Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[VLN] Vilniaus Žemutinė pilis
Collapse
X
-
Parašė laimutis Rodyti pranešimą
Comment
-
Arkos formos lango apvadas – masverkas XIV–XV a.
Pirmo mažojo Vilniaus Žemutinės pilies gynybinio aptvaro šiaurės vakarų kampe stovėjo aštuoniasienis bokštas, statytas XIII a. pab. – XIV a. pradžioje. Tai donžono tipo statinys – jis buvo ne tik gynybinis, bet ir gyvenamasis, čia galėjo būti ir didžiųjų kunigaikščių būstinė. Apatiniai bokšto aukštai, susisiekiantys su aptvaro šaulių galerijomis, buvo skirti gynybos tikslams, turėjo šaudymo angas. Viršutiniai aukštai buvo gyvenamieji. Ne kartą rekonstruotas bokštas nugriautas XVI a. vid., statant renesansinę Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų dalį. Tyrinėjant šį bokštą, rastas masverko fragmentas, lietas iš tamsaus rudo molio. Jo lenkimo išorinis spindulys yra 27–28 cm. Penki tokie fragmentai sudarė apie 56 cm skersmens rozetę, puošusią viršutinę geometrinio masverko dalį. Lango plotis buvęs apie 1,2 m. Masverkais dekoruoti langai būdavo viršutiniuose gyvenamuosiuose aukštuose. Ažūriniais ornamentais puošti ne tik langai, bet ir nišos. Rastasis fragmentas gali būti ir viršutinių gyvenamųjų aukštų nišų puošybos dalis. http://www.valdovurumai.lt/lankytoja...s#.VnxFcVIgSW8
Comment
-
Maždaug nuo 8 min. kalbama apie planus ir norus atstatyti Radvilų rūmus šalia Valdovų rūmų.
http://tv.lrytas.lt/?id=14601186251460042700
Comment
-
Parašė Creatium Rodyti pranešimą/\ Tai, kad video 1 minutės trukmės...Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...
Comment
-
-
Vilniaus katedros XV a. pirmojoje pusėje rekonstrukcinis piešinys. N.Kitkauskas
http://www.aruodai.lt/paieska2/vaizdas.php?VId=2402
Ar N.Kitkausko ir 3D Vilniaus pilių ir katedros rekostrukcijos-maketai atlikti UAB "Metalo forma" atspindi tikrovę, ar yra fantazijos vaisius? N.Kitkauskas neslepia, kad Vilniaus katedros rekonstrukcijos vaizdas atkurtas ne pagal "natūros tyrimus", o pagal istorinių dokumentų falsifikavimu pagarsėjusio Teodoro Narbuto paskelbtą XV a. katedros fasado vaizdą ir G. de Lannoy užuominą, neva Vilniaus gotikinės katedros architektūrai turėjo įtakos Varmėje stovinčios Fromborko katedros architektūra.
Darius Pocevičius. 100 istorinių Vilniaus reliktų, knygoje rašoma: B.R.Vitkauskienė pastebėjo: "Iš tikrųjų G. de Lannoy niekur neapminėjo nei Vilniaus katedros, nei tokių panašumų ir apskritai, aprašydamas kitas kryžiuočių bažnyčias, nelygino su Vilniaus katedra". Tai gi klausimas dėl tikrovės ir fantazijos yra greičiausiai retorinis.
EDUARDAS REMECAS. VILNIAUS GAISRO DATAVIMO PROBLEMATIKA: AR TIKRAI VILNIAUS PILIS SUNAIKINO 1419 M. GAISRAS? http://www.bpmuziejus.lt/uploads/gid...oblematika.pdf
Straipsnyje Katedros statyba kokia pavaizduota piešinyje nukeliamas į XVI a. pradžią.
Comment
-
Gaila, kad E.Remecas nepaaiškino kaip XVI a. pradžioje naujai pastatytoje katedroje atsirado Manvydų, Kęsgailų, Goštautų ir kitos koplyčios, jeigu jos jau buvo mažoje jo minimoje Vytauto katedroje. Be to jo minimoje mažoje Jogailos-Vytauto katedroje XV a. negalėjo būti tiek daug koplyčių priestatų, kurių jau XV a. minima iki 10. 1484 m. prie šiaurinės katedros pastatyta Karalių koplyčia. Tad E.Remeco straipsnyje daugiau klausimų negu atsakymų.
Comment
-
Vilniaus piliavietės, vad. Gedimino kalnu, Pilies kalnu, Aukštutine ir Žemutine pilimi (u. k. 141), teritorijos, Vilniaus m. sav., Vilniaus m., 2017 m. detaliųjų archeologinių tyrimų PROJEKTO PAPILDYMAS nr. 1
http://archeologijosdb.kpd.lt/rinkme..._pataisyta.pdf
Comment
-
Parašė ultra laverdi Rodyti pranešimąBokšto Vilniaus Žemutinėje pilyje rekonstrukcija
Šaltinis: http://valdovurumai.lt/lankytojams/r...i#.VT5RPNLtmkp
Comment
-
Parašė Monke Rodyti pranešimą
O čia tik šiaip parengtas projektas ar jis išties bus vykdomas, nes straipsnis jau 5 metų senumo, o apie kažkokias rekonstrukcijas žinių nėra.
Comment
-
Panašu, kad bent kuriam laikui Mikalojaus Radvilos Rudojo rūmų liekanų Vilniaus Žemutinėje pilyje nelies.
Istorikai įsikurs pastate, kuris priklausė „Vilniaus brigados“ vadeivai Dekanidzei: spėja radę pabėgimo angą
Monika Petrulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, 2021.06.04 17:34
Valdovų rūmų muziejus planuoja Vilniaus centre atidaryti dar vieną kultūros įstaigą. Muziejui patikėtas buvęs Istorijos instituto pastatas. Istorikai iškelti į kitas patalpas, kuriose darbą pradėjo nuo vietos istorijos tyrimo.
Nuo šiol Istorijos institutas veiks Vilniaus centre, Tilto gatvėje. Į naujas patalpas įsikėlę mokslininkai pirmiausia susidomėjo jų istorija, kuri prasideda 15-ame amžiuje, kai teritoriją įsigijo Radvilos.
„Nuo 15-o amžiaus antros pusės visą laiką šita teritorija buvo užstatyta, mes dar nesame išsiaiškinę, kas šitame pastate konkrečiai gyveno, veikiausiai gyveno įvairūs bajorai“, – teigė Istorijos instituto direktorius dr. Alvydas Nikžentaitis.
Vėliau pastatas paverstas pirtimi. „1898 metais šitame pastate buvo įkurta viena moderniausių Vilniaus mieste tuo metu pirčių – miestiečių traukos centras, ir ta pirtis be dvejų metų išgyveno beveik šimtmetį iki 1996 metų“, – pasakoja dr. A. Nikžentaitis.
Pastatas ne kartą viduje keistas, tačiau išliko istoriniai laiptai, lubos, kai kur – grindų plytelės.
Panaikinus miesto pirtį pastate įsikūrė nusikalstamos gaujos „Vilniaus brigada“ vadeiva Borisas Dekanidzė. Istorikas spėja, kad ši anga – iš tiesų buvo jo įrengtas pabėgimo kelias į kitą pastatą.
Istorijos instituto mokslininkai daugelį metų skundėsi, kad pastatas Kražių gatvėje – šaltas, nepatogus. Praėjusi Vyriausybė svarstė, gal sujungti institutą su kitais, veikiančiais Vilniuje. Tačiau vėliau šių planų atsisakė ir pasiūlė šias anksčiau Registrų centrui priklausiusias patalpas. Tiesa, knygų ir dokumentų fondai vėliau bus iškelti į buvusio Pedagoginio universiteto biblioteką.
Buvusiame Istorijos instituto pastate įsikurs Valdovų rūmų muziejaus saugyklos. „Valdovų rūmų muziejus visiškai neturėjo savo saugyklų, kabinetų, laboratorijų restauratoriams, mokslininkams, rinkinių saugotojams ir panašioms funkcijoms. Ten dar knygos, biblioteka, bet netrukus išsikels ir mes susikelsime radinius“, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas.
Iki šiol dalis darbuotojų glaudėsi Nacionalinio dailės muziejaus Radvilų rūmų padalinyje. Valdovų rūmai planuoja, kad dalį patalpų atvers visuomenei – įrengs parodų salę, kamerinių renginių erdvę, pratęsdami planuojamą Lukiškių kalėjimo komplekso konversiją. Pasak muziejaus vadovo, kelerius metus užtruks pastato remontas.
Comment
Comment