[VLN] Vilniaus aukštutinė (Gedimino) pilis

[SoulMulticast]

Įtariama, kad Gedimino kalną rekonstravo nelegalūs darbininkai iš Ukrainos ir Baltarusijos

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl, kaip įtariama, sukčiavimo stambiu mastu. Paaiškėjo, kad Lietuvoje ir Lenkijoje registruotose Ukrainos piliečio valdomose bendrovėse buvo nelegaliai įdarbinami darbuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos, klastojami dokumentai, apgaulingai tvarkoma apskaita. Įtariama, kad bendrovių direktorius galėjo pasisavinti apie 300 tūkst. eurų.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...os-973-1152030

[bucaneer]

Pilies aikštelės vaizdas šiandien. Naujai klojamas lygus tašytų akmenų grindinys malonus ir akiai, ir kojoms.

[mag]

Tuo tarpu kalno apačioj, prie tako vedančio į kalną panašu atkasė sienos liekanas. Šitas "kalno slinkimas" suteikė gerą progą "atkasinėt" jį iš visų pusių.

[R.D.]

Gedimino kalno tvarkybos darbų pradžiai – beveik 13 mln. eurų
https://sa.lt/gedimino-kalno-tvarkyb...k-13-mln-euru/

Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) ir Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) pasirašė projekto „Lietuvos nacionalinio muziejaus paslaugų plėtra Vilniaus piliavietėje“ sutartį, kuria užtikrintas Gedimino kalno ilgalaikių tvarkybos darbų pradžiai reikalingas finansavimas. Lietuvos valstybingumo simboliui – Gedimino kalnui sutvarkyti skirta beveik 13 mln. eurų, iš kurių beveik 11 mln. eurų sudaro Europos Sąjungos struktūrinių ir investicijų fondų lėšos. Lėšos bus skirtos ne tik kalno tvarkybos darbams, bet ir turistinės Gedimino kalno infrastruktūros gerinimui ir vystymui, naujų kultūros paslaugų sukūrimui.

[Globalus]

[Creatium]

Gedimino kalno šlaite atrastas naujas bokštas

2019 m. Gedimino kalno pietiniame šlaite, pasivaikščiojimo tako į kalną pradžioje, buvo atkastos mūrinio viduramžių bokšto sienos. Šiemet tyrimai pratęsti. Archeologiniai ir architektūriniai tyrimai dar tik įpusėjo, neapsispręsta, ką reikės su šiuo bokštu daryti. Radinys iš tikrųjų unikalus, nors apie bokšto šioje vietoje egzistavimą buvo žinoma dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. 1995 m. tvarkant taką buvo atkasta šio bokšto sienos dalis, bet tuomet daugiau tyrimų nebuvo atlikta. 1737 m. sudarytame Fiurstenhofo Vilniaus plane šioje vietoje parodytas daugiakampis mūrinis bokštas ir nuo jo aukštyn šlaitu kylanti mūrinė gynybinė siena. Kita siena nuo bokšto leidžiasi žemyn link kito panašaus bokšto, stovėjusio visai netoli Karališkojo malūno kanalo. Pastarasis bokštas iki šiol nerastas.

Skaityti daugiau: https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...aujas-bokstas/ .

[bato_usai]

Gedimino kalno papėdėje surastas paskutinis nežinomas Žemutinės pilies bokštas

Gedimino kalno papėdėje surastas paskutinis nežinomas Vilniaus Žemutinės pilies bokštas – elektrinės tomografijos būdu lokalizuota bokšto vieta.

„Buvo žinoma, kad jis kažkur yra, tikslas buvo nustatyti jo vietą“, – antradienį žurnalistams sakė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos mokslinių tyrimų koordinatorius Stanislovas Patkauskas.

Bokštas yra po žeme Pilių skvere – tarp paminklo kunigaikščiui Gediminui ir buvusios Rotondos kavinės. Jo teigimu, sunku pasakyti, kada bokštas statytas, tačiau pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose jis paminėtas XVI amžiuje.

Netoliese 2019–2020 metais atrastas ir rytinis Žemutinės pilies bokštas, šiuos bokštus turėjo jungti gynybinė siena, jos liekanos po žeme irgi turėtų būti išlikusios.

[laimutis]

Gedimino kalno papėdėje surastas paskutinis nežinomas Žemutinės pilies bokštas

Antraštė nesąmoninga. Bokšto vieta visada buvo žinoma, kam tada rašo nežinomas bokštas, ir 1808 m. K. Grunarto plane bokštas pavaizduotas. Nežinomi bokštai buvo atrasti kasinėjant Valdovų rūmų teritoriją.

[bato_usai]

Nebuvo žinoma jo fizinė vieta.

[Creatium]

Straipsnio nuotraukose net matosi brėžiniuose parašyta, kad yra nustatytos galimos bokšto vietos iš likusių brėžinių ir piešinių, o tiksli vieta nebuvo žinoma.

[ultra laverdi]

Nacionalinis muziejus siekia nutraukti sutartį su Gedimino kalno darbų projektuotojais

https://www.lrt.lt/naujienos/kultura...rojektuotojais

[Romas]

Lrytas.tv 2021.09.29
Gedimino kalno darbų pabaigos nematyti

Lietuvos nacionalinis muziejus siekia nutraukti sutartį su Gedimino kalno ilgalaikių tvarkymo darbų projekto rengėju – įmone „Hidroterra“ dėl techninių klaidų, bus skelbiamas naujas pirkimas. (...) Projektavimo darbai buvo sustabdyti prieš kelias savaites, tačiau dėl vėlavimų , muziejus greičiausiai praras 10 mln. eurų europinį finansavimą, numatytą kalno tvarkymui.

https://tv.lrytas.lt/zinios/lietuvos...euru-20908179/

[Romas]

BNS 2021.10.17
VGTU specialistas įspėja dėl Gedimino kalno būklės
Kritiniu scenarijumi netektume Aukštutinės pilies rūmų ir Vakarinio bokšto

Lietuvos simboliu tapusį kalną prižiūrinčiam Nacionaliniam muziejui nusprendus nutraukti sutartį su ilgalaikių tvarkymo darbų projekto rengėju – įmone „Hidroterra“ – dėl, muziejaus teigimu, techninių klaidų, šios įmonės subrangovas Vilniaus Gedimino technikos universitetas įspėjo apie galimas grėsmes dėl nuošliaužų formavimosi ne tik pietrytiniame šlaite, bet ir kitose kalno dalyse.

Įspėja dėl nuošliaužų
Pasak universiteto docento Šarūno Skuodžio, nuošliaužų formavimąsi parodo 2019–2020 metais atlikti tyrimai, o labiausiai nerimą geologams ir archeologams kelia tai, kad jau beveik metus nevykdyti jokie tvarkybos darbai.
Ekspertas pabrėžia, kad apie Gedimino kalno tvarkymo darbus itin svarbu kalbėti įpusėjus rudeniui ir artėjant lietingajam sezonui, nes didžiausia nuošliaužų tikimybė kyla rudenį, kai lyja keletą savaičių iš eilės, taip pat žiemą tirpstant sniegui.

Pasak Š. Skuodžio, keli pateikti modeliavimo rezultatai parodė didelę nuošliaužų formavimosi riziką.
„Jei susidarytų nuošliaužos šlaito pietrytinėje arba prie Vakarinio bokšto dalyje, netektume paskutinių dviejų didžiausių Gedimino kalno konstrukcijų – Aukštutinės pilies rūmų ir Vakarinio bokšto. Norint išvengti šio blogiausio scenarijaus, būtina nedelsiant tęsti kalno tvarkymo darbus pietrytinėje dalyje, kur nuošliaužų formavimąsi mato kiekvienas praeivis, o vėliau imtis ir kitų kalno šlaitų išsaugojimo misijos“ (...)

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=88447177
http://www.lrt.lt/naujienos/kultura/...karinio-boksto

[Saliamonas]

Įdomi laida apie Vilniaus aukštutinės pilies atstatymo viziją (nuo 34-os minutės):

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/...-tai-autentika


Labiausiai įsiminusi Kaušpėdo citata:

Gedimino pilies bokštas buvo atstatytas lenkmečiu 1937-1938 m., ir atstatė kažkodėl tris aukštus, nors yra žinoma, kad yra keturi aukštai. Dabar tas nebaigtas statyti pastatas tapo Vilniaus simboliu! Tai yra nesusipratimas. Tas tarpas ketvirtame aukšte - tai langas, kurio nebaigė mūryti. Mes gyvename su tuo nesusipratimu ir laikome tai autentika.

Griuvėsių fetišistai aiškina, kad Gedimino pilies atstatymas sukurtų "disneilendą" ir sunaikintų "autentiką", kuri išliko, nors iš tikrųjų šiandien "disneilendas" jau tapo Vilniaus ir visos Lietuvos simboliu - tik jis buvo sukurtas 1938-ais Klausimas - kodėl tuomet negalima pabaigti šio "disneilendo" - tam, kad Vilniaus ir Lietuvos simboliu nebebūtų išdaužyti ir nebaigti protezuoti dantys?

[R.D.]

Įdomi laida apie Vilniaus aukštutinės pilies atstatymo viziją (nuo 34-os minutės):

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/...-tai-autentika


Labiausiai įsiminusi Kaušpėdo citata:


Griuvėsių fetišistai aiškina, kad Gedimino pilies atstatymas sukurtų "disneilendą" ir sunaikintų "autentiką", kuri išliko, nors iš tikrųjų šiandien "disneilendas" jau tapo Vilniaus ir visos Lietuvos simboliu - tik jis buvo sukurtas 1938-ais Klausimas - kodėl tuomet negalima pabaigti šio "disneilendo" - tam, kad Vilniaus ir Lietuvos simboliu nebebūtų išdaužyti ir nebaigti protezuoti dantys?

Man tik toks klausimas kyla iš romantikų pasvajojimų - Jūs bent padorumo turite kažkiek nesvaigti apie tai, ko nesuvokiate apskirtai? Dar reikėjo parašyti, kad simboliu tapo 1918 m., gal būtų įtikinamiau. Bent jau pasižiūrėkite geologinius tyrimus, kas yra realu, kas ne, kas žinoma, o kas interpretacija ir svarbiausias klausimas romantikams - kam to reikia? Jūsų neblaško, kad Vilnius fasadų tvarkybai skiria mažiau negu Kaunas, kad miestas atrodo kaip nuogu užpakaliu su apleistais pastatais, nes nėra jokios padorios programos fasadų, stodų, lietvamzdžių remontui, kad yra aibė apleistų ir realiai restauruotinų pastatų, ištisų kvartalų Senamiestyje ir Naujamiestyje. Bet Gedimino pilį reikia reikia jiems "atstatyti" Matai, griūvėsiu fetišistai. Paskui stebisi, kodėl iš jų juokiasi. Eikite gal geriau atstatykite Merkinės dvarą, ar galite rinktis iš 520 neprižiūrimų pastatų, iš kurių virš 400 yra neprižiūrimi dvarų sodybų pastatai visoje Lietuvoje. Klounai.

[Tomas]

Griuvėsių fetišistai aiškina, kad Gedimino pilies atstatymas sukurtų "disneilendą" ir sunaikintų "autentiką", kuri išliko, nors iš tikrųjų šiandien "disneilendas" jau tapo Vilniaus ir visos Lietuvos simboliu - tik jis buvo sukurtas 1938-ais Klausimas - kodėl tuomet negalima pabaigti šio "disneilendo" - tam, kad Vilniaus ir Lietuvos simboliu nebebūtų išdaužyti ir nebaigti protezuoti dantys?

Todėl, kad atstačius Aukštutinę pilį griūtų visas kalnas.

[Optimistas]

Man tik toks klausimas kyla iš romantikų pasvajojimų - Jūs bent padorumo turite kažkiek nesvaigti apie tai, ko nesuvokiate apskirtai? Dar reikėjo parašyti, kad simboliu tapo 1918 m., gal būtų įtikinamiau. Bent jau pasižiūrėkite geologinius tyrimus, kas yra realu, kas ne, kas žinoma, o kas interpretacija ir svarbiausias klausimas romantikams - kam to reikia? Jūsų neblaško, kad Vilnius fasadų tvarkybai skiria mažiau negu Kaunas, kad miestas atrodo kaip nuogu užpakaliu su apleistais pastatais, nes nėra jokios padorios programos fasadų, stodų, lietvamzdžių remontui, kad yra aibė apleistų ir realiai restauruotinų pastatų, ištisų kvartalų Senamiestyje ir Naujamiestyje. Bet Gedimino pilį reikia reikia jiems "atstatyti" Matai, griūvėsiu fetišistai. Paskui stebisi, kodėl iš jų juokiasi. Eikite gal geriau atstatykite Merkinės dvarą, ar galite rinktis iš 520 neprižiūrimų pastatų, iš kurių virš 400 yra neprižiūrimi dvarų sodybų pastatai visoje Lietuvoje. Klounai.

Kas čia per užsipuolimas? Ir prie ko čia kiti dvarai ar išvis - fasadų kokybė?
Žmogus tiesiog pasakė, kad nieko autentiško mūsų “pilyje” nėra ir, kad net pats Kaušpėda ragina atstatyti Gedimino pilį kaip tautos simbolį, o ne gailėtis griuvėsių, kuriems net nėra 100 metų.
O gal tiesiog ramiai pasidalinkime nuomonėmis? Ar tamstai ir tas per sunku?
Nesuprantu, kodėl Vilniaus savivaldybė turi paimti 400 dvarų ir juos sutvarkyti, kad galėtų kalbėti apie Gedimino pilies atstatymą? Juk čia absoliučiai skirtingi dalykai…

[geriantis]

Man tik toks klausimas kyla iš romantikų pasvajojimų - Jūs bent padorumo turite kažkiek nesvaigti apie tai, ko nesuvokiate apskirtai? Dar reikėjo parašyti, kad simboliu tapo 1918 m., gal būtų įtikinamiau. Bent jau pasižiūrėkite geologinius tyrimus, kas yra realu, kas ne, kas žinoma, o kas interpretacija ir svarbiausias klausimas romantikams - kam to reikia? Jūsų neblaško, kad Vilnius fasadų tvarkybai skiria mažiau negu Kaunas, kad miestas atrodo kaip nuogu užpakaliu su apleistais pastatais, nes nėra jokios padorios programos fasadų, stodų, lietvamzdžių remontui, kad yra aibė apleistų ir realiai restauruotinų pastatų, ištisų kvartalų Senamiestyje ir Naujamiestyje. Bet Gedimino pilį reikia reikia jiems "atstatyti" Matai, griūvėsiu fetišistai. Paskui stebisi, kodėl iš jų juokiasi. Eikite gal geriau atstatykite Merkinės dvarą, ar galite rinktis iš 520 neprižiūrimų pastatų, iš kurių virš 400 yra neprižiūrimi dvarų sodybų pastatai visoje Lietuvoje. Klounai.

Nu tai tamsta ir mastai siaurai - lietvamzdžio lygyje, tada ir griūvėsiai gerai, o Kaušpėdas mato plačiau - simboliuose mato prasmę.

[Saliamonas]

Man tik toks klausimas kyla iš romantikų pasvajojimų - Jūs bent padorumo turite kažkiek nesvaigti apie tai, ko nesuvokiate apskirtai? Dar reikėjo parašyti, kad simboliu tapo 1918 m., gal būtų įtikinamiau. Bent jau pasižiūrėkite geologinius tyrimus, kas yra realu, kas ne, kas žinoma, o kas interpretacija ir svarbiausias klausimas romantikams - kam to reikia? Jūsų neblaško, kad Vilnius fasadų tvarkybai skiria mažiau negu Kaunas, kad miestas atrodo kaip nuogu užpakaliu su apleistais pastatais, nes nėra jokios padorios programos fasadų, stodų, lietvamzdžių remontui, kad yra aibė apleistų ir realiai restauruotinų pastatų, ištisų kvartalų Senamiestyje ir Naujamiestyje. Bet Gedimino pilį reikia reikia jiems "atstatyti" Matai, griūvėsiu fetišistai. Paskui stebisi, kodėl iš jų juokiasi. Eikite gal geriau atstatykite Merkinės dvarą, ar galite rinktis iš 520 neprižiūrimų pastatų, iš kurių virš 400 yra neprižiūrimi dvarų sodybų pastatai visoje Lietuvoje. Klounai.

Klausimas dėl padorumo labai bendras ir skamba labiau kaip teiginys/retorinis klausimas, tai nesivarginsiu atsakinėti
Klausimą "kam to reikia" atsakyti lengviausia - Vilniui ir visai Lietuvai, nes aukštutinė pilis yra pats stipriausias ir svarbiausias valstybingumo ir politinės nepriklausomybės simbolis koks tik gali būti, Lietuvos ir Vilniaus rekvizitas būtų nebe vos pradėti tarpkuriu atstatinėti griuvėsiai, o pilnavertė miesto ir valstybės "karūna". Tokia galia simbolizuoti visą valstybę ir įkvėpti jos gyventojus yra tūkstantį kartų vertingiau nei ne-autentiškų griuvėsių krūva, styranti ant kalno.

Dėl to kas žinoma, o kas nežinoma apie Vilniaus pilį - toje laidoje irgi kalbama. Manau labai teisingas palyginimas, jog apie Vilniaus aukštutinę pilį informacija "nėra išlikusi" greičiausiai lygiai taip pat kaip iki neseniai "nebuvo išlikęs" ir Vasario 16 Nepriklausomybės Aktas - greičiausiai iš pribezdėtų kabinetų neišeinantys "savo srities istorijos autoritetai" nelabai norėjo, kad jis būtų išlikęs, todėl ilgą laiką nepakėlė sėdimųjų ir nenuvažiavo į Europos archyvus ir bibliotekos to Akto paieškoti. Užteko vieno Mažylio, kuris nepatingėjo nuvažiuoti ir paieškoti ir Nepriklausomybės Akto originalas tapo tikrove Labai tikėtina, kad ir su Vilniaus aukštutine pilimi būtų panašiai - reikia atlikti nemažą darbą, keliauti į Europos/Rusijos archyvus, ir ta medžiaga apie pilį anksčiau ar vėliau bus surasta. Žinoma, lengviausia sėdėti nevėdintame kabinete ir verkšlenti, kad "viskas prarasta" ir dabar telieka amžiais ašaroti dėl to prie (neautentiškų) pilies griuvėsių.

Dabartinė Vilniaus senamiesčio padėtis mane labai blaško ir manau jos tvarkybai reikia skirti žymiai daugiau lėšų, bet, kaip čia jau buvo minėta, esamų pastatų fasadų sutvarkymas ir aukštutinės pilies atstatymas yra švelniai tariant nelygiaverčiai dalykai ir neverta jų lyginti. Dėl dvarų kituose miestuose apskritai nekomentuosiu - visų pirma joks Pakruojo, Saldutiškio ar Raguvėlės dvaras nė iš tolo neturi tokios milžiniškos simbolinės galios kaip Vilniaus aukštutinė pilis, visų antra tema yra apie Vilniaus aukštutinę pilį.

Dėl Gedimino kalno griūties - irgi siūlau pažiūrėti laidą - joje kalba didžiulę patirtį su kalnu turinti inžinierius. Kalną vis vien vienaip ar kitaip reikės sutvirtinti - palikus jį kaip yra ir "nieko neliečiant" jis kaip tik greičiausiai nuslinks. Gyvename laikais kai technologijos leidžia statyti dirbtines salas ir kilometrinius tiltus virš jūrų, todėl nedidelio kalnelio sutvirtinimas tikrai nebūtų problema - tiesiog reikia nustoti verkšlenti, atsisakyti aukos sindromo ir imtis darbo.

[Tomas]

Dėl Gedimino kalno griūties - irgi siūlau pažiūrėti laidą - joje kalba didžiulę patirtį su kalnu turinti inžinierius. Kalną vis vien vienaip ar kitaip reikės sutvirtinti - palikus jį kaip yra ir "nieko neliečiant" jis kaip tik greičiausiai nuslinks. Gyvename laikais kai technologijos leidžia statyti dirbtines salas ir kilometrinius tiltus virš jūrų, todėl nedidelio kalnelio sutvirtinimas tikrai nebūtų problema - tiesiog reikia nustoti verkšlenti, atsisakyti aukos sindromo ir imtis darbo.

Žinoma ne problema. Reikia jį tik nukasti ir supilti naują, betoninį. Tai Akmenės cementas turėtų darbo. Profit!