Man kur kas įdomiau kaip atrodė galinė šio pastato dalis, t.y. kaip ji buvo atsukta į rūmų likučius. Bet manau akivaizdu, kad šio pastato niekas niekada nebeatstatys, tad rūmams netrukdys. Įtariu, kad šiuo atveju būtų remiamasi tuo, kad atkuriamas dar ankstesnis išdėstymas. Kita vertus, tas atkūrimas jau apkalbėtas: naujai statyt reikėtų tik vieną korpusą ties minima sankryža, tai čia daugiausia klausimų kelianti dalis. Sklypo gale esantis korpusų sujungimas jau kaip nors bus pabaigtas...
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Didieji Radvilų rūmai, Vilnius
Collapse
X
-
Parašė Creatium Rodyti pranešimąMan kur kas įdomiau kaip atrodė galinė šio pastato dalis, t.y. kaip ji buvo atsukta į rūmų likučius. Bet manau akivaizdu, kad šio pastato niekas niekada nebeatstatys, tad rūmams netrukdys. Įtariu, kad šiuo atveju būtų remiamasi tuo, kad atkuriamas dar ankstesnis išdėstymas. Kita vertus, tas atkūrimas jau apkalbėtas: naujai statyt reikėtų tik vieną korpusą ties minima sankryža, tai čia daugiausia klausimų kelianti dalis. Sklypo gale esantis korpusų sujungimas jau kaip nors bus pabaigtas...
Bendrai pateikdamas buvusio užstatymo nuotraukas noriu pasakyti, kad gali būti problemos tikrai šnekantis su UNESCO. Juk visgi dabar kalbos dar yra labai nedidelio mastelio, diskusijos ir svarstymai dar laukia, o štai žiūrint toliau, gali kilti problemų - lažinuos, UNESCO akimis tai gali pasirodyti kaip kičas ir nepagrįstas atstatymas. Šiaip bendrai įdomu teoriškai pagalvoti, kaip ši organizacija būtų regavusi, jei prie jų, o ne sovietų būtų buvęs atstatinėjamas šių rūmų Vakarų Paviljonas ir Šiaurės Korpusas :/
Comment
-
Parašė Creatium Rodyti pranešimąAr yra žinoma kas per raitelis ten stovėjo?
Apskritai rūmai tokia forma, kokia atvaizduota paveiksle - užbaigti ir prabangūs - istoriškai egzistavo turbūt ne daugiau nei 10 metų. Jų statybą Jonušas Radvila pradėjo apie 1640, ir užbaigė kažkada prieš 1653, kuomet jo inauguracijos Vilniaus vaivada proga buvo nukaldintas medalis su rūmu atvaizdu. O jau 1655 metais rūmus nusiaubė Rusijos armija, ir jai pasitraukus 1661 rūmai nebebuvo tinkami gyventi - apgriautos sienos, kiauras stogas, išplėštos brangenybės. Rūmus paveldėjusiam Boguslavui Radvilai sunkiai ėjosi rūmų rekonstrukcija - nusiaubtas buvo visas miestas, tad trūko darbininkų ir medžiagų, o Radvilos, po to, kai su Kėdainių sutartimi užsidirbo valstybės išdavikų reputaciją, nebebuvo nei turtingiausi, nei patraukliausi užsakovai. O ir pats Boguslavas Vilniuje lankėsi vos kelis kartus ir norėjo turėti "tik savo padėčiai tinkamą būstą [...], o ne tokius rūmus, kokie buvo". (Daug informacijos apie rūmų atstatymą po karo yra Linos Balaišytės straipsnyje "Bandymai atstatyti Radvilų rūmus Vilniuje po maskvėnų okupacijos".) Tolimesni paveldėtojai taip pat jų neprižiūrėjo - pvz. 1737 m. sudarytame miesto plane rūmai pažymėti kaip griuvėsiai ("Raziwilisch ruin. Palais").
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Creatium Rodyti pranešimąKita vertus, tas atkūrimas jau apkalbėtas: naujai statyt reikėtų tik vieną korpusą ties minima sankryža, tai čia daugiausia klausimų kelianti dalis. Sklypo gale esantis korpusų sujungimas jau kaip nors bus pabaigtas...
- 1 patinka
Comment
-
Parašė bucaneer Rodyti pranešimąJonušo Radvilos rūmų pietų korpuso ir rytų paviljono rekonstrukcija. Paruoštos praėjimų angos į kažkada galbūt atstatysimą pietų paviljoną - matyt kol kas bus langai?
- 4 patinka
Comment
-
Kad kiek aš mačiau, tai atviros diskusijos visuomenėje ir rengiamos tam, kad būtų nuspręsta ar rūmus atstatyt pilnai ar kaip nors moderniai. Fasadus perdaryt ko gero nebūtų didelė problema, kai bus daugiau aišku kas ir kaip turėtų būti daroma.
Šis kiemo fasadas, man atrodo, ir liks atviras, t.y. nepateks į pastatą. Užstatyta turėtų būti dalis nuo to išsikišimo.
Comment
-
Parašė dangoraižistas Rodyti pranešimą
Istoristinis fasadas iš Liejyklos gatvės tebūnie, bet iš kiemo juk galėjo barokinį vaizdą atstatyti, bet va naujas direktorius kategoriškai pasakė feizbūke, kad „neimituosime senovės“ (???). Tuo tarpu ilgametis direktorius seniau kalbėjo apie visišką rūmų atstatymą. Šiaip gaila, nes vėl dėl susikuklinimo atsisakoma turėti ANTRUS valdovų rūmus pagal savo mastelį, didingą pastatą, PAGRINDINĘ Radvilų rezidenciją Vilniuje. Kodėl to nereikia? Radvilos nuolat buvo Vilniaus vaivadomis, nekarūnuotais karaliais, tai būtų rimta paraiška Vilniaus didybei atkurti, miesto tarptautiniam mitui skatinti, turizmui kelti. Vilnius galėtų dar labiau įsitvirtint kaip LDK buvusi sostinė, svarbiausias regiono miestas, o tarptautinis muziejus traukt lietuvius ir užsieniečius... Dabar bus užkoncervuojamos kažkokios istoristinės kiemo ugniasienės, atrodančios baisiai?
Parašė bucaneer Rodyti pranešimąApskritai rūmai tokia forma, kokia atvaizduota paveiksle - užbaigti ir prabangūs - istoriškai egzistavo turbūt ne daugiau nei 10 metų. Jų statybą Jonušas Radvila pradėjo apie 1640, ir užbaigė kažkada prieš 1653, kuomet jo inauguracijos Vilniaus vaivada proga buvo nukaldintas medalis su rūmu atvaizdu. O jau 1655 metais rūmus nusiaubė Rusijos armija, ir jai pasitraukus 1661 rūmai nebebuvo tinkami gyventi - apgriautos sienos, kiauras stogas, išplėštos brangenybės. Rūmus paveldėjusiam Boguslavui Radvilai sunkiai ėjosi rūmų rekonstrukcija - nusiaubtas buvo visas miestas, tad trūko darbininkų ir medžiagų, o Radvilos, po to, kai su Kėdainių sutartimi užsidirbo valstybės išdavikų reputaciją, nebebuvo nei turtingiausi, nei patraukliausi užsakovai. O ir pats Boguslavas Vilniuje lankėsi vos kelis kartus ir norėjo turėti "tik savo padėčiai tinkamą būstą [...], o ne tokius rūmus, kokie buvo". (Daug informacijos apie rūmų atstatymą po karo yra Linos Balaišytės straipsnyje "Bandymai atstatyti Radvilų rūmus Vilniuje po maskvėnų okupacijos".) Tolimesni paveldėtojai taip pat jų neprižiūrėjo - pvz. 1737 m. sudarytame miesto plane rūmai pažymėti kaip griuvėsiai ("Raziwilisch ruin. Palais").
- 4 patinka
Comment
-
Parašė bucaneer Rodyti pranešimąBet palyginimas su Valdovų rūmais persūdytas.
Parašė bucaneer Rodyti pranešimąDėl "pagrindinės Radvilų rezidencijos" irgi galima ginčytis.
Aš suprantu, kad LDK nebuvo miestų šalis ir didikai tupėdavo kaimuose, savo rezidencijose, bet vistiek sostinėje turim tokį buvusį pastatą, kuris vėliau išnyko... Na, Dadlerio medalis mums į pagalbą.
Parašė bucaneer Rodyti pranešimąRadvilų klestėjimo metais XVI amžiuje pagrindinė jų rezidencija Vilniue buvo rūmai prie dabartinių Radvilų ir Žygimantų gatvių, kur dabar vystomas projektas "Radvilų valda".
Parašė bucaneer Rodyti pranešimąO rūmus už Vilijos vartų Jonušas Radvila pasistatė ketindamas juos paversti pagrindiniais reprezentaciniais giminės rūmais, bet, kaip anksčiau rašiau šioje temoje, istorija susiklostė kitaip:
- 3 patinka
Comment
-
Ši tema seniai neaktyvi, bet apie rūmus ne kartą diskutuota kitose temose, pvz. Senamiesčio projektų temoje per praėjusius metus kalbėta bent tris kartus, čia, čia ir čia. Gal vertėtų tas diskusijas perkelti į šią temą?
==========
Šiek tiek istorijos apie Jonušo Radvilos rūmų valdą. Sklypą už miesto sienos prie Vilijos vartų Jurgis Radvila (1480–1541) gavo per santuoką su Stanislovo Kiškos dukra Barbora. XVI amžiaus pabaigoje, kuomet sklypą valdė Kristupas Perkūnas, ten stovėjo medinis dvaras. Mūrinių rūmų statybas Jonušas pradėjo apie 1635 m.
Radviloms priklausė visas dabartinis kvartalas tarp Vilniaus, Labdarių, Totorių ir Liejyklos gatvių. Ties dab. Vilniaus ir Liejyklos g. kampu stovėjo patys rūmai, ~1737 m. Fürstenhoff'o plane pažymėti numeriu 107 - Radvilų rūmų griuvėsiai (Raziwilisch ruin[iert] Palais). Šalia rūmų link Vilniaus-Labdarių g. kampo tęsėsi sodai. Už rūmų, Liejyklos-Totorių pusėje, buvo liuteronų špitolė ir senosios kapinės, įkurtos 1556 m. Mikalojaus Juodojo (plane 44 numeris - Lutherische Hospit[al] u[nd] Kirchhoff). Kitur nurodoma, kad pačios kapinės buvo plote link Labdarių-Totorių kampo.
Patys rūmai prabanga spėjo pasididžiuoti ne daugiau nei porą dešimtmečių iki 1655 m. kuomet juos nusiaubė rusų ir kazokų kariai, vėliau jie dar nesuremontuoti vėl buvo nuniokoti Šiaurės karo metu, dar nukentėjo nuo 1748 m. gaisro, kol galiausiai menkai prižiūrėtas rūmų liekanas Dominykas Radvila padovanojo 1807 m. įsteigtai Vilniaus labdarybės draugijai. Draugija į naujai statomų pastatų (ligoninės, mokyklos, prieglaudos, koplyčios ir kt.) kompleksą įjungė ir šiaurinį rūmų sparną, o kita rūmų dalis ir kiemas liko išskaidyti į atskirus sklypus, kuriuose miestiečiai statėsi namus. Apie 1845 m. jau buvo susiformavęs ištisinis perimetrinis užstatymas Vilniaus gatvės atkarpoje priešais buvusius rūmus, o visą perimetrą užpildė 1911 m. pastatyti Labdarystės draugijos rūmai, dab. Vilniaus g. 22.
Jonušo rūmų centrinis paviljonas ir nuo jo į pietus buvęs korpusas planuose nebežymimi nuo XVIII amžiaus pabaigos. Vakarinis paviljonas XIX a. pradžioje buvo paverstas į Labdarystės draugijos koplyčią, kuri veikė iki naujos koplyčios (dab. Vilniaus g. 20 kieme) pastatymo ~1840 m. Vėliau tas paviljonas dar tarnavo kaip sinagoga, kol 1965 m. buvo susprogdintas filmuojant "Mosfilmo" filmą "Kaip dabar jus vadinti" ("Как вас теперь называть?"), o po to 1980-1983 m. atstatytas. Visas pietinis sparnas (rytinis ir pietinis paviljonai bei pietinis korpusas) buvo rekonstruotas į naujus namus. Pietinis paviljonas ir Vilniaus g. perimetrinio užstatymo namai sudegė 2PK metu ir buvo nugriauti.
Kvartalo užstatymo raida istoriniuose planuose ir nuotraukose:
- 4 patinka
Comment
Comment