Dviejų pastatų - namo ir tarnų namo arcitektūra kažkuo primena Zakopanės stiliaus ir tarpukario Vilniaus krašto Piłsudskio "100 Vilnijos mokyklų" archutektūros mišinį
Apie dvaro šeimininkus iki I pasaulinio karo nepavyko rasti žinių.
Dvaras ganėtinai apleistas. Pagrindinis pastatas sudarkytas sovietiniais silikatiniais priestatais.
Dvaro teritorijoje kolūkių laikais gyveno žmonės. Šalia yra tipiniai kaimo daugiabučių sandėliukai.
Daržinė ir kiti ūkiniai pastatai
Tvartas
Pagrindinsi pastatas iš rytų pusės
Tarnų namas
Kažkodėl panašios kolonos būdingios ir tarpukario Vilniaus ir Vilniaus krašto architektūrai
Ir dar vienas palyginimas - kol yra ką lyginti.
Tas pats pastatas prieš 14 metų.
Foto 2004.04 iš Dvarų duomenų bazės
Pas mus buvo narys oivei, Dauguma jo pranešimų buvo iš muziejų bazės Limis
Deja, jis kuris išėjęs ne tik ištrynė savo pranešimus, bet ir sunaikino ten buvusią informaciją. palikdamas tik tuos kringelius "@"
Prašom atsiliepti, kas turi informacijos apie tuos dvarus
Pas mus buvo narys oivei, Dauguma jo pranešimų buvo iš muziejų bazės Limis
Deja, jis kuris išėjęs ne tik ištrynė savo pranešimus, bet ir sunaikino ten buvusią informaciją. palikdamas tik tuos kringelius "@"
Prašom atsiliepti, kas turi informacijos apie tuos dvarus
Kilovos dvaras, Kauno raj. Sunku patikėti, kas liko iš tokio pastato. Foto iš panoramio ir A. Vaičiaus archyvo. Vėliau įmesiu daugiau išorės, vidaus ir svirno nuotraukų.
Pavermenio dvaras arba tai kas iš jo likę po sovietų pabuvojimo. Dabar dvaras palengva remontuojamas ir panašu kažkada vėl bus bent estetiškas. Vienas iš pastatų ilgą laiką stovėjo be stogo po gaisro. Kažkuriuo metu sovietai perdangą pakeitė gelžbetoninėmis plokštėmis.
Atrodo, Beinoravos dvaras (Radviliškio r.) dar neturi savo temos.
15min.lt 2021.09.08 Nuošaliame rajono pakraštyje – buvęs neeilinio grožio dvaras ir grandioziniai pastatai
Kalninės guobos, mandžiūriniai riešutmedžiai, sibiriniai kėniai... Ne, tai ne kokio gigantiško botanikos sodo medžių sąrašas, o tai, kas dar siūbuoja apleistuose Lietuvos dvarų parkuose. Minėtieji egzotiški medžiai dar švytuoja buvusioje Beinoravos dvaro (Radviliškio r.) sodybos teritorijoje, kurioje, panašu, nei dendrologai, nei arboristai nūnai nesilanko.
Žvyrkelių asfaltavimas ne tik iš esmės pagerina gyvenino kokybę ar leidžia sutrumprinti kelią.
Atsirado įvairesnių maršrutų keliajant po Lietuvą
Turėjome pusdienį Utenoje. Per kelias valandas apvažiavome nedidelį ratą po Utenos rajono dvarus: Utena - Jotaučiai - Bajoriškiai - Degsnės - Bikuškis - Sudeikiai - Vyžuonėlės - Utena.
jei ten vis dar būtų žvyrkelis, net nekiltu mintis kratytis dulkėtais keliais
Foto 2021.10
Jotaučių dvaras
Neseniai išasfaltuotas kelias RK 4931 Bajoriškiai - Antandraja
Ties Bajoriškių palivarku
Kelias 4912 Antandraja - Degsnys - Sudeikiai irgi asffaltuotas,
Prieš saulę nefotografavau
Sudeikiai
Bikuškio dvaras
Kelias 4901 Sudeikiai - Utena asfaltuotas dar anais laikais.
Susidaro neblogas žiedinis maršrutas A6- 4931 - 4912 - 4901 pro Alaušo ir kitus ežerus
Sekundė 2021.12.05 Šeimos atsiminimuose – Staniūnų dvaras
Panevėžietė Vida Kaunienė skaičiuoja 84-uosius. (...)
„Mano tėvai ir seneliai su dėde dirbo Staniūnų dvare. Jis tarpukariu priklausė vokiečių grafui Kaizerlingui. Jie tarnavo šiam ponui“, – pasakojimą pradeda V. Kaunienė.
Jos mama buvo dvaro akmistrinė – vyriausioji namų ūkio prižiūrėtoja. (...) Vokiečio dvare akmistrinė praleido penkerius metus. Paties šeimininko dažniausiai nebūdavo. Jis atvykdavo vasarą, per atostogas pamedžioti žymiajame savo miškelyje Staniūnuose
Kaizerlingų rezidencija
Apie Staniūnų dvarą medžiagos internete nėra itin daug. Tačiau nemažai faktų apie jį surinkta Kultūros vertybių registre.
Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyriaus specialistė Rasuolė Kerbedienė paaiškino, kad dvarvietė turi registrinį statusą. Šis vietinės reikšmės objektas svarbus savo architektūra, kraštovaizdžiu ir istorija.Kultūros vertybių registro duomenimis, vokiečių rezidenciją Staniūnuose nuo XIX a. pradžios iki XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigos valdė kelios grafų Kaizerlingų kartos.
Šios garsios aristokratų giminės atstovai dvarus Šiaurės Lietuvoje, daugiausia Panevėžio apskrityje, įsigijo XIX a. pradžioje, Karlui Kaizerlingui (1809–1903) vedus Staniūnų dvaro paveldėtoją Teofilę fon Rop. Panevėžio dvarą su Staniūnų ir Velžio palivarkais pasidalijęs su broliu Eugenijumi nuo 1870 m. valdė Karlo sūnus Hugo fon Kaizerlingas. Jam valdant, augo Staniūnų dvaro ūkis, kilo pastatai.
XIX a. pabaigoje, plečiantis Panevėžiui, dalis grafo Kaizerlingo dvaro žemės su įvairiais pastatais buvo priskirta miestui. 1903 m. mirus Hugo Kaizerlingui, dvarą pasidalinimo aktu įsigijo Erichas Kaizerlingas (1859–1932), gyvenęs Velžio dvare. Šio dvarininko su žmona vokiete Marija valdomas Staniūnų dvaras buvo gerai tvarkomas, toliau statyti nauji ir remontuojami seni dvaro sodybos pastatai, darytas pelkėtų žemių drenažas.
Vykdant 1922-ųjų žemės reformą iš Ericho Kaizerlingo nusavinta ir išdalinta virš tūkstančio hektarų žemės ir miško. Velžio palivarkas ir dalis Staniūnų dvaro žemės atiteko savanoriams ir bežemiams. Arčiau miesto buvusios Panevėžio dvaro žemės, taip pat ir Staniūnų dvaro šiaurinė dalis nusavinta Panevėžiui praplėsti. Staniūnų miškas atiteko Miškų ūkio departamentui. Po reformos Staniūnų dvaro žemėvaldai palikta 150 ha žemės ir 2 ha miško. Dar apie 26 ha dvaro buvo parduota XX a. trečiame dešimtmetyje. Kas liko, Erichas Kaizerlingas 1931 m. surašytu naminiu testamentu visą turtą užrašė savo žmonai. Iš pastarosios dvaro centrą, kurį tuomet sudarė 82,74 ha žemės sklypas, nusipirko Panevėžio miesto burmistras Tadas Chodakauskas.
1940 m. dvaras nacionalizuotas. Antrojo pasaulinio karo metais Staniūnuose įsikūrė „Ostlando“ bendrovė. Po karo Staniūnuose įsteigtas tarybinis ūkis.
Comment