[VLN] Vilniaus Žemutinė pilis

[Creatium]

Gal galėtumėt patikslinti kurioje vietoje stovėjo šie vartai?

[Kavasiakas]

Gal galėtumėt patikslinti kurioje vietoje stovėjo šie vartai?

Ten dabar yra raudoni granito(?) blokai, priešais pilies gatvę
https://maps.google.lt/?ll=54.684879...,15.91,,0,9.21

[laimutis]

Atkurtas Žemutinės pilies arsenalo šiaurinis korpusas su XIV a. gynybine siena, išryškintas ir restauruotas autentiškas šios sienos fragmentas (arch. - A.Katilius, V.Povilauskaitė). 2009-08-07 Nuotraukos autorius: Violeta Bruzgelevičiūtė

http://kvr.kpd.lt/heritage/

Dar sovietmečiu atlikus šios vietos archeologinius ir architektūrinius tyrimus pavyko nustatyti, kad yra išlikusi autentiška pilies gynybinės sienos dalis su šaudymo angų liekanomis ir vartais į arsenalo kiemą. Atkurta šių pastatų gynybinė siena ir bokštas, išryškintas ir restauruotas autentiškas šios sienos fragmentas, gerai interpretuota atstatytoji dalis, rodanti atstatymo laiką, yra pagrįsto ir korektiško atkūrimo metodo pavyzdys.

[Creatium]

Ten dabar yra raudoni granito(?) blokai, priešais pilies gatvę
https://maps.google.lt/?ll=54.684879...,15.91,,0,9.21

Mhm.. ačiū. Maniau, kad kitoje vietoje. O formą iš viršaus turbūt geriau padėtų įžiūrėti maps.lt - ten jie turi labai detalias foto: http://maps.lt/map/default.aspx?lang...id,stops,zebra

[laimutis]

Vienintelio išlikusio gynybinio bokšto liekanos (varpinė). Gynybinio bokšto vaizdas iš PR. 2011-10-26 Nuotraukų autorė: Violeta Bruzgelevičiūtė



Gynybinio bokšto fragmentas. Rytų įėjimas



Gynybinio bokšto III a. vidaus vaizdas. Pietų dalis



Gynybinio bokšto IV a. vidaus vaizdas. Pietų dalis

http://kvr.kpd.lt/heritage/

Apatinė varpinės dalis buvęs žemutinės pilies gynybinis bokštas statytas XIV a. pabaigoje arba XV a. pradžioje. Trys aukštai mūryti iš akmenų, ketvirtasis iš plytų. Viršus buvo užbaigtas krenelažu šauliams.
Bet seniausio keturkampio bokšto liekanos gludi po žeme, jis mūrytas iš akmenų ir plytų baltiškąja perriša, manoma statytas XIV a. pirmoje pusėje, matyt sugriautas XIV a. pabaigoje pilis šturmuojant Vokiečių ordinui.

[D.P]

Gal galėtumėt patikslinti kurioje vietoje stovėjo šie vartai?

Jų vietą lengva nustatyti - žiūri nuo sankryžos į Pilies gatvę ir žinai, kad stovi vartų vietoje

[D.P]

Ir planai yra ir kainuotu nedaug.

Pradžiai galėtų smulkesnius objektus - Baltuosius Stulpus, Pranciškonų varpinę (kurie apskritai kainuotų juokingus pinigus), o po to prieiti prie Gedimino/Aukštutinės pilies...

[D.P]

Atvaizdas


Pilies ir žemės teismo rūmai stovėjo Žemutinės pilies tarnybinio kiemo kampe, visai prie Pilies vartų. Pastatas užbaigtas statyti tik po 1812 m. karo, jo priekinis fasadas buvo atsuktas į vakarus. Name įsikūrė Vilniaus gubernijos Vyriausiojo teismo antrasis departamentas. Pastatas nugriautas apie 1837 m. caro nurodymu pilies teritorijoje įrengiant antros kategorijos tvirtovę.

Vladas Drėma Dingęs Vilnius

Įdomu. Šiame pdf 2/8 pdl (1 pav.) yra nežinomų Gucevičiaus projektuotų rūmų eskizėlis....

[Aleksas666]

Pradžiai galėtų smulkesnius objektus - Baltuosius Stulpus, Pranciškonų varpinę (kurie apskritai kainuotų juokingus pinigus), o po to prieiti prie Gedimino/Aukštutinės pilies...

Aš Pritarčiau tam, kad reikia palukėti, bet ne dėl kainos. Iš esmės atstatymas realus visomis prasmėmis, bet ar reikia kažkokio pavienio objekto šalia pat Katedros aikštės; vartai stovėtų iš esmės neturėdami jokios prasmės- vartai uždaryti-eini pro šonus. Tad reikėtų svarstyti ne pavienio objekto atkurimą, o kažkokią sistemą, kurią suprastų paprastas nieko neišmanantis turistas. O tarkim šiuo metu svarstomi atkurti objektai: Subačiaus vartai, Pranciškonų varpinė turi logikos taškus, kurie leistų jiems įsilieti. Mano asmenię nuomonę geriau atkurti visus įmanomus atkurti Vilniaus gynybinės sienos vartus iki 2025metų, nei bandyti statyti vieną namo sieną su pilna apdaila ir laukti, kol atsiras galimybės pabaigti visą namą.

[Depeche]

Aš Pritarčiau tam, kad reikia palukėti, bet ne dėl kainos. Iš esmės atstatymas realus visomis prasmėmis, bet ar reikia kažkokio pavienio objekto šalia pat Katedros aikštės; vartai stovėtų iš esmės neturėdami jokios prasmės- vartai uždaryti-eini pro šonus. Tad reikėtų svarstyti ne pavienio objekto atkurimą, o kažkokią sistemą, kurią suprastų paprastas nieko neišmanantis turistas. O tarkim šiuo metu svarstomi atkurti objektai: Subačiaus vartai, Pranciškonų varpinė turi logikos taškus, kurie leistų jiems įsilieti. Mano asmenię nuomonę geriau atkurti visus įmanomus atkurti Vilniaus gynybinės sienos vartus iki 2025metų, nei bandyti statyti vieną namo sieną su pilna apdaila ir laukti, kol atsiras galimybės pabaigti visą namą.

Na kas dėl vartų, tai pavyzdžiui, Gdanske būtent tokia situacija ir yra, nebėra gynybinės sienos, o telikę tik vartai.

[laimutis]

Na kas dėl vartų, tai pavyzdžiui, Gdanske būtent tokia situacija ir yra, nebėra gynybinės sienos, o telikę tik vartai.

Nepamirškim kad ir XIX a. pradžioje kada pastatas dar stovėjo jokių gynybinių sienų jau nebuvo (nebent pamatai ir jų nesimato piešiniuose), tad pritariu Depeche už vartų ir Tribunolo atstatymą.

[Aleksas666]

Na kas dėl vartų, tai pavyzdžiui, Gdanske būtent tokia situacija ir yra, nebėra gynybinės sienos, o telikę tik vartai.

Kaip suprantu tie vartai nebuvo nugriauti, tad klausimas ar statyti ar nestatyti juos nėra nesvarstomas, yra tik svartyai kaip tinkamiau įkomponuoti aplinką aokink vartus. Šalia vartų yra kiti pastatai, kurie sušvelnina išsišokimo įspūdį, nors variantas irgi toks sudėtingas. Net tas stiklinis univermagas padeda. Jeigu atstatinėti vartus, tai reikia priedo atkurti ir bent vieną sieną. Tam palankiausia Rytinė siena, kuri mano galva išspręstų kelias problemas vienu šūviu. Svarbu atskirti pilies skverą nuo Katedros aikštės, siena ir vartai tikrai pedėtų, bet tuomet būtų užguožtas pilies kalnas, tad... Tam reikia išsamios analizės ir daug pinigų. Teoriškai Vilniaus gynybinės sienos vartų atkurimas yra kur kas lengvesnis, nes gatvės ir pastatai susiformavo lygiagrečiai su sienomis, o Katedros aikštėje nėra prie ko šlietis.

[Aleksas666]

Nepamirškim kad ir XIX a. pradžioje kada pastatas dar stovėjo jokių gynybinių sienų jau nebuvo (nebent pamatai ir jų nesimato piešiniuose), tad pritariu Depeche už vartų ir Tribunolo atstatymą.

Esmė tame, kad tuomet ten buvo ne pavienis statinys, o grupė turėjusi aiškias komponavimo ašis.

[laimutis]

Žemutinės pilies gynybinės sienos liekanos. ŠV sienos pusė. Nuotraukų autorė: Viktorija Pimpytė 2011-12-30





Žemutinės pilies gynybinės sienos liekanos. PR sienos pusė arsenalo šiaurinio korpuso viduje

http://kvr.kpd.lt/heritage/

Pastato viduje naujai įrengta galerija,suderinta su istorinių šaudymo angų funkcine zona. Interjerai sutvarkyti šiuolaikiškai, eksponuojamos XIV-XV a. mūrų liekanos.

[laimutis]

Esmė tame, kad tuomet, kad tuomet ten buvo ne pavienis statinys, o grupė turėjusi aiškias komponavimo ašis.

K.Grunerto 1808 m. plano fragmentas



Sutinku kad buvo ne vienas pastatas. Plane matome Pilies vartus ir Tribunolo pastatą (462) ir priestatą (457), Pilies ir žemės teismo rūmus (463), Pilies gatvės pradžioje prie vartų stovėjo Šv. Roko vargšų (166) prieglauda XVIII a. pradžioje įsteigta vyskupo K.Kazimiero Bžostovskio. Vyskupų rūmai (458).

[laimutis]

Senojo arsenalo vakarų korpusas. Vaizdas iš ŠV. Nuotraukų autorė: Violeta Bruzgelevičiūtė 2013-05-13



Senojo arsenalo vakarų korpusas. Vaizdas iš PV



Senojo arsenalo vakarų korpusas. Vaizdas iš R

http://kvr.kpd.lt/heritage/

[laimutis]

Keletas šiuolaikinių rekonstrukcijų

XIII a. pab.–XIV a. pr. Vilniaus pilys – ikigotikinis ankstyviausių mūrų periodas, pirmųjų Gediminaičių valdymo metai





XV a. pr. Vilniaus pilys – Gotikos periodas, Vytauto Didžiojo valdymo metai







XV a. pab.–XVI a. pr. Vilniaus pilys – vėlyvosios Gotikos periodas, Aleksandro Jogailaičio valdymo metai





XVI a. vid.–XVI a. II p. Vilniaus pilys – Renesanso periodas, Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto valdymo metai



XVI a. pab.–XVII a. I p. Vilniaus pilys – Manierizmo ir ankstyvojo Baroko periodas, Vazų dinastijos valdymo metai





Vilniaus pilys po 1837 m. – carinės Rusijos tvirtovės periodas



http://www.valdovurumai.lt/rumu-isto...a#.UpOWPSdi23o

[laimutis]

http://kvr.kpd.lt/heritage/

[laimutis]

Senojo arsenalo R korpusas. ŠV ir ŠR fasadai. 2011-12-30 Viktorija Pimpytė



Pietinis fasadas. S.Lasavicko 1978 m. retrospektyvinis brėžinys.



Atstatomas arsenalas, vaizdas iš vidaus



Senojo arsenalo R korpusas. I aukštas. ŠV ir ŠR sienos

http://kvr.kpd.lt/heritage/



http://wikimapia.org/3736081/lt/Senasis-arsenalas



Senojo arsenalo teritorijos vaizdas iš šiaurės rytų pusės XX a. viduryje. B. Buračo nuotrauka

http://kvr.kpd.lt/heritage/

Tai pirmasis atkurtas ir restauruotas Vilniaus pilių objektas (arch.- E.Purlys, 1980-1986 m.). Iš pastato autentiškos tebuvo rūsio ir pirmo aukšto sienos su skliautų žymėmis ir kolonų liekanomis, tai pat antrojo aukšto sienų dalys. Išliko XIV a. murinių sienų ir bokšto pamatai, medinio kelio liekanos. Visa tai dabar eksponuojama pusrūsyje. Pirmame aukšte atstatytos kolonos, skliautai. Atrame aukšte vietoje kolonų su skliautais padarytos šiuolaikinės medžio kesoninės lubos. Pastato išorės architektūra atkurta remiantis P.Smuglevičiaus piešiniu. Atkurtas atikas kuriame įrengtos dviejų aukštų saugyklos. Pastatui atstatyti panaudotas pramoninis surenkamas gelžbetoninis karkasas, įrengtas virš įkaltų gelžbetoninių polių. Juos kalant buvo transformuoti ir pažeisti archeologiniai sluoksniai.
Jonas Rimantas Glemža Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir tvarkymas, vadovėlis, 2002 m.

[laimutis]

Senieji Vyskupų rūmai





Lietuvos architektūros I tomas 1987

Katedra, varpinė bei kiti pilies pastatai 1808 m. J.Peškos akvarelė



Labai skurdi Vyskupų rūmų ikonografija. Rūmų labai neaiškus siluetas matosi P.Smuglevičiaus piešinyje. J.Peškos akvarelėje rūmai dešinėje varpinės pusėje, visiškai nėra iš arti pieštų rūmų vaizdų. Šiek tiek duomenų yra 1820 ir 1830 m. inventoriuose. XIX a. pradžioje rūmai buvo trijų aukštų (po XVIII a. atliktos rekonstrukcijos), dengti čerpėmis, sienos sveikos ir tvirtos. Vakariniame gale buvo du bokšteliai, truputi aukštesni už rūmų stogą. Pastatas buvo 54,4X58 m ilgio ir 10,9 m pločio. 1832 m., griaunant šį pastatą, pastebėta, kad plytomis aptaisyti tik sienų paviršiai, o mūro šerdis - iš akmenų ir skaldos.
Šiuo metu archeologai pastato statybą pavėlina nukelia į XV a. Be to plytų rišimas be aiškios sistemos, nerasta XIV a. būdingo baltiškojo mūro rišimo.
1387 m. Jogaila Vilniaus vyskupui padovanojo Vilniaus pilies mūrų viduje vieną mūrinį ir keturis medinius namus. Matyt tas dovanotas mūrinis namas bus vienas iš dviejų pastatų buvusių mažajame žemutinės pilies aptvare. Sukaupusi nemažai lėšų XV a. vyskupija pasistatė didelius rūmus nenusileidusiems Aukštutinės pilies rūmams.