Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Belvederio dvaras, Jurbarko r.

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Belvederio dvaras, Jurbarko r.

    Taigi šioje temoje pristatau Panemunės kraštą, kur apstu dvarų bei pilių griuvėsių.

    Belvederio dvaras
    Tai XIX a. Lietuvių didikų Burbų statytas itališko stiliaus dvaras. Šiuo metu deja apleistas


    Ūkinis pastatas, kuris iki šiol vietinių naudojamas


    Koplyčia, kurioje buvo laidojami Burbos




    Priekyje buvusios oranžerijos dvare langai


    Pasibeldėme, tačiau niekas neįleido




    Aplink viskas užkalta, tačiau radome plyšį virš įėjimo į rūsį




    Matome, kad seniau žmonės nebuvo aukšti




    Svetainė? (Nekreipkit dėmesio į tą šokėją )








    Keliaujame atgal į rūsį ir lauk (c) Evaldas Tylas
    Paskutinis taisė Romas; 2010.11.07, 20:47. Priežastis: Kopija iš temos "Panemunė"
    Mano galerija Flickr'yje

    #2


    paciam teko kelis kartus toki patiu marsruta apkeliauti.

    kazkur sitoj vietoj pavyko mums su draugais pralisti i vidu. beje, viduj einant link rusiu turejo tokia didziule skarda matytis. ant jos uzlipes vos i kazkokius pozemius nenugarmejau
    Parašė Mantas Rodyti pranešimą
    nebandet sitoj koplycioj i rusius leistis? gan siurpoka, savotiskos katakombos.
    Paskutinis taisė Romas; 2010.11.07, 20:47. Priežastis: Kopija iš temos "Panemunė"


    Prie ruso man buvo geriau

    Comment


      #3
      Dėkui už atsakymus

      alonso> Na ten jau visur taip užmūryta ir užkalta, kad tik per tą plyšelį pavyko įlįst, o jokios skardos nepamenu Į katakombas kažkaip nebandėm lįst
      Mano galerija Flickr'yje

      Comment


        #4
        Dar kartą nuo Seredžaius piliakalnio Panemunės apylinkės. Kitoje Nemuno pusėje Šakių raj. Kriukų miestelis.

        (...)
        Priėjome Belvederio dvaro ūkinės paskirites pastatus


        Kažkas jame meistrauja




        Pats Belvederio dvaras




        Išlikusios puošmenos


        Kaip suprantu buvusi oranžerija, ar kažkas panašaus




        Lendam į vidų






        Dar kartą Belvederis


        Einame link koplyčios




        Koplyčios vidus


        Iš kitos pusės įėjimas į katakombas


        Pačios katakombos po koplyčia


        Ir atsisveikiname su Belvederio dvaru


        Paskutinis taisė Romas; 2010.11.07, 20:48. Priežastis: Kopija iš temos "Panemunė"
        Kopenhaga/Roskildė / Stokholmas I II III IV
        Dordrechtas/Haarlemas
        Nesebaras/Plovdivas
        Kiolnas

        Comment


          #5
          Prieš metus į Belvederio koplytėlę patekti dar nelabai buvo galima. Bent jau mes neradome įėjimo

          Reikės nuvykus į dvaro vidų užeit
          P.

          Comment


            #6
            Belvederį, lygtais, žada restauruoti

            Comment


              #7
              Parašė liutass Rodyti pranešimą
              Belvederį, lygtais, žada restauruoti
              Jį lygtais privatūs asmenys įsigijo.

              Comment


                #8
                Belvederio dvaras






                Paskutinis taisė Romas; 2010.11.07, 20:49. Priežastis: Kopija iš temos "Panemunė"

                Comment


                  #9
                  Belvederi pries pora metu nusipirko, kazkokie skandinavai, berods islandai. Kolkas nesijaucia, kad jie greit pradetu kisti pinigus nors zadeta buvo daug. Panemunes pilis priklauso Vilniaus dailes akademijai. Yra pateiktas projektas gauti finansavima is ES fondu. Piliai suteiktas nacionalinis prioritetas, todel tikrai tiketin, kad pinigelius gausim.

                  Comment


                    #10
                    Čia truputis nuotraukų iš vakarykštės kelionės

                    Belvederio dvaras




                    Paskutinis taisė Romas; 2010.11.07, 20:49. Priežastis: Kopija iš temos "Panemunė"

                    Comment


                      #11
                      Belvederio dvaras, Jurbarko r.

                      Belvederio dvaras yra Panemunės regioniniame parke, netoli Seredžiaus, pusiaukelėje tarp Kauno ir Jurbarko (apie 46-47 km tiek iki vieno miesto, tiek iki kito).
                      Lietuvoje yra daug dvarų, galinčiu pasigirti savo architektūra. Kuo ypatingas Belvederis?
                      Jis pastatytas pagal romantizmo laikotarpio stiliaus nuostatas. Asimetriško tūrių komponavimo pastatas atskleidžia vis naujus savo flygelių rakursus, kuriuose susilieja itališkų renesanso vilų ir neogotikos bruožai. Iškylantis bokšto tūris, iš kurio nuo kalvos matyti Nemuno slėnis - nuoroda į dvaro pavadinimą (it. belvedere - gražus reginys). Šis dvaras - savotiška priešprieša palyginti dažnai pasitaikančiam įprastam Lietuvos dvarų tipui - pastatui su centriniu portiku ir rizalitais šonuose.
                      Stebina kone da Vinčio kodo verta architektūrinių elementų komponavimo tvarka - į kalvą vedančių laiptelių yra tiek, kiek metuose dienų. Langų - kiek metuose savaičių, o durų - 12, kiek mėnesių. Bent jau tokia sklandanti vietinių legenda (reikėtų pasistengti suskaičiuoti).
                      Taigi, dvaras yra savotiška laiko metafora. Ir tik Dievo malonėj, ar laikas, kurį simbolizuoja centriniai rūmai, nenusineš viso ansamblio už regimybės ribų.

                      Comment


                        #12
                        Filmuoti vaizdai iš Belvederio dvaro sukomponuoti į trumpą pasakojimą.http://www.youtube.com/watch?v=KttLmunxIEY

                        Fotosesija iš Belvederio dvaro - centriniai rūmai, koplyčia ir svirnas.
                        http://www.flickr.com/photos/4298710...th/3961419579/

                        P.S. Informacijos bus ir daugiau, laukite tęsinio...
                        Paskutinis taisė Romas; 2011.07.29, 07:26. Priežastis: Sujungti 3 pranešimai iš eilės

                        Comment


                          #13
                          Kas šio dvaro savininkai? Valstybė?
                          Papildau.

                          Nekoks likimas šio gražaus dvaro.

                          Arūnas Dambrauskas, www.DELFI.lt
                          2010 rugsėjo mėn. 19 d. 00:02
                          Valstybės pilys puikuojasi naujais apdarais, privatūs dvarai nyksta

                          Panemunės pilių ir dvarų komplekse – atsinaujinimo metas. Restauruojamos Raudondvario ir Panemunės pilys, pakeisti langai Raudonės pilyje, atnaujinti keli Jurbarko dvaro pastatai. Tačiau šioje atsinaujinimo šventėje kaip juodos dėmės atrodo Panemunių regioniniame parke dunksantys privatūs dvarai – jie merdi. Kultūros paveldo departamentas net įtaria, jog privatūs dvarai gali būti marinami tyčia.

                          Įtaria piktavališkumu
                          Ypač apgailėtina padėtis šalia Seredžiaus esančiame didžiuliame Belvederio dvare, kuris turi respublikinės reikšmės architektūrinės ir urbanistinės vertybės statusą.
                          Unikalaus dvaro būklė kelia nerimą Kultūros paveldo departamentui. Pastatą apžiūrėjusi šios įstaigos vadovė Diana Varnaitė neslėpė nerimo: „Pastebimos tendencijos, kai pasiturintys dvarų, istorinių statinių savininkai tyčia juos laiko kiaurais stogais, išdaužytais langais, neprižiūrimomis ir visiems prieinamomis teritorijomis. Tokiu tyčiniu neveikimu siekiama, kad kultūros paveldo objektas sugriūtų ir nereikėtų jo restauruoti. Taip pat pastebimas savininkų slapstymasis, siekiant išvengti atsakomybės. Būtent tokioje situacijoje šiuo metu yra Belvederio dvaras“.

                          Tuo įsitikino ir DEFI žurnalistas. Dvaro aplinka ir vidus taip suniokoti, jog net ne specialistui akivaizdu, kad restauravimui, jei toks apskritai dar įmanomas, reikės dešimčių, o gal ir šimtų milijonų litų.

                          2005 metais Belvederio dvarą aukcione už 1,2 mln. Lt įsigijo asmuo, kuris tuo metu buvo neskelbiamas.
                          „Dvaro savininkas Stanislovas Lapeika pas mus kasmet apsilanko ir pamaitina pažadais. Tačiau pažadų daug, o realių darbų – nėra“, – neslėpė nusivylimo Jurbarko rajono savivaldybės vyriausioji architektė Gražina Gadliauskienė.

                          Dėl keblios situacijos Belvederio dvare nuogąstavo ir Jurbarko turizmo informacijos centro vadovė Vidmantė Marcinkevičienė: „Ekskursijų vadovų sudarytame populiariausių pažintinių maršrutų dešimtuke panemunės pilys atsidūrė pirmoje vietoje. Džiaugiamės, kad pilys dabar atnaujinamos. Tačiau reklamuodamos panemunių maršrutą apie Belvederio dvarą delikačiai nutylime“.

                          Belvederio dvaro savininkas S.Lapeika Jurbarko rajono savivaldybėje yra palikęs vizitinę kortelę, kurioje jis nurodomas kaip „Vadybos klinikos“ konsultantas. Tačiau paskambinus nurodytu telefono numeriu, pasigirsta pranešimas, jog telefonas užblokuotas.
                          Internete galima aptikti grandiozines Belvederio dvaro vizijas: neva rūmai taps vienu iš „Saulės šalies“ objektų, angelų muziejumi ir panašiai.

                          http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=36669291
                          Paskutinis taisė Romas; 2010.11.07, 20:53. Priežastis: Praplėsta citata

                          Comment


                            #14
                            Parašė AnD Rodyti pranešimą
                            Kas šio dvaro savininkai? Valstybė?
                            Papildau.
                            Nekoks likimas šio gražaus dvaro.
                            http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=36669291
                            Dvaro surine valdo "Luksiu pienine" ir gamina suri Liliputas

                            http://www.youtube.com/watch?v=nRbPbC-gHWM

                            Comment


                              #15
                              Praeitą savaitę pirmą kartą pamačiau šį dvarą savo akimis. Akivaizdu kad tai vienas įspūdingiausių Lietuvos dvarų. Tik man į galvą netelpa, kaip galima leisti niokoti tokį architektūros paminklą. Juk vos prieš 20 metų ten dar veikė žemės ūkio technikumas. Mano galva už tokį apsileidimą reikia bausti, nes kol kas privačių dvarų savininkai tiesiog nesuinteresuoti rūpintis jų priežiūra.









                              Laipteliai vedantys nuo kalno.


                              Dvaro arklidžių pastatas.
                              Paskutinis taisė Romas; 2010.10.06, 21:45. Priežastis: Pašalinti dvigubi [img][/img]

                              Comment


                                #16
                                Belvederio dvaro rūmai statyti apie 1830 - 1840 metus, spėjama pagal Pjetro de Rossio projektą, jie buvo perstatyti 1880 - 1881 m., tačiau išlaikytas neorenasansinis vaizdas. Žemė, kurioje stovi kompleksas, priklausė Tiškevičių šeimai, kol 1820 m. dvarą iš grafo Stanislovo Jonušo Tiškevičiaus nusipirko Panevėžio bajorų maršalka Kletas Burba, mus pasiekusio ansamblio įkūrėjas. Jis buvo sušaudytas už dalyvavimą 1863 m. sukilime. Vėliau dvarą valdė Burbos žentas Povilas Puzinas, po jo - Ježis Valevskis. 1906 m. dvare buvo rengiami klojimo teatro vaidinimai, juos stebėjo keli tūkstančiai žmonių. Čia pirmą kartą nuskambėjo S. Šimkaus harmonizuota daina "Kur bakūžė samanota". Rūmai išties vos netapo bakūže Pirmojo pasaulinio karo metais, nes labai nukentėjo rūmai ir kiti dvaro pastatai. Tarpukaryje per žemės reformą dvaras buvo išparceliuotas. 1922 - 1925 m. rūmuose veikė žemės ūkio mokykla, vėliau Belvederyje įsikūrė pienininkystės ir gyvulininkystės mokykla, o 1961 m. įsteigtas žemės ūkio technikumas. Kurį laiką rūmai priklausė sodininkystės tarybiniam ūkiui.
                                "Juodasis" periodas kompleksui, kad ir kaip ironiška, prasidėjo atėjus Lietuvos nepriklausomybei. Belvederis tapo užmirštas. Beje, visi, kas lankėtės viduje nepastebėjote išskirtinio interjero elemento - parketo su kortų inkrustacijomis lošimo kambaryje. Kažkada teko lankytis apleisto Belvederio viduje, tačiau pats kažkaip tą parketą užsižiopsojęs į duris ir rozetes pražiūrėjau. Tuomet į rūmus buvo galima patekti per rūsį - buvo atviros durys. Praeitais metais lankiausi Belvederyje - rūsio skliautas toks sugriuvęs, kad pavojinga vėl eiti pro ten. Visos durys užbarikaduotos. Prieš 8-9 metus svirne rezidavo, pasak laikraščio, "žmonės, kurių "ūkinė" veikla ir aplinka daro gėdą bet kuriam užklydusiam keliautojui". Kokie žmonės ten ir buvo, didesnė problema buvo jų palaidi šunys. Šiuo metu tie gyventojai iškeldinti, o pats dvaras, pasak vietinių, parduotas švedams, kurie viską "užkonservavo" ir nieko nebedarė. Sklinda gandai, kad dvaras parduotas už 3 milijonus, bet tai gali būti tik pletkai. Mano buvę kurso draugai pramogaudami užsuko į šiuos kraštus, ir rado kitą būdą patekti vidun, tačiau jo neatskleisiu, nes ir taip tokiuose objektuose viskas būna išplėšta, kas įmanoma. Bet jei pateksit į vidų, padarykti to žymiojo parketo foto.
                                Mano tėvas yra iš šio krašto, tai jis ir papaskojo, kad rūmai suprojektuoti taip, kad laiptelių skaičius (365) atitiktų dienų skaičių, langų - kiek yra savaičių metuose, o durų - 12, kiek mėnesių. Neskaičiavau, nežinau, gal tai vietinių mitologija, sekantį kartą reikės užsibūti ir paskaičiuoti atidžiau specialiai, nes taip jau paskeidžiau tą idėją, kad nemalonu būtų, jeigu nepasitvirtintų, bet jei tikrai taip, įdomus būtų toks a la feng shui suplanavimas, ar ne. B)

                                Comment


                                  #17
                                  Liūdnas vaizdas,negaliu žiūrėti.
                                  NIEKO GUDRAUS NEPASAKYSIU.

                                  Comment


                                    #18

                                    Kai universitete kalbėdavome apie architektūros istoriją ir dvarus, tai buvo labai "varoma" ant sovietmečio - neva, jis tuos dvarus sunaikino. Įkeliu nuotrauką, kaip Belvederis atrodė sovietmečiu, ir galėsime padiskuoti, ar dvarus sunaikino minėtas laikotarpis, ar labai jau neprotinga Lietuvos kultūros paveldo politika.
                                    Kiek pamenu, sovietmečiu K. Šešelgio dėka buvo suformuota Lietuvos urbanistikos plėtros koncepcija - buvo nuspręsta palaikyti tiek didesnius miestus, tiek mažesnius - tolygiai, t.y. mažuosiuose išlaikyti smulkesnius pramonės, komercinius ir kultūros centrus, kad miesteliai gyvuotų.
                                    Šiandien gi merdėjančiuose miesteliuose nevykdoma jokia - nei kultūrinė, nei gamybinė - veikla: vegetuoja tik mokykla (geriausiu atveju) ir "prekybos centriukai" (vartojimo prekių perpardavinėtojai), štai ir visos darbovietės. Gyventojai bėga kaip tarakonai nuo agurkų žievių, ir jokia "Naisių vasara" su savo propagandiniais tikslais grąžinti gyventojus į kaimus čia nepadės. Marianų istorijas ir meiles gali plėšti tik pavalgęs ir oriai jausdamasis.

                                    Tuo tarpu vystoma Vilniaus - Kauno dipolio, o gal net Vilniaus/Kauno/Klaipėdos tripolio urbanistinė idėja, o likusi "provincija" eina velniop.
                                    Tą atspindi ir kultūros politika - sostinėje statome Valdovų rūmus. Ir kankinkit mane kad ir kiniškai, na vis tiek, net šios idėjos palaikytojai turi pripažinti, kad jie - muliažiniai - viskas praktiškai pastatyta pagal tą patį paveikslėlį, kuris ant saldainių dėžutės buvo atspausdintas. Ar čia nepasireiškė kompleksas, atsiprašau už vulgarumą, kaip sako A.Betsky - „Nesi tikras vyras, kol nepastatei mieste didelės erekcijos“. Vilnius stebuklingas savo delikačiais architektūriniais dalykėliais, juose pilna autentiškų rūmų - Radvilų, Sapiegos, Verkių (kurie aptriušę kaip niekad), tačiau ne, svečiams, susirinkusiems į Lietuvos tūkstantmečio minėjimą, būtinai reikėjo parodyti savo dyyyyyyyyyyyyyydelę potenciją - vienoj pusėj upės styro statūs dangoraižiai - kitoj pusėj su jais sangulauja pseudoistorinis banginis. Kaip simbolis, kokia didelė buvo LDK renesanse (ir kokia mažytė Lietuva dabar, kad jei reikia tokių "ryškių" simbolių savo galiai parodyti ir jaustis gerai kitų šalių kontekste). Ar atsitiktinumas, kad neoistoristinę, na tokią grandiozinių objektų, statybą visada prižiūri dideli galingi vyrai: Stalinas - neogotiką, Hitleris ir Musolinis - neoklasicizmą, Putinas - savo naujai statomą neobarokinę rezidenciją, Valdovų rūmus - AMB. Tačiau kad ir kokį didelį daiktą turi, meilės procesas turi būti kokybiškas, o toks gelžbetoninis/armuotas ir didesnis už pačią Katedrą natūralaus dydžio maketas labai mažai tos tikros meilės ir prieraišumo jausmo sukelia, ypač dar kai neskaidriai pastatytas. Net ir po šimto metų: manot, tėvai vaikams ar anūkams nepabaksnos - ai čia tas muziejus, kur už dešimt kartų išpūstą kainą pastatė krizės metu, kai kas trečias gyventojas iš 600 Lt gyveno. Tikrai taps simboliu, tik kitokiu - korupcinės šių dienų Lietuvos arba kolūkių naikinimo laikus primenančios psichologijos - "tempk ką gali namo, nes valstybė visų, o turtas bus mano". xD

                                    O unikalieji mūsų dvarai iš esmės buvo užmiesčio rezidencijos, maži išsibarstę šalies "kultūros centriukai". Todėl jie ir yra kaip kanarėlės kasininkų šachtoje - miršta pirmieji ir signalizuoja mažesnių urbanistinių schemų degradavimą.

                                    Man labiau Vokietija patinka tuo atžvilgiu. Ten tokios mono-politikos "viskas tik sostinei" nėra. Ir maži miesteliai gali savo vertybėmis pasididžiuoti, ir malonu juos lankyti. Spaudoje ekspertai laužia galvas, kodėl Lietuvoje nesiseka plėtoti turizmo, tai didelio proto nereikia. Turistai atvažiuoja į Vilnių, pavaikšto po senamiestį - į autobusą ir atgal namo.

                                    Dėkui Dievui, Belvederin Panemunės regioninio parko dviračių keliu važiuojantys vokiečiai dar užsuka, jei sužino, kad į kalvą verta ropštis.
                                    Paskutinis taisė gee; 2011.02.20, 13:56. Priežastis: stiliaus klaidos

                                    Comment


                                      #19
                                      Pavasarinės Belvederio dvaro nuotraukos.
                                      Geras laikas fotografuoti - dar neužaugo aukšta žolė ir nesulapojo medžiai

                                      Foto 2011.04




                                      Paskutinis taisė Romas; 2011.08.20, 18:48.

                                      Comment


                                        #20
                                        Belvederio dvaro svirnas












                                        Paskutinis taisė Romas; 2011.08.20, 18:50. Priežastis: Pakeista talpykla

                                        Comment

                                        Working...
                                        X