[VLN] Vilniaus Žemutinė pilis

[laimutis]

Atkasti XV a. statytų Vyskupų rūmų pamatai. 1999 m.

















Vyskupų rūmai antrą kartą atkasti 1998-2000 m. Katedros aikštės rekonstrukcijos metu. Nukasus 0,65 m suardytą kultūrinį sluoksnį atsidengė visas rūmų pamatų perimetras. Bet archeologai prie jų ilgai neužsibuvo, skubėta rekonstruoti aikštę. Mūrai buvo užkonservuoti, uždengti geotekstilės sluoksniu ir užpilti smėliu, taip pristabdomas tolesnis mūrų irimas nuo įšalo poveikio, greta įrengtas drenažas.
Pirmą kartą Vyskupų rūmai atkasti 1938-1939 m. rengiantis aikštės rekonstrukcijai. Trumpas aprašymas ir nuotraukos buvo publikuoti žurnale "Wilno"., tai pat archyvuose išliko rūmų pamatų planas ir atskirų detalių brėžiniai. Archeologas W.Kieszkowskis pasiekė apatinius XIV a. datuojamus sluoksnius. Literatūroje ir spaudoje jokia medžiaga apie archeologinius kasinėjimus 1998 m. nepateikta iki šiol.

Internete yra klaidinančių dalykų. Oficialiame Prezidentūros tinklapyje rašoma: 1387 m. Lietuvai priėmus krikštą, Jogaila įsteigė Vilniaus vyskupiją ir padovanojo sklypą, buvusį „prie Vilniaus miesto, prie Goštauto sodo". Taigi vyskupo žemė turėjo būti dabartinių rūmų ansamblio teritorijoje. Pirmasis Vilniaus vyskupas Andrius Vasila (1388-1398) čia pastatė rūmus, kuriuos vėliau kiti šeimininkai puošė, perstatinėjo, plėtė.
Betgi iki XVI a. vidurio čia buvo didikų Goštautų rezidencija, 1542 m. gruodžio 18 d. mirė paskutinis giminės atstovas Stanislovas Goštautas. Tik tada Vyskupai ir perkelė rezidenciją į dabartinę Prezidentūros vietą.

http://www.president.lt/lt/prezident..._istorija.html

Katedros aikštė. Vaizdas iš varpinės. Fotografas Antanas Kavaliukas. 2011-11-22

[laimutis]

Pilies prižiūrėtojo namas



Pilies prižiūrėtojo namas pritaikytas Pilies kalno šlaitams prilaikyti. Šiam tikslui skirta jo masyvi, laiptais į apačią platėjanti rytinė siena, statmenos kalnui skersinės sienos, atliekančios kontraforsų funkciją. Pagal mūro ypatybes šį pastatą galima datuoti XVI a. pirmąja puse. Pastato senieji fasadai neišlikę, šiuo metu jie lygūs.

[laimutis]

Naujasis arsenalas rekonstruotas iš senųjų rūmų oficinų. Projekto autorius Martynas Knakfusas. Galutinai pastatas sutvarkytas 1795 m. uždengus stogą. 1799 m. naujajame arsenale iš kiemo pusės pristatyti trys pandusai, o antrojo aukšto sienose ties jais iškirstos durys patrankoms įvežti.
Šiuo metu kiemo fasadus ritmingai dalija mentės einančios per abu aukštus, tarp jų įkuomponuoti langai ir durys.

[laimutis]

Senojo arsenalo šiaurinio korpuso liekanos. Pietų pusės užstatymo išklotinė. 1975 m.



Vilniaus Žemutinės pilies carinio laikotarpio gyvenamasis namas, vėliau demontuotas, norint atkurti Senojo arsenalo šiaurinį korpusą



Vilniaus Žemutinės pilies pastato vaizdas iki arsenalo šiaurinio korpuso atkūrimo; šiame pastate rastas pilies XIV a. autentiškos gynybinės sienos su šaudymo angomis fragmentas



Vaizdas į Aukštutinę ir Žemutinę pilis. 1987 m. J. Polio nuotrauka

www.mab.lt

Kairėje pusėje kalno papėdėje stovi carinio laikotarpio "plytų stiliaus" gyvenamasis namas.

[Creatium]

Kultūros ministerija organizuoja galimų kultūros paveldo ir kultūros infrastruktūros investicinių projektų viešuosius aptarimus ir kviečia padėti išrinkti aktualiausius paveldo objektus. Išreikškite nuomonę ministerijos "Facebook" paskyroje po albumu

https://www.facebook.com/media/set/?...6741930&type=1

Vienas galimų projektų - oficinų ir Radvilų rūmų atkūrimas.



Pristatymas nuo šios nuotraukos toliau: https://www.facebook.com/kulturosmin...type=3&theater


---------


Kitas projektas - tai Pilininko namo rekonstrukcija.

Pristatymas nuo šios nuotraukos ir toliau: https://www.facebook.com/kulturosmin...type=3&theater

[Aleksas666]

https://www.facebook.com/media/set/?...6741930&type=1

Vienas galimų projektų - oficinų ir Radvilų rūmų atkūrimas.

Atvaizdas


Pristatymas nuo šios nuotraukos toliau: https://www.facebook.com/kulturosmin...type=3&theater


---------


Kitas projektas - tai Pilininko namo rekonstrukcija.

Pristatymas nuo šios nuotraukos ir toliau: https://www.facebook.com/kulturosmin...type=3&theater

Aš prioritetą teikčiau koplyčiai kalno papėdėje . O šiaip tai net nejauku darosi, kad ko ne to nepadarytų, su visa derama pagarba Kitkauskui, bet Smuglevičius nėra detaliai pavaizdavęs nė vieno objekto taip kaip Valdovų rūmų, gal ir matomas laiptuotas stogas, tačiau tai praktiškai viskas. Žinoma gerai būtų atstatyti, bet tiek daug niuansų ir nesinori prašauti.

[Creatium]

Na, jeigu ten pažiūrėjai viską iki pat galo, tai nemažai brėžinių pateikta, kuriuose gan detalūs fasadai. Tad net ir nežinau, neesu ekspertas

[Aleksas666]

Na, jeigu ten pažiūrėjai viską iki pat galo, tai nemažai brėžinių pateikta, kuriuose gan detalūs fasadai. Tad net ir nežinau, neesu ekspertas

Brėžiniai tėra brėžiniai. Šiuo atveju atstatant II oficiną yra galimybė atkurti tūrį kartu su išplanavimu artimą rūmams, tačiau fasadui medžiagos tikrai maža. Reikia įvertinti tai, kad Radvilų rūmai buvo kiek prabangesni, būtą daugiau puošybos elementų, dabar tai pakankamai kuklus namelis, kurio neįmanoma pavadinti rūmais, kai kurių Vilniaus pirklių namai buvo prašmatnesni.

[Tfmachine]

Mokslinė konferencija „Radvilų rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje“

[laimutis]

XIV a. pabaigoje, slenkant Pilies kalno šlaitui, buvo žemėmis užversti Manvydo rūmai. Daugpilio komtūro 1396 m. pranešime Livonijos magistrui sakoma, kad "kalnas, ant kurio stovi Aukštutinė pilis, nugriuvo dėl statumo. Tas kalnas užslinko Manvydo dvarą (namą) ir didelių jame nuostolių padarę, jo tarnai ir tarnaitės buvo užpilti žeme; be to, kalnas užpylė visas jo brangenybes. Tyrinėtojai spėja Manvydo rūmus stovėjus Pilies kalno pietinėje pusėje.
Manyčiau kad Manvydo rūmai kaip tik ir buvo Radvilų rūmų vietoje, čia ankstyvieji mūrai datuojami XIV a. pabaiga arba antra puse.
Radvilaitis Mikalojus (mirė 1509 m.) buvo vedęs Jono Manvydaičio dukterį Zofiją (iš šios santuokos gimė visi jo vaikai). Mirus paskutiniam giminės vyrui Manvydui Albertui Jonaičiui (mirė 1475 m.) rūmus Žemutinėje pilyje galėjo paveldėti sesuo Zofija.

[laimutis]

Šv. Onos ir Barboros bažnyčios užkonservuoti pamatai



Senojo arsenalo šiaurinis korpusas ir gynybinės XIV a. sienos liekanos su kontraforsais





Pilies arklidėse (pastatyta XVIII a. pab - XIX a. pr) išlikę gynybinės sienos liekanos

[laimutis]

Vilniaus pilys iš šiaurės pusės. Keltas per Nerį. 1805 m. Nežinomas dailininkas


http://kvr.kpd.lt/heritage/

[ultra laverdi]

Bokšto Vilniaus Žemutinėje pilyje rekonstrukcija



Šaltinis: http://valdovurumai.lt/lankytojams/r...i#.VT5RPNLtmkp

[mag]

Bokšto Vilniaus Žemutinėje pilyje rekonstrukcija

Atvaizdas


Šaltinis: http://valdovurumai.lt/lankytojams/r...i#.VT5RPNLtmkp

O kurioj vietoj žemutinėje pilyje šis bokštas buvo?

Bėje gal kas žinote kas ten per kontūrai(pamatų?) viduje Šv.Onos ir Barboros pamatų kontūre?

[index]

O kurioj vietoj žemutinėje pilyje šis bokštas buvo?

Bėje gal kas žinote kas ten per kontūrai(pamatų?) viduje Šv.Onos ir Barboros pamatų kontūre?

Dar senesnės gotikinės bažnyčios pamatų. Vėliau vietoje jos pastatė gerokai didesnę renesansinę.

[Creatium]

O kurioj vietoj žemutinėje pilyje šis bokštas buvo?

Spėčiau, kad tai kažkuris iš prie Katedros buvusių bokštų:

http://www.maps.lt/map/default.aspx?...to,stops,zebra

[mag]

Spėčiau, kad tai kažkuris iš prie Katedros buvusių bokštų:

http://www.maps.lt/map/default.aspx?...to,stops,zebra

Na gal, nors man tai panašiau, kad ten buvo identiški katedros varpinei(kalbant apie apatinę dalį) du bokštai

[Creatium]

Na, pasiūlyčiau nueiti ir išsiaiškint kas ten per bokštas ir kodėl jis toks.

Ketinu pats sudalyvauti, turėtų būti visai įdomu.

[DeSadas]

Bokšto Vilniaus Žemutinėje pilyje rekonstrukcija

Atvaizdas


Šaltinis: http://valdovurumai.lt/lankytojams/r...i#.VT5RPNLtmkp

Tai viduryje valdovu rumu buvosio boksto ir sienos rekonstrukcija, ta patamsinta dali dar ir dabar galima pamatyti valdovu rumu priimamajame ir aiksteje kaip svieslangius.

[laimutis]

Bokšto Vilniaus Žemutinėje pilyje rekonstrukcija

Atvaizdas


Šaltinis: http://valdovurumai.lt/lankytojams/r...i#.VT5RPNLtmkp

Iš kart krenta į akis Gedimino pilies bokšto analogija, o juk šis Žemutinės pilies aštuoniakampis bokštas yra senesnis ir jo sienos mūrytos baltiškąja plytų perriša, tuo tarpu Gedimino bokštas jau gotikinio stiliaus. Žemutinės pilies bokštas galėjo atrodyti kitaip, nesiaurėti į viršų ir vientiso tūrio. Tokie bokštai su baltiškąja plytų perriša buvo statomi lenkų ir kryžiuočių pilyse.

Krušvicos pilies bokštas (Kruszwica) fot. ZeroJeden, 2000 m.



http://www.zamki.pl/?idzamku=kruszwica&dzial=galeria