Suradau nerealu saita su senom fotkem is Vilniaus ir Verkiu(Voke ir daugiau). Fotkiu vogti nenorejau tai tiesiog siulau linka: www.szukamypolski.com
dalinamės lenkiška nuoroda, tuo tarpu lenkų puslapyje daug nuotraukų paimtos iš lietuviško puslapio: http://www2.lrs.lt/kt_inst/pamink/ - patiko apjungimas su žemėlapiu, galimybė "pasivaikščioti" po senajį Vilnių.
Kažin ar įmanoma juos atstatyti iki pilno dydžio? Spėju dydis atstačius būtų kaip kokios Rundalės rūmų.
Sovietiniais laikais buvo parengtas centrinių rūmų atstatymo projektas (autorius architektas K. Bubnaitis). Iki šiol yra gana gerai išlikę vakarinės rūmų dalies rūsiai. Rūmų matmenys 85 x 9,85 m (palyginimui Rundalės rūmų matmenys: 100 x 86 m; tiek Verkių, tiek Rundalės rūmai tokio paties pločio, bet ilgiu rezidencija Rundalėje viršija buvusius Verkių centrinius rūmus net 10 kartų, kadangi yra pastatyta pagal beveik kvadratinį planą, išdėsčius korpusus apie vidinį kiemą, vadinamąjį cour d'honneur. Tiesa, savotiška cour d'honneur erdvė Verkiuose egzistavo, nes ansamblio kompozicija buvo paremta centrinių rūmų ir dviejų šoninių oficinų išdėstymų aplink skverą.). Atstatyti rūmai grąžintų Verkių ansambliui prarastą didingumą. Aišku, pirmiausia reikėtų rūpintis tuo, kas jau yra: planingai formuoti parką (kaip Romo nuotraukoje matome, baigia užaugti net regykla!), įrengti gėlynus, sutvarkyti apleistą fontaną ir t.t.
Šiandien kaip tiktais buvau Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoje, kuri yra įsikūrusi Verkių dvaro pastate su kupolu. Buvo puiki proga nufotografuoti kupolą iš vidaus.
Jeigu yra ornitologija besidominčių, galite užsukti į Verkių parko direkciją ir nemokamai pasiimti lankstinuką "Verkių ornitologinis takas". Jame gana išsamiai paaiškinta apie kai kurių sparnuočių gyvenimo ypatumus. Įkeliu savo lankstinuko foto kaip pavyzdį.
Suradau visai įdomią publikaciją: Birutė Žemaitytė, balsas.lt, 2011.08.15, Verkių dvaras: kas slypi jo požemiuose? su nemažai nuotraukų ir keletu video.
Nedidelė ištrauka iš straipsnio:
„Tai, ką šiandien matome – du gražūs vienas priešais kitą stovintys pastatai – ne centriniai reprezentaciniai dvaro rūmai, o Rytiniai rūmai arba oficina ir Vakariniai rūmai“, – pradeda pasakojimą Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktorė Vida Petiukonienė.
Rūmai, kurių nėra
„Kai Napoleono armija 1812 m. grįžo sumušta iš Rusijos, alkani, sušalę kareiviai apsigyveno geriausiuose miesto rūmuose, tarp jų ir Verkiuose. Buvo šaltas lapkritis, ir kareiviai besišildydami sukūreno medines centrinių rūmų konstrukcijas. Po prancūzmečio šie rūmai taip ir neatsigavo“, – tęsia pasakojimą Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas Romas Pakalnis.
Kai iš vyskupo Igno Jokūbo Masalskio palikuonių dvarą įsigijo Rusijos kunigaikštis ir Vokietijos princas Liudvikas Adolfas Vitgenšteinas (Wittgenstein), architektai ilgai sprendė, ką daryti su apgriuvusiu pastatu.
„Galiausiai 1846 m. buvo nutarta rūmų likučius nugriauti, o į reprezentacinius rūmus pertvarkyti rytinį pastatą – tą, kurį kai kas dabar ir laiko pagrindiniu. Todėl iš buvusių rūmų liko tik rūsiai, plytintys po pieva“, – aiškina R. Pakalnis.<...>
Sovietmečiu architektas Eduardas Budreika buvo paruošęs centrinių rūmų atstatymo projektą, bet taip ir liko vizija popieriuose. Atstačius centrinius rūmus dvaras atgautų pirminę dar XVIII a. suplanuotą struktūrą ir vaizdą.
Comment