Atkasti XV a. statytų Vyskupų rūmų pamatai. 1999 m.
Vyskupų rūmai antrą kartą atkasti 1998-2000 m. Katedros aikštės rekonstrukcijos metu. Nukasus 0,65 m suardytą kultūrinį sluoksnį atsidengė visas rūmų pamatų perimetras. Bet archeologai prie jų ilgai neužsibuvo, skubėta rekonstruoti aikštę. Mūrai buvo užkonservuoti, uždengti geotekstilės sluoksniu ir užpilti smėliu, taip pristabdomas tolesnis mūrų irimas nuo įšalo poveikio, greta įrengtas drenažas.
Pirmą kartą Vyskupų rūmai atkasti 1938-1939 m. rengiantis aikštės rekonstrukcijai. Trumpas aprašymas ir nuotraukos buvo publikuoti žurnale "Wilno"., tai pat archyvuose išliko rūmų pamatų planas ir atskirų detalių brėžiniai. Archeologas W.Kieszkowskis pasiekė apatinius XIV a. datuojamus sluoksnius. Literatūroje ir spaudoje jokia medžiaga apie archeologinius kasinėjimus 1998 m. nepateikta iki šiol.
Internete yra klaidinančių dalykų. Oficialiame Prezidentūros tinklapyje rašoma: 1387 m. Lietuvai priėmus krikštą, Jogaila įsteigė Vilniaus vyskupiją ir padovanojo sklypą, buvusį „prie Vilniaus miesto, prie Goštauto sodo". Taigi vyskupo žemė turėjo būti dabartinių rūmų ansamblio teritorijoje. Pirmasis Vilniaus vyskupas Andrius Vasila (1388-1398) čia pastatė rūmus, kuriuos vėliau kiti šeimininkai puošė, perstatinėjo, plėtė.
Betgi iki XVI a. vidurio čia buvo didikų Goštautų rezidencija, 1542 m. gruodžio 18 d. mirė paskutinis giminės atstovas Stanislovas Goštautas. Tik tada Vyskupai ir perkelė rezidenciją į dabartinę Prezidentūros vietą.
http://www.president.lt/lt/prezident..._istorija.html
Katedros aikštė. Vaizdas iš varpinės. Fotografas Antanas Kavaliukas. 2011-11-22
Vyskupų rūmai antrą kartą atkasti 1998-2000 m. Katedros aikštės rekonstrukcijos metu. Nukasus 0,65 m suardytą kultūrinį sluoksnį atsidengė visas rūmų pamatų perimetras. Bet archeologai prie jų ilgai neužsibuvo, skubėta rekonstruoti aikštę. Mūrai buvo užkonservuoti, uždengti geotekstilės sluoksniu ir užpilti smėliu, taip pristabdomas tolesnis mūrų irimas nuo įšalo poveikio, greta įrengtas drenažas.
Pirmą kartą Vyskupų rūmai atkasti 1938-1939 m. rengiantis aikštės rekonstrukcijai. Trumpas aprašymas ir nuotraukos buvo publikuoti žurnale "Wilno"., tai pat archyvuose išliko rūmų pamatų planas ir atskirų detalių brėžiniai. Archeologas W.Kieszkowskis pasiekė apatinius XIV a. datuojamus sluoksnius. Literatūroje ir spaudoje jokia medžiaga apie archeologinius kasinėjimus 1998 m. nepateikta iki šiol.
Internete yra klaidinančių dalykų. Oficialiame Prezidentūros tinklapyje rašoma: 1387 m. Lietuvai priėmus krikštą, Jogaila įsteigė Vilniaus vyskupiją ir padovanojo sklypą, buvusį „prie Vilniaus miesto, prie Goštauto sodo". Taigi vyskupo žemė turėjo būti dabartinių rūmų ansamblio teritorijoje. Pirmasis Vilniaus vyskupas Andrius Vasila (1388-1398) čia pastatė rūmus, kuriuos vėliau kiti šeimininkai puošė, perstatinėjo, plėtė.
Betgi iki XVI a. vidurio čia buvo didikų Goštautų rezidencija, 1542 m. gruodžio 18 d. mirė paskutinis giminės atstovas Stanislovas Goštautas. Tik tada Vyskupai ir perkelė rezidenciją į dabartinę Prezidentūros vietą.
http://www.president.lt/lt/prezident..._istorija.html
Katedros aikštė. Vaizdas iš varpinės. Fotografas Antanas Kavaliukas. 2011-11-22
Comment