Kiti Lietuvos dvarai

[Elena Vin]

Sveiki!
Prašau Lietuvos istorinių dvarų žinovų pagalbos.
Ieškau informacijos apie Lietuvos dvarą pavadinimu "Rytingen" , kuris XIX a. (maždaug nuo 1816 m.) priklausė grafienei Karolinai von Kreutz ((1786-1857)). (gimusi von Offenberg) ir jos vyras grafas Kiprijonas (1777-1850). Įvairiuose genealoginiuose šaltiniuose dvaro pavadinimas minimas kaip kelių šios šeimos vaikų gimimo vieta, taip pat jų atsiminimuose. (Vaikų gimimo metai yra nuo 1816 iki 1823 m.)
Tačiau man nepavyksta rasti šio dvaro. Galbūt pavadinimas rašomas ne visai taisyklingai: "Rytingen" (-Ritingen?), galbūt laikui bėgant jis buvo pakeistas arba vietinėje lietuvių kalboje skamba visai kitaip.
Gal kas nors susidūrė su šiuo ar panašiu pavadinimu?
Būčiau dėkingas už bet kokią informaciją ir pagalbą.

[laimutis]

Girsteitiškio dvaras nuo Saločio ežero pusės



Molėtai 625. Žmonės, istorija, gamta, Vaidotas Žukas.

[Romas]

Tauragės dvaras 1930 metų plane

Restauruotas 1930 metų Tauragės planas
https://kurjeris.lt/kitos/taurragis/...urages-planas/

[laimutis]

Teisininko Jurgio Kalvaičio dvaras Kudrėnuose. XX a.3 deš. ILPR rinkinys



Pauliaus Galaunės skaitymai 2022 by Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės Muziejus - Issuu

[laimutis]

1934-1944 m. Bukaučiškių II dvarą valdė kunigas, politikas, visuomenės veikėjas, Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos Valstybės Tarybos narys, Seimo atstovas, Vyriausybės vadovas Vladas Mironas (1880-1953). Bukaučiškių dvaras įkurtas XVI-XVII a. (tikslesnių duomenų nėra). Dvaro žemė ribojosi su Daugų ežeru, Padaugės, Slabadėlės, Dvarčėnų ir Rimėnų kaimais, Pakaršio dvaru. 1934 m. signatarui Vladui Mironui skirta 20 ha dvaro žemės, tais pačiais metais jis nusipirko dar 20 ha. Jo iniciatyva suremontuoti dvaro pastatai, įrengta vėjo jėgainė. Bukaučiškėse lankydavosi Antanas Smetona (1874-1944), Kipras Petrauskas (1885-1968), Monika Mironaitė (1913-2000) ir kt. Po 1945 m. nacionalizavus dvarą, jame įkurtas mašinų ir arklių nuomojimo punktas. Sovietiniais metais sugriauti rūmai, 1948 m. sudegintas kluonas. Vėliau sunyko ir kiti pastatai. Vaizdai iš knygos Vilma Bukaitė. Nepriklausomybės Akto signataras Vladas Mironas, Vilnius, 2015.



Atspindžiai. Paveldo kolekcija. Išnykusio Daugų krašto paveldo paieškos ir plaukiojimo ežeriniais luotais tradicijos
Taip pat pamatysite Bukaučiškės dvaro paieškas, kuriamus žaidimus – dėliones iš kaladėlių, buvusios sinagogos aplankymą ir pasiplaukiojimą ežeriniu luotu. Atspindžiai. Paveldo kolekcija. Išnykusio Daugų krašto paveldo paieškos ir plaukiojimo ežeriniais luotais tradicijos - 2022.11.19 - LRT

[laimutis]

Lietuvos kariuomenės Pėstieji žvalgai išleisti į atsargą 1922 m. kovas.



Koks čia dvaras? Peržiūra - LIMIS

[Romas]

Statybų naujienos 2023.02.28
Du Pajuosčio (Pajuostės) dvaro sodybos pastatus sutvarkė Lietuvos kariuomenė

XVI a. statytos Pajuosčio dvaro sodybos Panevėžio rajone dabartiniai šeimininkai – Lietuvos kariuomenės pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo Husarų batalionas. Dviejuose šio kultūros paveldo objekto pastatuose – tarnų name ir penktame ūkiniame pastate – neseniai baigti tvarkybos darbai. Vasario mėnesį vykęs tvarkybos darbų priėmimo komisijos posėdis atliktus darbus įvertino teigiamai.

Pajuosčio dvaro sodybos tarnų name kiauras stogas kėlė didelį pavojų pastato būklei, rašoma KPD pranešime. Suremontavus pastato šlaitinio stogo konstrukcijas (...) , uždengus pastatą nauja stogo danga, apskardinus frontoną, jo būklė žymiai pagerėjo. (..) Nugriautas silikatinių plytų priestatas pietrytinėje pastato pusėje.

KPD (Rasuolės Kerbedienės) nuotrauka
Sutvarkius tarnų namo stogą, pastatas dabar apsaugotas nuo drėgmės.


Panašių problemų turėjo ir dvaro sodybos penktas ūkinis pastatas. Čia taip pat buvo suremontuotos pastato šlaitinio stogo konstrukcijos, stogas uždengtas nauja danga (...)“.

1923 m. Lietuvos valdžia dvarą konfiskavo. Į Pajuosčio dvaro sodybą persikėlė Lietuvos kariuomenės 4-asis pėstininkų pulkas. Naujos kareivinės buvo statomos dvaro sodybos teritorijoje. Sovietmečiu čia buvo pastatytas ištisas karinis miestelis, daug autentikos suniokota.
Šiuo metu Pajuostės dvare įsikūręs Lietuvos kariuomenės pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo Husarų batalionas. Dabartiniai šio kultūros paveldo objekto savininkai pastatus prižiūri taip, rašoma pranešime, kad galėtų būti pavyzdžiu daugeliui.

https://www.statybunaujienos.lt/nauj...riuomene/20116

[laimutis]

Medingėnų dvaro pastatas. Jame 1877 m. kovo 8 d. gimė lietuvių rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. 1970 m. Fot. Vytautas Stanikūnas
Nors 1969 m. buvo parengtas sodybos sutvarkymo projektas, bet niekados nebuvo įgyvendintas. Stovėję pastatai sunyko, kaimo gyventojai 2000 m. sugriovė senovinį iš molio drėbtą namą, kuriame gimė Marija Pečkauskaitė.



Fotonegatyvas „Šatrijos Raganos tėviškė“ | Eksponatai ir vertybės | Limis

Buvęs Šiukštų dvarelis – Marijos Pečkauskaitės gimtinė | Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka (mrvb.lt)

[laimutis]

Padubysio bajorų Šilingų dvaro XVIII a. pirmos pusės ponų namas: stačiakampis (24x14m), platus, su didžiuoju kaminu centre, galuose – menės ir gyvenamieji kambariai. Turėjo statybos laikotarpiui būdingą keturšlaitį laužytą stogą. Gerosiose patalpose buvo eglute sudėtas liaudiškas parketas. XIX a. pab.–XX a. pr. vidaus plano struktūra suardyta, pertvarkytas didysis kaminas, nugriauta jo pastoginė dalis. Sovietmečių dvaras visiškai sunaikintas. 1966 m. Fot. Algirdas Kubilius









Eksponatai ir vertybės | Limis

[laimutis]

Padubysio bajorų Šilingų dvaro ponų namas. 1937 m. Fot. Stasys Vaitkus



Padubysio dvaro lemusas. Tai – pastatas savo funkcijomis panašus į svirną, skirtas laikyti grūdams ir kitiems maisto produktams. 1937 m. Fot. Stasys Vaitkus



Padubysio dvaro (Kelmės vls.) svirnas. 1937 m. Fot. Stasys Vaitkus



Padubysio dvaro mūro rūsys. 1935 m. Fot. Peliksas Bugailiškis



Eksponatai ir vertybės | Limis

[laimutis]

Įsivaizduojamas Jono Alfonso Lackio (1587-1646) Lapių rezidencinės pilies vaizdas XVII a. / U. Naprytės piešinys



Sukurtas vaizdas, kaip galėjo atrodyti nedaug kam žinoma Lapių pilis - LRT
Nedaug kas žino, kad netoli Kauno esančiame Lapių miestelyje, atokiame parko kampelyje, stūkso XVII a. pradžios įtvirtintos rezidencijos griuvėsiai, žmonių populiariai vadinamos tiesiog pilimi. Remiantis archeologinių tyrimų ir istoriniais duomenimis sukurtas vaizdas, kaip galėjo atrodyti ši ant aukšto kalno šalia Neries stūksojusi, bokštais pasipuošusi pilis.

[digital]

Netoli Vilniaus parduodamas ponų namas: kaina tik 50 tūkst. eurų

70 km nuo Vilniaus parduodamas beveik 200 metų skaičiuojantis Daumantiškių dvaro sodybos ponų namas.

„Jūs turite galimybę įsigyti beveik 200 metų senumo medinį Daumantiškių dvaro sodybos fragmentų ponų namą, jį sutvarkyti, prikelti naujam gyvenimui ir mėgautis jo istorine aura. Tai ir unikali galimybė neleisti į užmarštį nukeliauti gerokai pavargusiam medinės architektūros kultūros paveldo objektui, dar vienam mūsų praeities liudytojui. Daumantiškių dvaras minimas nuo 1654 m. Žinoma, kad tuo metu ten gyvenęs dvarininkas Gružauskas vedė Daumantaitę. Dabartiniai dvaro pastatai statyti apie 1840 m.“, – rašoma Kultūros paveldo departamento pranešime.

Portale skelbiu.lt šis objektas parduodamas už 50 000 eurų.

Dėl lėšų trūkumo ir negalėdami pastato sutvarkyti dabartiniai paveldėtojai, beveik dešimtmetį jį bando parduoti.

Šiuo metu dvaro stogas įgriuvęs, reikalingas atstatymas. Sklypo plotas 4,5 ha, gyvenamo dvaro plotas 336 m².

Anksčiau dvaro pastate buvo kolūkio kontora, biblioteka, veikė parduotuvė, gyveno žmonės.

Ukmergės rajone, Pabaisko seniūnijoje, Daumantiškių kaime stovintis kultūros paveldo objektas gali tapti puikia sodyba poilsiui. Šalia dvaro – trys kūdros, netoliese –Žirnajų ežeras, Šventoji su savo intakais.

[laimutis]

Ar čia Aknystų dvaras Anykščių rajone?



Widok folwarku Oknisty | Polona

[laimutis]

Daustorių dvaro rūmai su dideliu parteriu ir gražia klomba bei automobilis, kuriuo važinėjo Daustorių dvaro savininkė ponia S. Liutikienė iki 1940 m. 1937 m. Iš ŠAM bylos



Vaiguva (versme.lt)

[laimutis]

Didžiokų dvaro tvenkinys ir Jelenskių rūmai. 1936 metais dvaras parduotas Mykolui Deveniui. 1941 metais Deveniai ištremiami į Sibirą, o dvaras buvo nuniokotas kolūkio, galiausiai išsprogdintas. Koplyčia Jelenskių mauzoliejus panaudota kaip atliekų sandėlis. Apie 1921-1939 m.

[Romas]

Didžiokų dvaro tvenkinys ir Jelenskių rūmai.

Molėtų rajone, Didžiokuose, prie pat Giedraičių - Molėtų plento esanti Jeleńskių koplyčia-mauzoliejus turbūt yra šio išnykusio dvaro dalis.

Didžiokų koplyčia.
XIX a. pabaigoje grafas Kostas Jelenskis Didžiokų kaime pasistatė didžiulį dvarą, koplyčią-mauzoliejų. 1936 metais dvaras buvo parduotas Mykolui Deveniui.
Mauzoliejuje tuo laiku buvo palaidota grafų Jelenskių giminė.
1940 metais Deveniai buvo ištremti į Vorkutą, o dvaras buvo nuniokotas kolūkių kūrėjų ir galiausiai išsprogdintas. Koplyčia buvo panaudota kaip atliekų sandėlis, karstai su palaikais išmesti ir išniekinti. 1965 metais koplyčią "atrado" skulptorius Aloyzas Smilingis ir ją sutvarkęs ten įrengė kūrybines dirbtuves, joje apsigyveno su šeima ir kūrė iki 1991 metų. Po to išvyko į Vilnių, o koplyčia iki 1998 metų liko neprižiūrima ir niokojama...
1998 metais atkūrus nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamą turtą, koplyčia grąžinta Mykolo Devenio dukrai Daliai (Devenytei) Bobelienei, kuri nuo 2001 metų leido koplyčia rūpintis Molėtų fotoklubui "Ekspozicija", kurio nariai ten įrengė meno galeriją.

Foto 2009-06

[laimutis]

Molėtų rajone, Didžiokuose, prie pat Giedraičių - Molėtų plento esanti Jeleńskių koplyčia-mauzoliejus turbūt yra šio išnykusio dvaro dalis.

Taip, čia https://kvr.kpd.lt/#/ yra ir dvaro rūmų piešinys iš kitos pusės.

[Romas]

Kamariškiai – kaimas Zarasų rajone, 2 km į šiaurės rytus nuo Samanių, netoli Latvijos sienos.
Dar yra panašus pavadinimas Kamariškės – kaimas Zarasų rajone, 5 km į šiaurės rytus nuo Degučių, prie plento A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis.

Kamariškių dvaras (prie Samanių) yra labai nuošalioje vietovėje. Tuose kraštuose seniai teko būti ne kartą; bet apie tą dvarą neteko girdėti - sužinojau iš LRT straipsnio.

Kamariškių dvarvietė istoriniuose šalitiniuose buvo paminėta 1583 metais (...)
1901 metais Kamariškių dvarą su daugiau nei tūkstančio hektarų žemės valda įsigijo iš Mintaujos kilęs baronas Heinrichas Vilhelmas Berndt von Richteri(1856 – 1936) su žmona Matilda Augusta Dalvitz (1864-?). Tais pat metais jiems gimė sūnus Nikolajus, o 1908 metais dukra Viera.
Richterių laikotarpis siejamas su dvaro suklestėjimu. (...)

1940 metais sovietams okupavus Lietuvą, Kamariškes paveldėję Richterių vaikai Nikolajus ir Viera sugebėjo pabėgti į Vokietiją, todėl pirmųjų represijų išvengė. Vykstant karui jie dar buvo sugrįžę į Lietuvą, tačiau 1944 metais dėl artėjančios sovietų kariuomenės neliko nieko kita, kaip tik trauktis į vakarus. (...)
Pokariu dvarvietė buvo apiplėšta ir suniokota, joje įsikūrė kolūkis, apgyvendinti naujakuriai. Išskyrus pastatų sienas, Kamariškiusoe nebeliko nieko, kas primintų senuosius laikus. (...)

2019 metais Kamariškių dvarvietę įsigijo ir ėmė prikėlinėti socialinėmis inovacijomis garsėjanti VŠĮ ,,Įnovatorių slėnio” komanda. Laimėjus projektą ir gavus Islandijos, Norvegijos ir Lichtenšteino paramą, su remėjų, specialistų ir savanorių pagalba pavyko aptvarkyti ir padaryti prieinamą daugybe metų apleistą dvaro parką, išvalyti tvenkinius, teritorijas aplink pagrindinius dvaro statinius, sutvarkyti ir apsaugoti dvaro flygelius.

https://www.kamariskiudvaras.lt/istorija/

Dvaras turi savo tinklalapį https://www.kamariskiudvaras.lt
Jame pasakojama apie vykdomas menines veiklas



https://www.kamariskiudvaras.lt/paslaugos/

Birželio 23 d. ten vyks Joninių šventimas

https://www.instagram.com/p/C8Eo9aoNX70/

[Romas]

Kamariškių dvaro pranešimas žiniasklaidai / LRT 2024.06.07
Apleistą Kamariškių dvarą siekia paversti nauju kultūros židiniu

„Dvarą įsigijome pigiau, nei kainuoja įstatyti vieną langą“, – pasakoja restauruojamo XVI a. Kamariškių dvaro vadovas Arūnas Survila. Prieš kelerius metus nedidelė komanda ryžosi avantiūrai – prikelti visiškai sugriuvusį dvarą netoli Latvijos pasienio ir paversti jį kūrybos erdve menininkams bei lėto gyvenimo ir ramybės uostu keliautojams. Kaip sako pats Arūnas, Kamariškių dvaru siekiama atgaivinti kultūros paveldą ir sukurti erdves, kuriose žmonės galėtų ne tik dirbti, bet ir kurti naujas idėjas.




„Kamariškių dvaras įsikūręs ten, kur susikerta Rokiškis ir Zarasai, tarp Lietuvos ir Latvijos sienų. Šio dvaro architektūra yra visiškai kitokia, nematyta. Tai ekonomiškai gana silpna teritorija, jai reikia dėmesio. Dvarvietė buvo visa išvogta, parkas paverstas buitiniu šiukšlynu, vieta vidury niekur. Visą savo gyvenimą paaukojau atvirų projektų kūrimui – nesuprastų grupių įgalinimui per kitokio pobūdžio projektus, formas – nuo gyvųjų bibliotekų, socialinių inovacijų, socialinių verslų, socialinių virtuvių, socialinių taksi ir t.t. Todėl mane ir žavi atviros erdvės. Mes pagalvojome, kad galime sukurti pilietišką didžiulį projektą, kuris pakeistų aplinką, įgalintų žmones, padėtų prikelti šį regioną ir leistų dvarui ir vėl klestėti“, – pasakoja „Inovatorių slėnio“ vadovas Arūnas Survila.

Pagrindinis projekto tikslas – sukurti vietą, kurioje kūrėjai galėtų dirbti ir gyventi ramioje, natūralioje aplinkoje. Dvaro erdvės bus pritaikytos įvairioms veikloms – nuo kompozitorių ir elektroninės muzikos kūrėjų rezidencijų iki verslo komandų, kurios galės čia atvykti strategiškai planuoti savo veiklą. Dvaro pasididžiavimas – muzikos įrašų erdvė, kuri suteiks galimybę atlikėjams kurti naujus albumus dvaro aplinkoje. (...)


Nors idėja ir graži, tačiau komanda pripažįsta, kad tokio dydžio projektas pareikalavo daugiau jėgų, negu pradžioje galėjo atrodyti. Dabar, kai dvarvietės teritorija jau beveik atstatyta, komanda pasakoja apie pačią pradžią, kuri nebuvo tokia lengva.
„Žiemą kartais komanda atvažiavusi dirbti ar tvarkyti turėdavo pėsčiomis ateiti, nes per sniegą privažiuoti nepavykdavo. Prie dvaro laikome traktorius, kad žiemą galėtume ištraukti įstrigusius automobilius. Be to, projektas pareikalavo ne tik daug jėgų, bet ir kompetencijų – nuo teritorijų planavimo, inžinerinių, istorinių žinių, bet kartu tai yra labai malonus procesas.“
Dabar komanda tikisi, kad Kamariškių dvaras taps ne tik istorinės reikšmės objektu, bet ir inovacijų bei kūrybos centru, kuris praturtins Lietuvos kultūrinį kraštovaizdį.

https://www.lrt.lt/naujienos/kultura...iniu-lietuvoje