Dvaro nėra Lietuvos duomenų bazėje. Suprantama, kad jis "nutylėtas" ir kitose viešose erdvėse. Pamėginau 22 lapų dvaro istoriją sutalpinti į vieną lapą ir čia pateikiu.
Pirmąkart Pagraužių kaimas paminimas Alytaus girių sąrašuose 1622 m. XVII a. viduryje Pagraužius (neaišku – dvarą ar kaimą?) valdė kažkoks Kozmickis. 1667 m. dvare šeimininkavo Juozas Černikas. 1765 m., šį laikinį, apimantį 15 valakų žemės, valdė sutuoktiniai Mykolas Sperskis ir Karolina Viežbickaitė; juodu valdą perleido sutuoktiniams Asanui Ulonui ir Marijai Adzikytei. 1784 m. dokumente savininku įvardijamas Hutanas. Manau, kad tai iškraipyta apylinkėse populiari totoriaus Ulano pavardė.
1878 m. dvarui priklausė 7 „kiemai“, gyveno 20 vyrų ir 10 moterų. 1896 m. Pagraužių dvare gyveno 50 lietuvių ir 33 lenkai. 1899 m. Suvalkų valdininkai dvaro savininku įrašė Maslenovskį (vardo nenurodė). 1901 m. dvare stovėjo du mediniai ir 4 iš molio drėbti statiniai. 1903 m. Pagraužių dvarą, aprėpiantį 604 margus žemės, valdė Aleksandras Makauskas.. 1909 m. dvaras (626 margai) jau priklausė Vitoldui Menovskiui, Aleksandro sūnui. Žmonių minimi Hanai čia galėjo įsikurti tik karo ar pokario suirutės metu.
Pamėginsiu apibūdinti tuo metu buvusių rūmų „duoną ir druską“. Ant gilių rūsių stovintys rūmai (atrodo, mūriniai) buvo „pusantro“ aukšto, t.y. paaukštinti mezoninu. Jo vakarinėje pusėje buvo arkinis priestatas, vedantis į kiemą. Kitos dvejos laukinės durys buvo skirtos naudotis dvaro savininkams ir tarnams. Ponų gyvenamame name buvo aštuoni kambariai , kuriuose stovėjo baltų koklių krosnys. Didžiųjų kambarių sienos buvo dažytos žalsvai, gelsvai ir išmargintos gėlėmis. Aksomu aptrauktos sofos, itin senoviškos komodos ir kai kurie kiti baldai buvo išraižinėti balandžių figūromis ir gėlėmis. Svečių kambaryje grindis dengė didžiulis kilimas, o sienas puošė keturi religinės tematikos paveikslai, šeimos narių nuotraukos ir nemažas Vyties atvaizdas. Valgomajame stovėjo ilgas stalas su 14 raižytais atlošais kėdžių. Erdviame šeimininko darbo kambaryje kabojo didelis laikrodis. Viena „menė“ buvo skirta medžiotojams pasėdėti ir jų laimikiams eksponuoti. Dvare atsirado vietos ir biliardinei bei bibliotekai. Kambariai buvo apšviečiami ir elektra, nes dvare stovėjo generatorius.
Į pietus nuo rūmų tyvuliavo vandens baseinas su vandens lelijomis; kraštai buvo apsodinti gėlėmis; tryško fontanai. Vienas didelis tvenkinys yra išlikęs. Šalia įėjimo į sodą stovėjo didelė žirgo skulptūra. Dvaro sodo pietvakarių krašte išliko Hanų kapinaitės. Šalia buvo ir „prūskapinės. Ūkiniai pastatai (iš jų paminėtini – kalvė, kašarai, kluonas, daržinė, svirnas ir keli tvartai) buvo dengti raudonomis čerpėmis. 1923 m. Pagraužių dvare gyveno viena šeima, susidedanti iš devynių asmenų. 1924 m. vykdant Pagraužių dvaro parceliaciją, šios valdos savininku užfiksuotas Stasys Hanas. Jo sesuo Marija taip pat buvo laikoma bendraturte. Ūkvedžiu tapo Norkevičius, kuris netrukus vedė dvarininkaitę Mariją.
Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje (tikriausiai 1937 m.) pagrindiniu savininku tapo žinomas politikas, žemdirbystės novatorius Stasys Jakubauskas. 1936 jį išrinko į Seimą; gaudamas 3000 lt. algą nusipirko Pagraužių dvarą. Agronomas įveisė didelį sodą. 1940 m. jį liepos 12 d. NKVD jį suėmė; 1941 m. išvežė į Pečiorą. Mirė tremtyje 1942m. gegužės 17 d. Daugelis pastatų (tvartai ir svirno stogas) sudegė pirmąją karo dieną; tik dalinai nukentėję rūmai buvo šiek tiek paremontuoti. Vėliau dvaras perėjo kolūkio žinion ir buvo visai nugyventas. Dabar dvarvietė turi naujus šeimininkus, puoselėjančius viltį atgaivinti statinius, tvenkinius ir parką.
Bendri teritorijos vaizdai:
Sodo likučiai
Rūmų prieangio likučiai
Ūkiniai pastatai
Pirmąkart Pagraužių kaimas paminimas Alytaus girių sąrašuose 1622 m. XVII a. viduryje Pagraužius (neaišku – dvarą ar kaimą?) valdė kažkoks Kozmickis. 1667 m. dvare šeimininkavo Juozas Černikas. 1765 m., šį laikinį, apimantį 15 valakų žemės, valdė sutuoktiniai Mykolas Sperskis ir Karolina Viežbickaitė; juodu valdą perleido sutuoktiniams Asanui Ulonui ir Marijai Adzikytei. 1784 m. dokumente savininku įvardijamas Hutanas. Manau, kad tai iškraipyta apylinkėse populiari totoriaus Ulano pavardė.
1878 m. dvarui priklausė 7 „kiemai“, gyveno 20 vyrų ir 10 moterų. 1896 m. Pagraužių dvare gyveno 50 lietuvių ir 33 lenkai. 1899 m. Suvalkų valdininkai dvaro savininku įrašė Maslenovskį (vardo nenurodė). 1901 m. dvare stovėjo du mediniai ir 4 iš molio drėbti statiniai. 1903 m. Pagraužių dvarą, aprėpiantį 604 margus žemės, valdė Aleksandras Makauskas.. 1909 m. dvaras (626 margai) jau priklausė Vitoldui Menovskiui, Aleksandro sūnui. Žmonių minimi Hanai čia galėjo įsikurti tik karo ar pokario suirutės metu.
Pamėginsiu apibūdinti tuo metu buvusių rūmų „duoną ir druską“. Ant gilių rūsių stovintys rūmai (atrodo, mūriniai) buvo „pusantro“ aukšto, t.y. paaukštinti mezoninu. Jo vakarinėje pusėje buvo arkinis priestatas, vedantis į kiemą. Kitos dvejos laukinės durys buvo skirtos naudotis dvaro savininkams ir tarnams. Ponų gyvenamame name buvo aštuoni kambariai , kuriuose stovėjo baltų koklių krosnys. Didžiųjų kambarių sienos buvo dažytos žalsvai, gelsvai ir išmargintos gėlėmis. Aksomu aptrauktos sofos, itin senoviškos komodos ir kai kurie kiti baldai buvo išraižinėti balandžių figūromis ir gėlėmis. Svečių kambaryje grindis dengė didžiulis kilimas, o sienas puošė keturi religinės tematikos paveikslai, šeimos narių nuotraukos ir nemažas Vyties atvaizdas. Valgomajame stovėjo ilgas stalas su 14 raižytais atlošais kėdžių. Erdviame šeimininko darbo kambaryje kabojo didelis laikrodis. Viena „menė“ buvo skirta medžiotojams pasėdėti ir jų laimikiams eksponuoti. Dvare atsirado vietos ir biliardinei bei bibliotekai. Kambariai buvo apšviečiami ir elektra, nes dvare stovėjo generatorius.
Į pietus nuo rūmų tyvuliavo vandens baseinas su vandens lelijomis; kraštai buvo apsodinti gėlėmis; tryško fontanai. Vienas didelis tvenkinys yra išlikęs. Šalia įėjimo į sodą stovėjo didelė žirgo skulptūra. Dvaro sodo pietvakarių krašte išliko Hanų kapinaitės. Šalia buvo ir „prūskapinės. Ūkiniai pastatai (iš jų paminėtini – kalvė, kašarai, kluonas, daržinė, svirnas ir keli tvartai) buvo dengti raudonomis čerpėmis. 1923 m. Pagraužių dvare gyveno viena šeima, susidedanti iš devynių asmenų. 1924 m. vykdant Pagraužių dvaro parceliaciją, šios valdos savininku užfiksuotas Stasys Hanas. Jo sesuo Marija taip pat buvo laikoma bendraturte. Ūkvedžiu tapo Norkevičius, kuris netrukus vedė dvarininkaitę Mariją.
Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje (tikriausiai 1937 m.) pagrindiniu savininku tapo žinomas politikas, žemdirbystės novatorius Stasys Jakubauskas. 1936 jį išrinko į Seimą; gaudamas 3000 lt. algą nusipirko Pagraužių dvarą. Agronomas įveisė didelį sodą. 1940 m. jį liepos 12 d. NKVD jį suėmė; 1941 m. išvežė į Pečiorą. Mirė tremtyje 1942m. gegužės 17 d. Daugelis pastatų (tvartai ir svirno stogas) sudegė pirmąją karo dieną; tik dalinai nukentėję rūmai buvo šiek tiek paremontuoti. Vėliau dvaras perėjo kolūkio žinion ir buvo visai nugyventas. Dabar dvarvietė turi naujus šeimininkus, puoselėjančius viltį atgaivinti statinius, tvenkinius ir parką.
Bendri teritorijos vaizdai:
Sodo likučiai
Rūmų prieangio likučiai
Ūkiniai pastatai
Comment