TRAKŲ BUVĘS DOMINIKONŲ VIENUOLYNAS
Nėra visiškai aišku, kada dominikonai įsikūrė Trakuose. Vieni autoriai nurodo, kad juos čia pasikvietė Lietuvos-Lenkijos valstybės valdovas Kazimieras Jogailaitis, kiti — Žygimantas Augustas. Vyrauja nuomonė, jog pirmoji vienuolių būstinė buvusi Salos pilyje. Neginčytina, jog LDK kanclerio Marcijono Oginskio pastangomis 1678 m. Gardino seimas patvirtino dvylikos dominikonų įsikūrimą Trakuose, tik šį kartą Pusiasalio pilyje. Tas pats Marcijonas Oginskis su žmona 1688 m. testamentu paskyrė daug lėšų bažnyčiai ir vienuolynui statyti. Nuo tada Trakų dominikonams priklausė Rykantų bažnyčia (tapusi jų filija), kurioje abipus didžiojo altoriaus išliko Jono Jonavičiaus sukurti Marcijono Oginskio ir jo žmonos epitafiniai portretai. Tas pats meistras ant šoninių sienų ištapė kompozicijas Kristaus kančios tema, o ant vargonų choro tribūnos priekinės sienelės nišų — devynis su Pamokslininkų ordinu susijusius šventuosius. Dominikonai, be bažnyčios Rykantuose, gavo nemažai žemės valdų: Rykantų dvarą su dviem smuklėmis ir kaimais, priklausiusiais ir šitam dvarui, ir gretimam Rykantų miesteliui. Nors Trakų Pusiasalio pilies teritorija vienuoliams priklausė nuo XVII a., tačiau dėl lėšų trūkumo ir bajorų pasipriešinimo ten ilgai negalėjo įsikurti. 1688 m. perėmę iš benediktinių joms pastatytą miesto centre medinę bažnyčią ir kitus vienuolyno pastatus, 1725-1733 m. juos perstatė, tačiau neprarado vilties įsikurti Pusiasalio pilyje. Kai dominikonai pažadėjo Trakų vaivadai Aleksandrui Pociejui pilyje pastatyti kalėjimą, seimelių būstinę ir archyvą žemės bei pilies teismų aktams laikyti, bajorai pagaliau ėmė juos remti. 1761, 1768, 1771 metais paskelbti valdovo Aleksandro III ir Seimo nutarimai davė pagrindą dominikonams kurtis Pusiasalio pilies teritorijoje. Apie 1770-1773 m. čia vienuoliai pasistatė medinį vienuolyną. Naujos mūrinės bažnyčios projektavimas prasidėjo 1779 m. Statant bažnyčią dirbo dominikonas architektas ir architektūros teoretikas A. Javorovskis. Be to, Trakų dominikonai šiuo klausimu kreipėsi į žymų architektą A. Kosakauską, kuris tuo pat metu suprojektavo netoliese statytą Kazokiškių (Paparčių dominikonų filijos) bažnyčią. Deja, darbai Trakuose vyko lėtai, o 1784 m. visiškai sustojo. Praėjus penkeriems metams, vadovaujant Vilniaus akademijos architektūros profesoriui M. Knakfusui (Knackfuss), bažnyčia vėl pradėta mūryti. Žinoma, kad darbus prižiūrėjo tėvas Hiacintas Sraženskis, kuris vėliau buvo išrinktas Lietuvos dominikonų provincijos provincijolu. Trakų vienuolyno bažnyčia statyta ant Pusiasalio pilies fosos, o bokštai pradėti mūryti fosos pietvakarių pusėje. Apie statinio architektūrą tikslesnių duomenų nėra. Pagal dabartinę būklę nustatyta, kad tai turėjo būti trinavis statinys su dviem bokštais, atkreiptais į miesto pusę. Žinant, kad bažnyčia pradėta statyti klasicistinio stiliaus paplitimo Lietuvoje metu ir projektuota tą stilių propagavusių architektų (A. Kosakausko, M. Knakfuso), galima teigti, kad ji turėjo būti klasicistinė. Ilgai užtrukusias statybas baigti sutrukdė 1812 m. karas. Bažnyčią spėta išmūryti tik iki „pirmųjų langų” (šoninių navų aukštyje). Tada labai nukentėjo visi pradėti statyti vienuolyno pastatai, suiro ūkis, išbėgiojo žmonės. Neužbaigti bažnyčios mūrai prastovėjo iki 1822 metų. Vienuolyno vyresniojo L. Glovickio rūpesčiu juose įrengta bažnytėlė (dėl mažo tūrio dažnai vadinama koplyčia) ir pašventinta Šv. Arkangelo Mykolo vardu. Joje buvę trys altoriai (du iš jų iliuziškai tapyti ant sienų) su Šv. Arkangelo Mykolo, Šv. Vincento Ferariečio ir Švč. M. Marijos paveikslais, dengtais sidabro apkaustais. Bažnytėlė su zakristija tilpo nebaigtos statyti bažnyčios kairiosios šoninės navos gale. Kitame tos pačios navos gale ir dešiniojoje navoje 1823 m. įrengtas dviaukštis, dviejų korpusų vienuolynas, kuriame išsidėstė vienuolika celių, refektorius, virtuvė ir zakristija. Kadangi bažnytėlė su vienuolynu buvo sujungta į vieną tūrį, tai šis statinys neturėjo sakraliems statiniams būdingų formų. Tik pastato gale virš dvišlaičio stogo buvo bokštelis, žymėjęs bažnytėlės-koplyčios vietą. Konvento dokumentuose fiksuota, kad tada Trakuose gyvenę 15 vienuolių. Kiti dominikonų statiniai, XIX a. pradžioje iškilę Pusiasalio pilyje, buvo mediniai. Vienuolynui priklausė trys daržai, buvo įrengtas gėlynas, augo vaismedžių. Dominikonai ima valdyti visą Pusiasalio pilies teritoriją. Šios didelės rekonstrukcijos žymi Trakų konvento atsigavimą ir naują suklestėjimą. Prie vienuolyno veikė mokykla, kurioje dėstė teologijos mokslų profesorius, vienuolyno vyresnysis Liudvikas Glovickis ir dar septyni tėvai dominikonai. Tačiau XIX a. sukilimų banga ir po to sekę bažnyčių bei vienuolynų uždarymai neaplenkė Trakų. 1864 m. carinės Rusijos valdžios įsakymu vienuolynas panaikinamas, o vienuoliai perkeliami į Paparčius. Bet ir šis konventas po poros metų nušluojamas nuo žemės paviršiaus. Iškeldinus dominikonus iš Trakų, vienuolyno pastatai rekonstruoti ir atiduoti įvairioms įstaigoms: policijos valdybai, butų komisijai, miesto rotušei bei teismo archyvui. Net ir rekonstruoti stambūs mūrinio vienuolyno ir bažnyčios tūriai XIX a. antroje pusėje tebedominavo miesto centre ir buvo pavaizduoti M. E. Andriolio (Andriolli) graviūroje (1879 m.).
Mūriniai dominikonų vienuolyno ir bažnyčios pastatai išliko iki mūsų dienų, tik dėl blogos priežiūros jau prieš Pirmąjį pasaulinį karą apgriuvo prie bažnyčios buvusi vienuolyno dalis. XX a. 6-ame dešimtmetyje, susirūpinus Trakų paveldo objektų išsaugojimu, imti tyrinėti ir dominikonams priklausę statiniai. Ypač daug šioje srityje nuveikė architektas restauratorius S. Mikulionis. Iš dalies rekonstruotame buvusiame vienuolyno pastate dabar įsikūrusi Trakų istorijos muziejaus administracija. Susitarus su muziejaus vadovybe, galima apžiūrėti dominikonams priklausiusias patalpas, kuriose išliko vienuolių laikų (1821 m.) sienų tapybos. Bažnytėlės interjeras, labai nukentėjęs po vienuolyno uždarymo, kol kas dar restauruojamas. Trys kadaise šį statinį puošę paveikslai („Šv. Vincentas Ferarietis”, „Šv. Jackus”, „Šv. Dominyko ir Šv. Pranciškaus susitikimas”) dabar yra Trakų parapinėje bažnyčioje. Trakų istorijos muziejaus direktoriaus V. Poviliūno teigimu, Švč. M. Marijos Nekalto Prasidėjimo altorėlis į tą pat bažnyčią vėlgi pateko iš uždaryto dominikonų vienuolyno.
http://vienuolynai.mch.mii.lt/V8-46/Traku.htm
Nėra visiškai aišku, kada dominikonai įsikūrė Trakuose. Vieni autoriai nurodo, kad juos čia pasikvietė Lietuvos-Lenkijos valstybės valdovas Kazimieras Jogailaitis, kiti — Žygimantas Augustas. Vyrauja nuomonė, jog pirmoji vienuolių būstinė buvusi Salos pilyje. Neginčytina, jog LDK kanclerio Marcijono Oginskio pastangomis 1678 m. Gardino seimas patvirtino dvylikos dominikonų įsikūrimą Trakuose, tik šį kartą Pusiasalio pilyje. Tas pats Marcijonas Oginskis su žmona 1688 m. testamentu paskyrė daug lėšų bažnyčiai ir vienuolynui statyti. Nuo tada Trakų dominikonams priklausė Rykantų bažnyčia (tapusi jų filija), kurioje abipus didžiojo altoriaus išliko Jono Jonavičiaus sukurti Marcijono Oginskio ir jo žmonos epitafiniai portretai. Tas pats meistras ant šoninių sienų ištapė kompozicijas Kristaus kančios tema, o ant vargonų choro tribūnos priekinės sienelės nišų — devynis su Pamokslininkų ordinu susijusius šventuosius. Dominikonai, be bažnyčios Rykantuose, gavo nemažai žemės valdų: Rykantų dvarą su dviem smuklėmis ir kaimais, priklausiusiais ir šitam dvarui, ir gretimam Rykantų miesteliui. Nors Trakų Pusiasalio pilies teritorija vienuoliams priklausė nuo XVII a., tačiau dėl lėšų trūkumo ir bajorų pasipriešinimo ten ilgai negalėjo įsikurti. 1688 m. perėmę iš benediktinių joms pastatytą miesto centre medinę bažnyčią ir kitus vienuolyno pastatus, 1725-1733 m. juos perstatė, tačiau neprarado vilties įsikurti Pusiasalio pilyje. Kai dominikonai pažadėjo Trakų vaivadai Aleksandrui Pociejui pilyje pastatyti kalėjimą, seimelių būstinę ir archyvą žemės bei pilies teismų aktams laikyti, bajorai pagaliau ėmė juos remti. 1761, 1768, 1771 metais paskelbti valdovo Aleksandro III ir Seimo nutarimai davė pagrindą dominikonams kurtis Pusiasalio pilies teritorijoje. Apie 1770-1773 m. čia vienuoliai pasistatė medinį vienuolyną. Naujos mūrinės bažnyčios projektavimas prasidėjo 1779 m. Statant bažnyčią dirbo dominikonas architektas ir architektūros teoretikas A. Javorovskis. Be to, Trakų dominikonai šiuo klausimu kreipėsi į žymų architektą A. Kosakauską, kuris tuo pat metu suprojektavo netoliese statytą Kazokiškių (Paparčių dominikonų filijos) bažnyčią. Deja, darbai Trakuose vyko lėtai, o 1784 m. visiškai sustojo. Praėjus penkeriems metams, vadovaujant Vilniaus akademijos architektūros profesoriui M. Knakfusui (Knackfuss), bažnyčia vėl pradėta mūryti. Žinoma, kad darbus prižiūrėjo tėvas Hiacintas Sraženskis, kuris vėliau buvo išrinktas Lietuvos dominikonų provincijos provincijolu. Trakų vienuolyno bažnyčia statyta ant Pusiasalio pilies fosos, o bokštai pradėti mūryti fosos pietvakarių pusėje. Apie statinio architektūrą tikslesnių duomenų nėra. Pagal dabartinę būklę nustatyta, kad tai turėjo būti trinavis statinys su dviem bokštais, atkreiptais į miesto pusę. Žinant, kad bažnyčia pradėta statyti klasicistinio stiliaus paplitimo Lietuvoje metu ir projektuota tą stilių propagavusių architektų (A. Kosakausko, M. Knakfuso), galima teigti, kad ji turėjo būti klasicistinė. Ilgai užtrukusias statybas baigti sutrukdė 1812 m. karas. Bažnyčią spėta išmūryti tik iki „pirmųjų langų” (šoninių navų aukštyje). Tada labai nukentėjo visi pradėti statyti vienuolyno pastatai, suiro ūkis, išbėgiojo žmonės. Neužbaigti bažnyčios mūrai prastovėjo iki 1822 metų. Vienuolyno vyresniojo L. Glovickio rūpesčiu juose įrengta bažnytėlė (dėl mažo tūrio dažnai vadinama koplyčia) ir pašventinta Šv. Arkangelo Mykolo vardu. Joje buvę trys altoriai (du iš jų iliuziškai tapyti ant sienų) su Šv. Arkangelo Mykolo, Šv. Vincento Ferariečio ir Švč. M. Marijos paveikslais, dengtais sidabro apkaustais. Bažnytėlė su zakristija tilpo nebaigtos statyti bažnyčios kairiosios šoninės navos gale. Kitame tos pačios navos gale ir dešiniojoje navoje 1823 m. įrengtas dviaukštis, dviejų korpusų vienuolynas, kuriame išsidėstė vienuolika celių, refektorius, virtuvė ir zakristija. Kadangi bažnytėlė su vienuolynu buvo sujungta į vieną tūrį, tai šis statinys neturėjo sakraliems statiniams būdingų formų. Tik pastato gale virš dvišlaičio stogo buvo bokštelis, žymėjęs bažnytėlės-koplyčios vietą. Konvento dokumentuose fiksuota, kad tada Trakuose gyvenę 15 vienuolių. Kiti dominikonų statiniai, XIX a. pradžioje iškilę Pusiasalio pilyje, buvo mediniai. Vienuolynui priklausė trys daržai, buvo įrengtas gėlynas, augo vaismedžių. Dominikonai ima valdyti visą Pusiasalio pilies teritoriją. Šios didelės rekonstrukcijos žymi Trakų konvento atsigavimą ir naują suklestėjimą. Prie vienuolyno veikė mokykla, kurioje dėstė teologijos mokslų profesorius, vienuolyno vyresnysis Liudvikas Glovickis ir dar septyni tėvai dominikonai. Tačiau XIX a. sukilimų banga ir po to sekę bažnyčių bei vienuolynų uždarymai neaplenkė Trakų. 1864 m. carinės Rusijos valdžios įsakymu vienuolynas panaikinamas, o vienuoliai perkeliami į Paparčius. Bet ir šis konventas po poros metų nušluojamas nuo žemės paviršiaus. Iškeldinus dominikonus iš Trakų, vienuolyno pastatai rekonstruoti ir atiduoti įvairioms įstaigoms: policijos valdybai, butų komisijai, miesto rotušei bei teismo archyvui. Net ir rekonstruoti stambūs mūrinio vienuolyno ir bažnyčios tūriai XIX a. antroje pusėje tebedominavo miesto centre ir buvo pavaizduoti M. E. Andriolio (Andriolli) graviūroje (1879 m.).
Mūriniai dominikonų vienuolyno ir bažnyčios pastatai išliko iki mūsų dienų, tik dėl blogos priežiūros jau prieš Pirmąjį pasaulinį karą apgriuvo prie bažnyčios buvusi vienuolyno dalis. XX a. 6-ame dešimtmetyje, susirūpinus Trakų paveldo objektų išsaugojimu, imti tyrinėti ir dominikonams priklausę statiniai. Ypač daug šioje srityje nuveikė architektas restauratorius S. Mikulionis. Iš dalies rekonstruotame buvusiame vienuolyno pastate dabar įsikūrusi Trakų istorijos muziejaus administracija. Susitarus su muziejaus vadovybe, galima apžiūrėti dominikonams priklausiusias patalpas, kuriose išliko vienuolių laikų (1821 m.) sienų tapybos. Bažnytėlės interjeras, labai nukentėjęs po vienuolyno uždarymo, kol kas dar restauruojamas. Trys kadaise šį statinį puošę paveikslai („Šv. Vincentas Ferarietis”, „Šv. Jackus”, „Šv. Dominyko ir Šv. Pranciškaus susitikimas”) dabar yra Trakų parapinėje bažnyčioje. Trakų istorijos muziejaus direktoriaus V. Poviliūno teigimu, Švč. M. Marijos Nekalto Prasidėjimo altorėlis į tą pat bažnyčią vėlgi pateko iš uždaryto dominikonų vienuolyno.
http://vienuolynai.mch.mii.lt/V8-46/Traku.htm
Comment