Sviatošino (Kriūkų) dvaras. Įdedu fragmentą dvaro istorijos, kuri tiesiogiai susijusi su čia rodoma 1916 m. nuotraukas.
Grafienė Stanislava Mielžinskienė 1909 m. pardavė dvarą Valstiečių banko Kauno skyriui, o šie kolonistams iš Rusijos. Tuo pasipiktino net pažangūs lenkai; jie manė, kad dvarą grafienė pirmiausia turėjo pasiūlyti vietos lietuviams. To meto (1910 m.) laikraštis taip aprašė šią prekybą ir jos pasekmes: “Pereitais metais Kauno Valstiečių bankas nupirko nuo grapienės Milžinskienės iš Gogždų (Kauno gub.) Sviatošino dvarą. Tasai dvaras turi 12 šimtų margų žemės, priskaitant prie jo ir miškus. Dirbamos žemės prie Sviatošino žemės yra apie 400 margų. Tą žemę bankas pavedė senatikiams, atitrauktiems iš Kauno gub. Jų čia apsigyveno apie 15 šeimynų. Miškus nupirko kompanija, susidėjusi iš vietinių dvarininkų. Pagal sutarties žemė iš po miškų priklauso bankui, dvarininkai privalo iškirsti per penkerius metus. (...) Jų dalis jau iškirsta, jau galima sakyti, taip kaip jų nėr, jau nuplaukė į prūsus. Liko tiktai visu Nemuno kraštu vainikas – labai reta medžių. (...) Primena keleiviui, kad kadais čia būta miškų, kuris iškirto nuožmi dvarininkų bankrotų ranka. (...) Čionykščiai lietuviai mažažemiai noriai kimba prie girinės žemės. Atsirado lietuvių ir iš Kauno gub., kurie nusipirko sau tosios žemės sklypus”.
Po Pirmojo pasaulinio karo Mielžinskiai įsikūrė Lenkijos gilumoje, Drzązgowie dvare. Dabar giminę tęsia Felikso Mielžinskio sūnaus Jerzy Mielżyński (1900 – 1973) moteriškoji linija.
1914 m. pradžioje, minint baudžiavos panaikinimo Rusijoje 50 – ąsias metines, Sviatošino dvaro teritorijoje gyvenę rusų kolonistai stačiatikiai, nusiuntė carui padėkos ir nuolankumo raštą. Iš viršaičio gauto dokumento paaiškėja, kad čia gyveno 11 stačiatikių šeimų; net devyniose šeimose nebūta raštingų asmenų, todėl už juos pasirašė kažkoks Puskunigis. Šis dvaras, turbūt, pirmavo pagal kolonistų rusų skaičių visoje Užnemunėje. (tekstas -mano; autorystė - mano)
1916 m. vieno dvaro statinio (ne rūmų) vaizdelis, po to, kai jame "pagyveno" linksmuoliai iš Rytų ...
Ir 2009 m. birželio pabaigos nuotrauka. Tai pagrindiniai rūmai, vėliau paversti mokykla ir ... Tą dieną pagerinau fotografavimo kiekybės rekordą - nepakako ir dviejų akumuliatorių. Kaip tik padarius šį kadrą, mano "karjera" baigėsi. Po poros mėnesių vėl ten viešėjau, bet niekaip nerandu nuotraukų. Viltis dar yra ... Šiap statinys turi ir įdomesnių fragmentų, bet jų parodyti negaliu. Šiame dvare gimė K. Germanas (1897–1980), statybos inžinierius, politikas, tarpukario Lietuvos susisiekimo ministras, tiltų statytojas.
Grafienė Stanislava Mielžinskienė 1909 m. pardavė dvarą Valstiečių banko Kauno skyriui, o šie kolonistams iš Rusijos. Tuo pasipiktino net pažangūs lenkai; jie manė, kad dvarą grafienė pirmiausia turėjo pasiūlyti vietos lietuviams. To meto (1910 m.) laikraštis taip aprašė šią prekybą ir jos pasekmes: “Pereitais metais Kauno Valstiečių bankas nupirko nuo grapienės Milžinskienės iš Gogždų (Kauno gub.) Sviatošino dvarą. Tasai dvaras turi 12 šimtų margų žemės, priskaitant prie jo ir miškus. Dirbamos žemės prie Sviatošino žemės yra apie 400 margų. Tą žemę bankas pavedė senatikiams, atitrauktiems iš Kauno gub. Jų čia apsigyveno apie 15 šeimynų. Miškus nupirko kompanija, susidėjusi iš vietinių dvarininkų. Pagal sutarties žemė iš po miškų priklauso bankui, dvarininkai privalo iškirsti per penkerius metus. (...) Jų dalis jau iškirsta, jau galima sakyti, taip kaip jų nėr, jau nuplaukė į prūsus. Liko tiktai visu Nemuno kraštu vainikas – labai reta medžių. (...) Primena keleiviui, kad kadais čia būta miškų, kuris iškirto nuožmi dvarininkų bankrotų ranka. (...) Čionykščiai lietuviai mažažemiai noriai kimba prie girinės žemės. Atsirado lietuvių ir iš Kauno gub., kurie nusipirko sau tosios žemės sklypus”.
Po Pirmojo pasaulinio karo Mielžinskiai įsikūrė Lenkijos gilumoje, Drzązgowie dvare. Dabar giminę tęsia Felikso Mielžinskio sūnaus Jerzy Mielżyński (1900 – 1973) moteriškoji linija.
1914 m. pradžioje, minint baudžiavos panaikinimo Rusijoje 50 – ąsias metines, Sviatošino dvaro teritorijoje gyvenę rusų kolonistai stačiatikiai, nusiuntė carui padėkos ir nuolankumo raštą. Iš viršaičio gauto dokumento paaiškėja, kad čia gyveno 11 stačiatikių šeimų; net devyniose šeimose nebūta raštingų asmenų, todėl už juos pasirašė kažkoks Puskunigis. Šis dvaras, turbūt, pirmavo pagal kolonistų rusų skaičių visoje Užnemunėje. (tekstas -mano; autorystė - mano)
1916 m. vieno dvaro statinio (ne rūmų) vaizdelis, po to, kai jame "pagyveno" linksmuoliai iš Rytų ...
Ir 2009 m. birželio pabaigos nuotrauka. Tai pagrindiniai rūmai, vėliau paversti mokykla ir ... Tą dieną pagerinau fotografavimo kiekybės rekordą - nepakako ir dviejų akumuliatorių. Kaip tik padarius šį kadrą, mano "karjera" baigėsi. Po poros mėnesių vėl ten viešėjau, bet niekaip nerandu nuotraukų. Viltis dar yra ... Šiap statinys turi ir įdomesnių fragmentų, bet jų parodyti negaliu. Šiame dvare gimė K. Germanas (1897–1980), statybos inžinierius, politikas, tarpukario Lietuvos susisiekimo ministras, tiltų statytojas.
Comment