Ariogala. Pokario metai.
Gimnazija įsikurusi dvaro rūmuose,1947 m. nuotrauka.
Nuotrauka iš www.delcampe.net
Yra Čekuvos dvaro nuotrauka Tolerancijos ugdymo centro puslapyje.
Fotografuota turbūt po 1963 m. (?) rekonstrukcijos, kai Čekuvos dvare buvo įkurta džiovininkų sanatorija
1944 metų rudenį Čėkuvos dvare įsikuria Ariogalos progimnazija.
1956 metais Ariogalos vidurinė mokykla persikėlė į dabartinį pastatą Vytauto 94
15min.lt 2020.04.20 Airijos pilietis Čekuvos dvarą paliko sugriūti
Ariogalos prieigose jau gatvė išduoda, kad čia tikriausiai galima rasti dvarą – vieškelis veda pro ilgą aukštų topolių alėją. Topoliai, nors ir skurdūs, išliko, bet iš kadaise įspūdingų rūmų jau lieka griuvėsiai. Čekuvos (dar vadinamas Čėkuvos, Ariogalos) dvaras stovi apleistas, apgriuvęs ir išvogtas. Dėl sunaikintos kultūros vertybės Kultūros paveldo departamentas kreipsis į policiją.
Raseinių rajone esantis dvaras yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Neseniai jo būklę patikrino Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus specialistai ir konstatavo, kad pastato būklė ypač bloga.
Sąvartynu virstantis dvaras
Sąvartynu virstantis dvaras Kelis amžius stovintis dvaras dabar priklauso Airijos piliečiui, su kuriuo paveldosaugininkams nepavyksta susisiekti jau kelerius metus. Kaip skelbia KPD, paveldosaugininkų surašyti reikalavimai pašalinti pažeidimus, vykdyti kultūros paveldo objekto priežiūrą, adresato nepasiekdavo. Buvo kreiptasi ir į Airijos Respublikos socialinės apsaugos departamentą bei Airijos Respublikos ambasadą Lietuvoje. (...)
Pastato būklė kelia nerimą ne tik dėl to, kad griūna kultūros vertybė. Yrančios (ar ardomos) pastato sienos, atsivėrę deformaciniai plyšiai, sulūžusios stogo ir sienų konstrukcijos kelia pavojų ir žmonėms. Avarinės būklės pastato net nesistengiama apsaugoti nuo vandalų, vagišių ar šiaip smalsuolių. Neužkaltos nei durys, nei langai. Ant kai kurių jų tik plaikstosi dulkėtos ir nešvarios polietileno skiautės.
Iš išorės dvaras, nors ir sugriuvusiu stogu, dar gali priminti apie buvusią savo didybę – yra išlikusių dekoro elementų. Tačiau viduje – vien griuvėsiai. Panašu, kad buvo išvogta viskas, kas įmanoma – išluptos ir grindys, ir plytelės nuo sienų. Dabar čia tik plytų, byrančių konstrukcijų ir suvilktų šiukšlių sąvartynas. (...)
„Raudono pono“ dvaras
Čekuvos dvarą dar prieš dešimtmetį buvo mėginama gaivinti. 2008 m. jį įsigijo UAB „Hillcrest“, tuomet įmonės įgaliotasis asmuo Stasys Bružas „Valstiečių“ laikraščiui pasakojo apie planus: „Šiuo metu tvarkoma teritorija, konservuoti avarinės būklės pastatai, rengiamas projektas Struktūrinių fondų paramai gauti „Ariogalos (Čėkuvos) dvaro restauracija ir pritaikymas viešojo turizmo poreikiams“. Tai dar vienas dvaras Raseinių rajone, einantis atgimimo keliu“.
(...)
Dvaro savininkams visgi sekėsi neblogai, čia buvo ir degtinės varykla bei plytų fabrikėlis. Tačiau po to, kai du Šemetos sūnus dalyvavo 1863 m. sukilime ir buvo suimti, dvaras buvo sekvestruotas. Naujais šeimininkais tapo Mileriai, bet dvarą paveldėjęs A.Mileris, anot kaimo žmonių pasakojimų, gyveno Prancūzijoje.
Be Lietuvoje esančio šeimininko 1940 m. dvaras virto vidurine mokykla, tuomet 1963 m. – Ariogalos tuberkuliozine ligonine.
Atgavus nepriklausomybę, pastatas grąžintas giminaičiams – Morkiams. Šie jį pardavė minėtai bendrovei „Hillcrest“, o dabar jis atsidūręs neįvardinto Airijos piliečio rankose. Jo likimas – neaiškus.
Comment