Dabartinė Panevėžio miesto teritorija apima tris buvusius dvarus: Senamiesčio, Skaistakalnio ( Jasnagurkos) ir Navadolio. Apie juos šaltinių nedaug. Šiek tiek medžiagos apie Skaistakalnio (Jasnagurkos) dvarą yra Panevėžio apskrities archyve. Iš dalies dvarų istoriją palietė vyskupas K.Paltarokas, B.Kviklys, kiek daugiau – O.Maksimaitienė ir A.Miškinis savo tyrinėjimuose. Apie juos rašė ir dabartiniai istorikai P.Juknevičius ir L.Kaziukonis. Panevėžio miestas labai susijęs su Skaistakalnio (Jasnagurkos) dvaru. A.Miškinis neabejoja, kad valstybinis dvaras prie kurio kūrėsi naujasis Panevėžys buvo Skaistakalnio vietoje. Vėliau dvarą nuomojo J.Valavičius. Beje, jis 1614 m. pastatė teismo rūmus todėl, kad dvare nebuvo pakankamai pastatų. Iš turimų duomenų galima spręsti, kad Jasnagurkos dvaras įkurtas XVI a. 1775 m. inventoriuje rašoma, kad Panevėžio dvare, vadintame Jasnagurka, padūmės mokestį mokančių buvo 1 akalicos bajoras ir 3 valstiečiai. XVIII a. atskyrus žemes augančiam miestui Panevėžio dvarui priklausė Staniūnų ir kiti kaimai. “Lenkų geografiniame žodyne” rašoma, kad dvaras priklausė Liutkevičiams. Dvaras turėjo 10 valakų ir 21 margą žemės. XIX a. pab. dvaro savininku nurodomas J. Karpis. Jam priklausė tik 54 dešimtinės tinkamos žemės. 1903 m. Jasnagurkos dvare gyveno 35, malūne – 16 žmonių. Po savininkų Karpių mirties dvaras atiteko prižiūrėtoju dirbusiam A.Kraniauskui (yra archyvinė nuoroda, kad paveldėjo giminystė ryšiais –L.P.). Jis valdė 154 hektarus žemės.Nurodyta ir kita savininkė V.Vainauskienė. Po 1922 m. žemės reformos dvaras buvo išparceliuotas, nes Panevėžys toliau buvo numatomas plėsti abipus Nevėžio. Dvare aprašyta 13 pastatų. Tarp jų - keturi gyvenamieji namai. V.Vainauskienei priklausė 40,40 hektaro žemės ir viena dvaro daržinė. 1923 m. čia buvo 4 ūkiniai kiemai su 57 gyventojais 1924 m. Skaistakalnio (Jasnagurkos) dvaro žemės naudotojai buvo: savivaldybės ligoninė (18 ha), agronomijos punktas (14 ha), veterinarijos punktas (2 ha), parodos aikštė (2 ha), miesto valdyba (parkas – 4 ha).1925 m. buvo įkainuoti parko medžiai ir likę 9 trobesiai. Žemės reformos metais palivarkas buvo pavadintas "Aušros” kaimu. Dvaro žemės dalį nusipirkęs poetas Juozas Čerkesas – Besparnis savo įkurtąją sodybą pavadino “Pragiedruliais”. 1935 m. dalis dvaro teritorijos perduota krašto apsaugos ministerijai su trobesiais. 1947 m. čia įsikūrė tarybinės armijos dalinys, buvo pastatytos kareivinės, garažai, sandėliai. 1944 m. Jasnagurkos dvaro žemė skirta tarybiniam ūkiui. Dvare buvo dailės kūrinių, kuriuos aprašė dailininkai V.Dilka ir P.Puzinas. Tai XIX a. paveikslas, vaizduojantis nusižudžiusio Poniatovskio iškilimą bei spintelės formos laikrodis, kuris turėjo muzikinį įrengimą “galinti groti septynis dalykus”. Jis papuoštas rožių piešiniais bei Napoleono atvaizdu. Tolesnis meno vertybių likimas nežinomas. Malūnas buvo nuomojamas, vėliau – nacionalizuotas, 1992 m. sudegė. 1982 m. kartografuojant buvusį Skaistakalnio (Jasnagurkos) dvarą užfiksuoti tik du pastatai: mūrinis 1a. sandėlis ir tinkuotas 2a. gyvenamas namas. 1996 m. Skaistakalnio dvaro sodybos fragmentai išbraukti iš istorijos ir kultūros paminklų sąrašų ir neįrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip nebeturintys istorinės ir architektūrinės vertės. Skaistakalnis - vienas seniausių mūsų miesto parkų. Jis įkurtas XIX a. pab. Parkas išplanuotas netaisyklingai. 1929 m. spalio 30 d. miesto valdyba, ruošdamasi paminėti Didžiojo kunigaikščio Vytauto 500 metų mirties sukaktį parkui suteikė Vytauto vardą. 1972 m. Skaistakalnio parkas rekonstruotas. Iš parko teritorijos iškeltas pliažas, prekyvietės, estrada, išlyginti namų griuvėsiai. Dėl parko militarizavimo nepavyko jo išplėsti iki projektuotų 69 ha. Parkas įdomus dendrologiniu požiūriu. Jame auga maumedžiai, juodosios bei veimutinės pušys, glaustašakiai bei raudonieji ąžuolai, sidabriniai klevai, baltieji gluosniai.
Loreta Paškevičienė. http://www.panrs.lt/leidiniai/karpiai.htm#sdvaras
Loreta Paškevičienė. http://www.panrs.lt/leidiniai/karpiai.htm#sdvaras
Comment