Vasaknų dvaras, Zarasų r.

[Raelis]

Bet tai žmonės tik pas mus turbūt tokie galvoti, švys nugriovė architektūrinį paminklą šimtų metų ir niekam dėl to galvos neskauda. Ir jau sakyčiau pačiam sovietmečio gale, kai maždaug visi ,,gelbėti" turėjo. Vat, taip mes ir vertinam istorinį paveldą. Įdedam langus per visą sieną ir maždaug užkonservavom.

Negaliu, nervai paėmė...pasižiūriu į anglų architektūrą, jų dvarus, tai net pavydas ima, o juk tas pats ir pas mus galėtų būti. Bet šiaip manyčiau tokį dvarą reikėtų prikelti.

[pukisbaisula]

Žinokit yra vilties kad po kokių šimto metų kažkas pavartęs senas nuotraukas atstatys taip kaip buvo,nes dabar esamas architektūrinis stilius bus atgyvena.

[Garbanius]

Sitam dvarui 90% vistiek butu buve kaput, galima nebent prikisinet, kad pinigus galima buvo investuot i tuomet geresnes bukles dvara, bet ne mes pinigus mokejom...

[pukisbaisula]

Pas mus mentalitetas toks,męs ką tik iš trobų išlindę,mums stiklainio sindromas.Reik palaukt laikas viską sustatys į vietas.Aišku jai nebus maro,karo,ir bado.

[Raelis]

Pas mus mentalitetas toks,męs ką tik iš trobų išlindę,mums stiklainio sindromas.Reik palaukt laikas viską sustatys į vietas.Aišku jai nebus maro,karo,ir bado.

Na, dėl trobų, tai aš pasiginčyčiau, mat ne visi nuo žagrės kilę ir ne visi žagrę rankose turėję. Bet esmė tokia, jog galia būtent tokių rankose. Kita vertus, manyčiau, jog kartais norint sugrąžinti viską į normalias vėžes praverčia ir karas, ir badas, ir maras. Prisiminkim faktą, jog būtent dėl I WW prasidėjo kataklizmas moralės sferoje, o po II WW ir visur kitur, tad šiuo atveju reikia vėl kažko, kas sudrebintų, kadangi kiekvienas stiprus smūgis sukuria kažką naujo arba atgaivina sena. Bet kaip sakoma, mums turbūt jau to nesulaukt.

[laimutis]

Vokiečiai matyt suklydo ir priskyrė dvarą Vokietijos žemėms



https://oldthing.ch/Ak-Osterburg-in-...ses-0031186465

[laimutis]

Vokiečiai matyt suklydo ir priskyrė dvarą Vokietijos žemėms



https://www.akpool.de/ansichtskarten...im-des-kreises

[laimutis]

Grafų Tiškevičių Vasaknų dvaro rūmai. 1915 m.



1835 m. balandžio 11 d. inventoriuje jau aprašytas mūrinis, dviejų aukštų dvaro rūmas, nutinkuotas ir baltai nudažytas, tačiau dar dengtas šiaudais. Iš to spėjama, kad rūmai buvo nesenai pastatyti ir dvaro architektas Martynas Mileris rūpinosi skardos tiekimu ir stogo perdengimu. Architektas Martynas Mileris dar iki 1836 m. rūpinosi ir kitų dvaro pastatų perstatymu bei remontu.
1924 m. duomenimis dvaro rūmų stovis buvo visai blogas, viena pusė visai be stogų, be langų, be krosnių. 2-ojo aukšto lubos daugumoje kambarių įgriuvę.
Dėl dvaro rūmų sunaikinimo kalta tuometinė Zarasų apskrities valdžia. Senbuviai pasakoje, kad 1919 m. rūmuose apsigyveno dvare dirbę kumečiai. Atvažiavęs Zarasų apskrities viršininkas Antanas Nevodničėnas su policijos vadu išreiškė: "Anu, ubagai, kad po savaitės tamstų čia nė vieno neliktų". "Ubagai" išsikraustė, tačiau greitai rūmas liko be durų ir langų, pradėjo lupti grindis, griauti koklines krosnis.
Rūmų niokotojus 1931 m. policija sugavo ir nubaudė. Kai policininkas Mykolas Luima B.Čebylą su M.Petkevičiumi užklupo dvaro rūmuose, šie jam atrėžė: "Prie mūsų nelįsk, - žiūrėk savo. Šie rūmai yra mūsų bočių ir mes į juos turime teises".
1934 m. balandžio 14 d. akte įvardinta 10 dvaro pastatų. O iš gražių, dviejų aukštų rūmų tebuvo likę tik sienos, kurių plytas greitai išsinešiojo vietos gyventojai.

Vytautas Indrašius. Antalieptės kraštas: T. 3.: Miestelio ir vietovių istorinės apybraižos. – 2010.