekordininke/
Indrės Gudelytės - Račienės disertacija
"Neįgyvendintų projektų reikšmė Lietuvos architektūroje"
(VGTU patalpinta 2018.05.21)
Vienintelis žinomas reikšmingesnis neįgyvendintas romantizmo stilistikos projektas – vokiečių architekto Karl Friedrich Schinkel darbas, skirtas Verkių dvaro ansamblio rekonstrukcijai (2.2 pav.). Paveiksle vaizduojamas neoklasicistinio stiliaus dviejų aukštų pastatas, pasižymintis griežta simetrija ir santūria puošyba. Fasadas nuo upės pusės paremtas dviem vieno aukšto flygeliais su langų arkadomis, kurių kiekvienas užbaigtas kvadratinio plano bokštu. Patekimas į rūmus nuo upės pusės taip pat organizuotas simetrijos principu. Antrame piešinio plane matomi kupolai – klasicistinės architektūros elementai. K. F. Schinkel projektuoti Verkių rūmai – būdingas to meto visuomeninių ir rezidencinių pastatų architektūros pavyzdys, neoklasicistinės K. F. Schinkel kūrybos atspindys. Pagrindiniame rūmų pastate romantizmo bruožai perteikiami arkadų stiliumi, tačiau neužfiksuoti vėlesniems architekto darbams būdingi neogotikiniai elementai
2.2 pav. Galimas Verkių rūmų rekonstrukcijos variantas, arch. K. F. Shinkel, 1840 m. (iš: Drėma 2013: 416)
Remiantis V. Drėmos tyrinėjimais, šis maždaug 1840 m. atliktas projektas neįgyvendintas dėl užsakovo – kunigaikščio Liudviko Adolfo Vidgenšteino (Ludwig Wittgenstein) – finansinio nepajėgumo. Vėliau šveicarų kilmės architektas Bernard Simon pateikė ir įgyvendino savo Verkių rūmų rekonstrukcijos projekto versiją (Drėma 2013: 416).
Nematyta nuotrauka su žiemos sodu pietinėje pusėje
Wilno. Pałac w Werkach // Vilnius. Verkių rūmai
Wydawnictwo F. Fiałko, r. 192*
Biblioteka Uniwersytecka im. Jerzego Giedroycia w Białymstoku
Podlaska bilioteka cyfrowa https://pbc.biaman.pl/dlibra/publica...n/9196/content
Laurynas Gucevičius prie Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Verkių dvaro ansamblio statybos pradėjo dirbti 1781 m. grįžęs iš studijų užsienyje. L. Gucevičiui grįžus į Vilnių, jau buvo pagal Martyno Knakfuso projektą pamūryti centrinių rūmų apvaliais kampais pamatai. L. Gucevičius pakeitė ir pristatė pamatus stačiais kampais. Išlikęs ištaigingų rūmų kaimo vietovėje projektas neturi autoriaus autografo. Jo pavardė čia įrašyta Stanislovo Augusto Poniatovskio ranka prancūzų kalba: "Lietuvio architekto Gucevičiaus rūmai kaimo vietovėje. Pirmasis aukštas ir pjūvis" (Maison de campagne par Gucewicz Architecte Lithuanois. Rez de chausse et coupe). Deje, čia pateiktas tik pjūvis, o I aukšto plano nėra. Netenka abejoti, kad čia yra vienas iš Verkių dvaro ansamblio centrinių rūmų variantų, nes jis turi labai daug panašių elementų su pastatytais ir grafo L. Vitgenšteino 1842 m. demontuotais.
"Vilniaus architektūros mokykla XVIII-XX a.". E. Budreika - Architektūros meno ir mokslo studijos Vilniuje, 1993, 270 p.
Comment