Senovėje čia žaliavo karališkieji miškai, kurie priėjo prie Žuvinto ežero. Buktos vietovardis galėjo kilti nuo lenkiško žodžio, reiškiančio palias, pelkes, ar vokiško – „užutekis“. Pirmąkart dvaras paminimas 1520 – 1525 metų dokumentuose.
Per dvarvietę teka Šešupė, kurios kairiojo kranto vingyje XVI a. buvo pastatyta buveinė, skirta medžiotojams ir didžiojo kunigaikščio atstovams apsistoti. Kai 1569 metais karalius Žygimantas Augustas šias žemes (apie 17 valakų) perdavė valdyti Lukui Volfui, buveinė ėmė virsti dvaru. Dar gavo ir kitą valdą Matlaukyje bei nemažai miško. Įdomu, kad pirmasis dvarininkas anksčiau dirbo karaliaus kirpėju ir medicininių paslaugų teikėju. 1649 m. tai buvo miško dvaras, neturėjęs dirbamos žemės ir nė vieno baudžiauninko. J. Totoraitis padaro išvadą, kad tuomet ūkio net nebuvo galima laikyti dvaru. Buktos dvarą kelis šimtmečius valdė tik svetimtaučiai. 1836 m. caras dvarą, užimantį 880 margus dovanojo generolui leitenantui Teodorui Bergui. Jis gavo ir daugiau kaip 2200 margus Buktos miško.
Vienas iš svetimtaučių dvarininkų XIX a. 8 – 9 dešimtmečiuose pastatė dviaukštį mūrinį dvaro namą, turėjusį gilius rūsius, išlikusius iš anksčiau (dabar prieinami tik šiaurinės dalies rūsiai). Sienų storis siekia 70 cm. Iš pastato struktūros galima spręsti, kad dvi tarpusavyje sujungtos rūmų dalys yra statytos ne vienu metu. Neaišku, kada pastatas „sužemėjo“. Kiti ūkiniai pastatai irgi buvo mūriniai ir t.t.
Gyvenamasis ponų namas:
Rūsiai:
Sodelyje
Link Šešupės vedanti liepų alėja
Tvartas
Dar vienas ūkinis pastatas
Rūsys
Sandėlis, pastatytas 1835 m. (žr. datą)
Spirito varykla
Šešupė prie spirito varyklos
Netoli - Buktos miško pažintinis kelias
Filmo pabaigoje išvysime kaip 1927 m. gegužės 26 d. ūkininkų suvažiavime Buktos dvare lankosi prezidentas A. Smetona - http://www.youtube.com/watch?v=4GErcowgges
Per dvarvietę teka Šešupė, kurios kairiojo kranto vingyje XVI a. buvo pastatyta buveinė, skirta medžiotojams ir didžiojo kunigaikščio atstovams apsistoti. Kai 1569 metais karalius Žygimantas Augustas šias žemes (apie 17 valakų) perdavė valdyti Lukui Volfui, buveinė ėmė virsti dvaru. Dar gavo ir kitą valdą Matlaukyje bei nemažai miško. Įdomu, kad pirmasis dvarininkas anksčiau dirbo karaliaus kirpėju ir medicininių paslaugų teikėju. 1649 m. tai buvo miško dvaras, neturėjęs dirbamos žemės ir nė vieno baudžiauninko. J. Totoraitis padaro išvadą, kad tuomet ūkio net nebuvo galima laikyti dvaru. Buktos dvarą kelis šimtmečius valdė tik svetimtaučiai. 1836 m. caras dvarą, užimantį 880 margus dovanojo generolui leitenantui Teodorui Bergui. Jis gavo ir daugiau kaip 2200 margus Buktos miško.
Vienas iš svetimtaučių dvarininkų XIX a. 8 – 9 dešimtmečiuose pastatė dviaukštį mūrinį dvaro namą, turėjusį gilius rūsius, išlikusius iš anksčiau (dabar prieinami tik šiaurinės dalies rūsiai). Sienų storis siekia 70 cm. Iš pastato struktūros galima spręsti, kad dvi tarpusavyje sujungtos rūmų dalys yra statytos ne vienu metu. Neaišku, kada pastatas „sužemėjo“. Kiti ūkiniai pastatai irgi buvo mūriniai ir t.t.
Gyvenamasis ponų namas:
Rūsiai:
Sodelyje
Link Šešupės vedanti liepų alėja
Tvartas
Dar vienas ūkinis pastatas
Rūsys
Sandėlis, pastatytas 1835 m. (žr. datą)
Spirito varykla
Šešupė prie spirito varyklos
Netoli - Buktos miško pažintinis kelias
Filmo pabaigoje išvysime kaip 1927 m. gegužės 26 d. ūkininkų suvažiavime Buktos dvare lankosi prezidentas A. Smetona - http://www.youtube.com/watch?v=4GErcowgges
Comment