Kone visas Nedzingės kaimas stovi dvarininko Žilinsko žemėje. Žilinskų giminė (herbas Janina) nuo seniausių laikų naudojosi teisėmis ir prerogatyvomis, priklausančiomis bajorams ir surašytomis kronininko Nieserskio lenkų istorijoje 4 tome, 606 lape, savo pavarde gavo paveldint Žilinus, esančius 28 km. į šiaurės rytus nuo Nedzingės, kurie buvo paveldimi natūraliu keliu. Į Nedzingę, dabartinių Žilinskų protėvis Jonas atvyko 1575 m. <...>
Generolas Vincentas Žilinskis 1844 m. pastatė Nedzingės mūrinę bažnyčią (apie ją http://www.miestai.net/forumas/showp...5&postcount=53). <...> Kadangi V. Žilinskis neturėjo vaikų, tai 1858 m. užrašė savo Nedzingės dvarą brolio anūkui Domininkui Žilinskui, tarpukario Nedzingės dvaro savininko tėvui. <...> Prasidėjus I pasauliniam karui dvarininkas J. Žilinskis su šeima pasitraukė į Rusijos gilumą. Karo metais dvaras buvo labai nuniokotas. Dvarininkas į Nedzingę sugrįžo tik po karo. 1918 m. paskelbus Lietuvai nepriklausomybę, reikėjo prikelti ir nualintą kaimą. Žemės reforma tapo svarbiausiu vyriausybės uždaviniu. Taigi, žemės reformos įstatymas neaplenkė ir Nedzingės dvaro. Dvarininkui priklausė 546 ha žemės. Po žemės reformos, 1924 m. sausio 30 d. nutarimu, palikta J. Žilinskiui 80 ha žemės norma. Nusavinta žeme buvo aprūpinta Lietuvos kariuomenės kūrėjai, savanoriai, bežemiai ir mažažemiai. Už nusavintą žemę J. Žilinskui Valstybė turėjo atlyginti iki 1941 m. gruodžio 8 d., tačiau J. Žilinskis nesuspėjo atsiimti šio atlyginimo.
1941 m. birželio 14d. Žilinskių šeima: pats 69 m. dvarininkas J. Žilinskis, jo 59 m. žmona Vanda, 23 m. sūnus Jurgis buvo ištremti į Sibirą. Sūnus Tadas išvengė trėmimo, kadangi tuo metu mokėsi Anglijoje. Sūnus Zigmantas, išėjęs žentuosna į Alovės dvarą, taip pat buvo ištremtas. Jonas Žilinskas Sibiro nepasiekė – mirė kelyje. O žmona Vanda su sūnumi Jurgiu, atbuvę Sibiro tremtį, išvažiavo į Lenkiją.
Prieš II pasaulinį karą dvaras buvo gražiai sutvarkytas, aplinkui puikavosi gražūs gėlynai, dideliame sode buvo prižiūrimos dvi kūdros, sodą ir keliukus juosė medžių alėjos, prie upelio stovėjo didelis malūnas. 1944 m. traukdamiesi vokiečiai susprogdino ir seną Žilinskių malūną.
Generolas Vincentas Žilinskis 1844 m. pastatė Nedzingės mūrinę bažnyčią (apie ją http://www.miestai.net/forumas/showp...5&postcount=53). <...> Kadangi V. Žilinskis neturėjo vaikų, tai 1858 m. užrašė savo Nedzingės dvarą brolio anūkui Domininkui Žilinskui, tarpukario Nedzingės dvaro savininko tėvui. <...> Prasidėjus I pasauliniam karui dvarininkas J. Žilinskis su šeima pasitraukė į Rusijos gilumą. Karo metais dvaras buvo labai nuniokotas. Dvarininkas į Nedzingę sugrįžo tik po karo. 1918 m. paskelbus Lietuvai nepriklausomybę, reikėjo prikelti ir nualintą kaimą. Žemės reforma tapo svarbiausiu vyriausybės uždaviniu. Taigi, žemės reformos įstatymas neaplenkė ir Nedzingės dvaro. Dvarininkui priklausė 546 ha žemės. Po žemės reformos, 1924 m. sausio 30 d. nutarimu, palikta J. Žilinskiui 80 ha žemės norma. Nusavinta žeme buvo aprūpinta Lietuvos kariuomenės kūrėjai, savanoriai, bežemiai ir mažažemiai. Už nusavintą žemę J. Žilinskui Valstybė turėjo atlyginti iki 1941 m. gruodžio 8 d., tačiau J. Žilinskis nesuspėjo atsiimti šio atlyginimo.
1941 m. birželio 14d. Žilinskių šeima: pats 69 m. dvarininkas J. Žilinskis, jo 59 m. žmona Vanda, 23 m. sūnus Jurgis buvo ištremti į Sibirą. Sūnus Tadas išvengė trėmimo, kadangi tuo metu mokėsi Anglijoje. Sūnus Zigmantas, išėjęs žentuosna į Alovės dvarą, taip pat buvo ištremtas. Jonas Žilinskas Sibiro nepasiekė – mirė kelyje. O žmona Vanda su sūnumi Jurgiu, atbuvę Sibiro tremtį, išvažiavo į Lenkiją.
Prieš II pasaulinį karą dvaras buvo gražiai sutvarkytas, aplinkui puikavosi gražūs gėlynai, dideliame sode buvo prižiūrimos dvi kūdros, sodą ir keliukus juosė medžių alėjos, prie upelio stovėjo didelis malūnas. 1944 m. traukdamiesi vokiečiai susprogdino ir seną Žilinskių malūną.
Pagrindinis medinis dvaro pastatas. Dabar gana nugyventas - jame butai...
Kiek supratau, tarnų namas-virtuvė
Buvusi alėja ir tiltelis per tvenkinius. Keista, jog dvaro fasadas nėra orientuotas į alėją, vedančią link bažnyčios ir centrinės aikštės.
Fotografuota 2012-04
Comment