[PAN] Paslaptingieji požeminiai tuneliai Panevėžyje

[Vismantas]

Vakar kalbėjausi su uošviu. Tai jis patvirtino kad tuneliai yra. Jis matė ir buvo juose kol neužpylė. Sakė kad nėra aukštos jų lubos, lyg buvo iš plytų raudonų, ir toliau paėjus buvo užpiltas praėjimas. Tai kad kokio jis ilgio ir kur nuveda nežino. Po to tunelių įlindimą užpylė.

[TAUchix]

O kas nors žinoma apie senąsias kapines? Ar ten nieko nėra. Nes man senelis pasakojo, kad ir pro senąsias kapines eina kažkoks tunelis.Nes jis tada buvo kapinių sargas.

Apie tunelį senosiose miesto kapinėse yra užsiminta pirmajame šios temos pranešime talpintuose straipsniuose:

Požemis vedė į kapines

Netrukus įėjimai į požemį buvo užversti žemėmis. Ponas Raimundas tvirtina, kad jo bendraamžiai įėjimą į tokį pat požemį aptiko ir senosiose miesto kapinėse. Buvo ten ir Raimundas. Jis tikina, kad tunelis toks pat, kaip ir einantis nuo moterų kalėjimo, ir išeiti iš jo buvo galima toje vietoje, kur studento Žemaičio kapas. "Manau, kad tai - tas pats požeminis kelias. Jis buvo atkastas, kai statė prie kapinių esantį darželį, tačiau ten pats nebuvau - pasakojo draugai",- teigė "Sekundės" pašnekovas.

Ištrauka iš kito straipsnio:

A.Mickevičius su draugais aptiko senosiose miesto kapinėse. "Prie įėjimo į kapines, nuo bažnyčios pusės, buvo šiukšlėmis užversta duobė. Nukapstę šiukšles, radome angą - raudonų plytų arką. Tačiau ten tuneliai jau buvo užversti ir sugriauti, tad negaliu pasakyti, kur tas kelias vedė",- pasakojo ponas Algirdas.

Viktorai, gal dar ką nors pameni ką pasakojo tavo senelis? Gal jis dar gyvena tarp mūsų?

[TAUchix]

Vakar kalbėjausi su uošviu. Tai jis patvirtino kad tuneliai yra. Jis matė ir buvo juose kol neužpylė. Sakė kad nėra aukštos jų lubos, lyg buvo iš plytų raudonų, ir toliau paėjus buvo užpiltas praėjimas. Tai kad kokio jis ilgio ir kur nuveda nežino. Po to tunelių įlindimą užpylė.

Šaunuolis, Vismantai, o apie kuriuos tunelius čia eina kalba, Kultūros rūmai - moterų kalėjimas ar kokį kitą ruožą? Gal tavo uošvis dar apytiksliai atsimena kurioje vietoje buvo tas įlindimas?

[viktoras123]

Man senelio jau nebėra,bet aš atsimenu kad jis sakė kad jis yra netoli prie vartų nuo raudonos bažnyčios kažkur panašiai.

[viktoras123]

Rašom,rašom!!!

[Vismantas]

Šaunuolis, Vismantai, o apie kuriuos tunelius čia eina kalba, Kultūros rūmai - moterų kalėjimas ar kokį kitą ruožą? Gal tavo uošvis dar apytiksliai atsimena kurioje vietoje buvo tas įlindimas?

Bendruomenes rūmų teritorijoje. Tada kai buvo statoma ir dabartinis vaizdas pasikeitęs. Tai kad tiksliai pasakyti vietą būtų sunku.

[Vismantas]

Tai kada planuojamas kitas žygis su spec rūbais, kastuvais ir laužtuvais ? Reikia "morkavas" liemenes ir šalmus užsidėti. Nekils pašaliniams įtarimų.
Jei tunelis eina palei linija tai Puzino g. pastatuose turėtu būti sujungimas su požemiu. Reikia tų pastatų rūsius aplankyti.

[Almis]

Vakar išklausiau dar vienus (jau gal penktus) atsiminimus apie šiuos tunelius. Gaila, kad visų pasakojimai yra iš vaikystės, nes dingsta detalės. Beveik garantuotai tos naujos ventiliacijos angos yra tunelio ruože. Keletas detalių iš atsiminimų: klojant komunikacijas Kranto gatve buvo paliestas tunelis, bet po kokios valandos privažiavo kariškių ir viska užlygino. Pagal autoriaus amžių tai galėjo būti apie 1965-69 metus. Tuneliuose buvo rastas senas šalmas su (nežinau dar kaip tiksliai pasakyt) detale - ryškiai 1-o pasaulinio. Na o daugiausiai jie vaikščiojo pro angą, kuri dabar turėtų būti panašiai sujungiant PST ir tą numatomą liniją nuo Kranto g. Nevėžio pusėn. Buvo keletas apendiksų, o einent link upės pastebimai "šlapėjo". Lyg ir buvo šnekos, kad tuneliai siekė buvusius KGB pastatus.
Mano išvada - dėl to greito kariškių pasirodymo daugiausiai info turėtų būti KGB archyvuose.

[viktoras123]

Mums reikia surekti ekspedicija į tuos požemius.

[Kiaune]

Taip! Taip! Taip!

[pan_zaibas]

Vakar išklausiau dar vienus (jau gal penktus) atsiminimus apie šiuos tunelius. Gaila, kad visų pasakojimai yra iš vaikystės, nes dingsta detalės. Beveik garantuotai tos naujos ventiliacijos angos yra tunelio ruože. Keletas detalių iš atsiminimų: klojant komunikacijas Kranto gatve buvo paliestas tunelis, bet po kokios valandos privažiavo kariškių ir viska užlygino. Pagal autoriaus amžių tai galėjo būti apie 1965-69 metus. Tuneliuose buvo rastas senas šalmas su (nežinau dar kaip tiksliai pasakyt) detale - ryškiai 1-o pasaulinio. Na o daugiausiai jie vaikščiojo pro angą, kuri dabar turėtų būti panašiai sujungiant PST ir tą numatomą liniją nuo Kranto g. Nevėžio pusėn. Buvo keletas apendiksų, o einent link upės pastebimai "šlapėjo". Lyg ir buvo šnekos, kad tuneliai siekė buvusius KGB pastatus.
Mano išvada - dėl to greito kariškių pasirodymo daugiausiai info turėtų būti KGB archyvuose.

Būtų gerai kad tas komunikacijų klojėjas galėtų parodyti tą vietą, kur viskas vyko. Koordinačių reikia. Kokia komunikacija buvo ? Prašymas visiems, renkantiems inf. - kad parodytų vietą. Tą vietą pažymėti. Jei reikia, žemėlapiais aprūpinsiu.
************************************************** ********
Mano pažįstamas kolekcionierius pasakojo pats landžiojęs po rūsius prie esamo fontano griaučių. Buvo ventiliacijos šachta tipo prie kranto gatvės, toliau anot jo ėjo tunelis iki Nevėžio upės šlaito. Anot jo šoninės atšakos buvo tamsios ir nelabai matėsi, kas toliau beesą. Mat pasišviesti po karo nelabai buvo kuom.
************************************************** ********
Beje - per visą, pavadinkime taip "okupacijos laikotarpį" buvo net tris kartus sunaikinti planšetai M 1:500 (sukuriant naujus). O būtent juose ir galėjo būti žymima visa, kas mus domina. Tai va taip.

[Godo]

Antradienį Panevėžyje Respublikos gatvėje automobilis įgriuvo į atsivėrusią smegduobę. Avarija įvyko apie 15 valandą, šalia griaunamos bendrovės „Sema“ teritorijos. Duobė atsivėrė šaligatvio ir važiuojamosios kelio dalies, netoli tilto per Nevėžį. Tai atsitiko tuo metu, kai iš „Semos“ teritorijos statybines atliekas vežęs automobilis užvažiavo ant šaligatvio.

(lrytas.lt)

Gal tai gali būti susiję su Panevėžio tuneliais? Nes kiek pažįstu Panevėžį, Respublikos g. yra senojoje miesto dalyje, o nuotraukose matoma duobė įtartinai didelė

[TAUchix]

/\
Mūsų velykinio susitikimo metu vienas praeivis sakė girdėjęs, kad buvo tunelis tarp Semos ir Kalnapilio. Kiek teisybės šiuose ganduose jau kitas klausimas...

[TAUchix]

Tai kada planuojamas kitas žygis su spec rūbais, kastuvais ir laužtuvais ? Reikia "morkavas" liemenes ir šalmus užsidėti. Nekils pašaliniams įtarimų.
Jei tunelis eina palei linija tai Puzino g. pastatuose turėtu būti sujungimas su požemiu. Reikia tų pastatų rūsius aplankyti.

Mums reikia surekti ekspedicija į tuos požemius.

Susitikti vien tik dėl to, kad susitikti galime bet kada, tam jau buvo mūsų pirmasis susitikimas Dabar tiksimės tuomet, kai turėsime daugiau informacijos ir daugiau faktų.

[Almis]

Būtų gerai kad tas komunikacijų klojėjas galėtų parodyti tą vietą, kur viskas vyko. Koordinačių reikia. Kokia komunikacija buvo ? Prašymas visiems, renkantiems inf. - kad parodytų vietą. Tą vietą pažymėti. Jei reikia, žemėlapiais aprūpinsiu.
************************************************** ********
Mano pažįstamas kolekcionierius pasakojo pats landžiojęs po rūsius prie esamo fontano griaučių. Buvo ventiliacijos šachta tipo prie kranto gatvės, toliau anot jo ėjo tunelis iki Nevėžio upės šlaito. Anot jo šoninės atšakos buvo tamsios ir nelabai matėsi, kas toliau beesą. Mat pasišviesti po karo nelabai buvo kuom.
************************************************** ********
Beje - per visą, pavadinkime taip "okupacijos laikotarpį" buvo net tris kartus sunaikinti planšetai M 1:500 (sukuriant naujus). O būtent juose ir galėjo būti žymima visa, kas mus domina. Tai va taip.

Jis nebuvo klojėjas dėl amžiaus, tik prisimena . O šiaip manau, kad galėčiau paprašyt parodyt kai kurias atsiminimų vietas, tuo labiau, kad netoli dirba (gestai). tik reikia susitart/susiorganizuot.

[TAUchix]

Kalbėdamas su vienu iš buvusių konservų fabriko savininkų ( http://www.miestai.net/forumas/showt...096#post440096 ) užklausiau ir apie galimus tunelius toje teritorijoje. Jis sakė buvo girdėjęs tokias kalbas, bet kadangi rekonstrukcijos buvo atsisakyta, išsamūs teritorijos tyrinėjimai nebuvo atliekami. Įdomu ką apie tunelius žino dabartiniai konservų fabriko savininkai?

P.S. Ši tema nuo šiol pasiekiama adresu www.PanevezioTuneliai.lt

[Kiaune]

Pala pala... čia ta tariamoji tunelių vieta ?

[Wycka]

/\ Čia tik vienas iš spėjimų, kad GALĖTŲ (bet nebūtinai turėtų) būti vienas iš įėjimų į menamus požeminius tunelius. Kaip supratau, kol kas dar net jų paskirtis nežinoma.

[Kiaune]

Aiškumas.

[Monteq]

Mįslingi tuneliai muziejininkams – ne mįslė

Raimonda MIKUČIONYTĖ

Senbuviai panevėžiečiai dar prisimena po miestu nusidriekusias net kelias požeminių tunelių atšakas. Tačiau muziejininkai, prisipažįstantys, jog niekada jų netyrė, neskuba aiškintis požeminių statinių paslapčių.

Ir „Ekrano“ kultūros (dabar – Bendruomenių) rūmus statę statybininkai, ir senieji panevėžiečiai mėgsta porinti istorijas apie požemius, atkastus statybų metu. Vienas tokių pasakojimų byloja, kad tuneliai neva nutiesti dar Pirmojo pasaulinio karo metais. Kiti gi teigia, kad jie galėjo būti statyti per Antrąjį pasaulinį karą, o jų paskirtis neva buvo priglausti nuo bombardavimo besislepiančius gyventojus.


Mitas apie požemius

Ne vienas garbaus amžiaus panevėžietis pasakojo, kad tokių tunelių atšakų būta prie tuomečio malūno (dabar „Romantic“ viešbutis). Kiti gi sakė požemius matę prie Panevėžio statybos tresto, prie Pataisos namų. Treti užsimena, kad tuneliai praėjusiame šimtmetyje galėjo būti iškasti ir po Laisvės aikšte.
Netgi sklinda legendos, kad tuneliai sujungti ir jais galima nueiti nuo vieno miesto galo iki kito.

Kasė tranšėjas slėptuvėms

„Panevėžio balso“ redakcijai 77 metų panevėžietis Aleksandras Dambrauskas pasakojo savo akimis regėjęs paslaptinguosius tunelius:
„Gyvenau miesto centre. Buvo 1943 metų vasara, atrodo, liepos mėnuo. Artėjo frontas, tad buvo nuspręsta įrengti slėptuves. Kas tai nusprendė, dabar sudėtinga pasakyti. Įsakymą statyti požeminį statinį galėjo duoti ir karo metais Panevėžiui vadovavęs burmistras Karolis Reisonas. Tada man buvo dešimt metų, bet gerai prisimenu, kad kasama buvo prie dabartinių Bendruomenių rūmų. Buvo išvežtas viršutinis žemių sluoksnis ir pradėtos kasti tranšėjos.“
Anot A. Dambrausko, buvo smalsu stebėti, kaip dirba žmonės, kaip gilėja kasamos tranšėjos.
„Kai jau buvo iškastos maždaug dviejų metrų gylio tranšėjos, – toliau pasakojo panevėžietis, – pradėjo vežti lenktus betoninius luitus. Jie buvo sustatyti į tranšėjas. Paskui, juos sutvirtinus, užvertė žemėmis. Nors buvau vaikas, supratau, kad tas požeminis statinys – slėptuvė. Juolab kad artėjo frontas ir, matyt, vokiečiai ruošė tas slėptuves panaudoti rusų bombardavimo metu. Manau, kad tokių tuo metu buvo pastatyta ne viena. Teko girdėti, kad slėptuvės buvo statytos tuometiniame miesto sode netoli kalėjimo. Dar girdėjau pasakojant, kad slėptuvės statytos ir prie Katedros.“
A. Dambrauskas užsiminė, kad vokiečiams tomis slėptuvėmis pasinaudoti neteko.
„Tačiau tose slėptuvėse, miestą užėmus rusams ir 1944 metų vasarą vokiečiams pradėjus bombarduoti Panevėžį, galėjo kas nors ir slėptis, – pridūrė jis. – Beje, Antrojo pasaulinio karo metu Panevėžys nelabai nukentėjo, nes frontas praslinko pro šalį. Kiek žinau, labiau kliuvo Šiauliams. O Panevėžyje bombos buvo mėtomos geležinkelio stoties rajone. Matyt, buvo norėta susprogdinti stotį.“

Matė savo akimis

Garbaus amžiaus panevėžietis prisimena į tas požemines slėptuves ir pats įlindęs 1947-aisiais.
„Tada man jau buvo 13 metų, – pasakojo ponas Aleksandras. – Radom neužverstą įėjimą ir su draugais palandžiojome. Smalsu buvo, kaip atrodo tie požemiai. Tada jie buvo dar gana gerai išsilaikę – išlikę mediniai vėdinimo šulinėliai.“
Tuneliuose vyras sako buvęs dar kelis kartus. Vėliau juos užvertė žemėmis.
„Tai dabar sunku pasakyti, ar yra kas nors likę“, – sako jis.
A. Dambrausko nuomone, jeigu būtų galima surasti ano meto projektus, gal būtų galima tiksliai sužinoti, kuriose vietose Panevėžyje buvo iškastos požeminės slėptuvės.
„Manau, turėtų būti archyvuose išlikę kokie nors seni projektai, kuriuose pažymėtos tos slėptuvės, – svarstė jis. – Juolab kad teko girdėti, jog statant tuometinius „Ekrano“ kultūros rūmus tie požeminiai statiniai buvo atkasti.“
Kad buvo rasti tokie požeminiai statiniai, prisimena ir Panevėžio statybos treste darbų vykdytoju dirbęs Jonas Taučikas. Jis pasakojo, jog tikrai 1986 metais statant „Ekrano“ kultūros rūmus buvo atkastos landos į tunelius.
„Kasėm trasas požeminėms rūmų tranšėjoms, vienoje vietoje žemė įgriuvo. Pamačiau požeminę arką“, – prisiminė J. Taučikas. Pasak ilgamečio statybininko, betoninė arka buvo 1,20 m pločio, žmogaus ūgio, jos storis galėjo būti apie 5–6 cm.
Jis pasakojo, kad statinys pastatytas labai kruopščiai, o tai padaryti sovietmečiu nebuvo galima, nes tada niekas taip nestatė.

Tuneliai egzistavo?

Tokių prisiminimų ir istorijų apie miesto požemius sklando ne vienas. Dar vienas panevėžietis – ponas Stanislovas – prisimena, kad buvusi ne viena požeminių tunelių atšaka.
„Mums, pokario vaikams, teko ne vieną iš jų belandžiojant išnagrinėti, – tikina vyras. – Buvo tokios neužpiltos žemėmis atkarpos tarp kalėjimo ir banko ir tarp dabartinio Panevėžio statybos tresto ir Bendruomenių rūmų, lygiagrečiai dabar upės link vedančiam pėsčiųjų takui. Tą požeminę atkarpą labiausiai mėgome, nes kai kam belandžiojant ir trofėjų pasisekdavo rasti. Dar žinau, kad buvo atkarpa, vedanti malūno link, ir prie buvusio konservų fabriko. Be to, į požemius įlįsti buvo galima ir iš Senvagės pusės.“
Ponas Stanislovas taip pat prisimena iš tėvų ir senelių girdėjęs, kad buvo tunelių atšaka, vedanti iki pat Švč. Trejybės bažnyčios, o kita – iki buvusios ligoninės senojo pastato. „Tiesa, tuneliai buvo apgriuvę ir į juos patekti kai kur galima buvo tik per angas viršuje, jos buvo kvadratinės, maždaug 30 centimetrų pločio“, – patikslino vyras.
Požemines slėptuves mena ir buvęs J. Balčikonio gimnazijos direktorius, o dabar muziejaus vadovas Vytautas Baliūnas. Jis tikina matęs, kaip jos buvo statomos.
„Man tada buvo 13 metų, – dalijosi prisiminimais. – Mačiau, kaip kasė tranšėjas, o vėliau į jas buvo vežami gelžbetonio blokai, kuriuos sutvirtino ir užvertė žemėmis. Slėptuvės buvo arkinės, įlindus į tuos požemius laisvai buvo galima vaikščioti, nes gelžbetonio blokai buvo gerai sutvirtinti.“

Tyrinėti neišdrįso

V. Baliūnui pasakojant apie požemines slėptuves, į pokalbį įsitraukė Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotojas Virginijus Benašas. Pasak jo, po anksčiau buvusios bibliotekos pastatu (Respublikos g. 14) yra išlikę arkiniai senoviniai rūsiai.
„Į tuos arkinius rūsius galima patekti iš šilumos punkto, – sakė jis. – Ne kartą buvau tame punkte ir pamačiau užmūrytą sieną. Pasidarė smalsu, kas už jos yra. Išlupau kelias plytas ir pamačiau, kad ten tuščia erdvė. Įdomu pasidarė. Tačiau įlįsti ir panagrinėti, kur ta erdvė veda, neteko. Gal tai kokie nors senoviniai požemiai galėtų būti?“
Tačiau buvęs pedagogas V. Baliūnas paneigė V. Benašo versiją: „Tai negali būti požemiai. Vargu ar po miestu galėjo būti kokie nors tuneliai, kuriais būtų galima nueiti iš vienos vietos iki kitos. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Panevėžyje gyveno daug žydų. Beveik kiekvienas jų buvo geras prekybininkas. Todėl po namais žydai turėjo pakankamai didelius rūsius, kuriuose laikė prekes. Gali būti, kad toks rūsys yra išlikęs ir po buvusios bibliotekos pastatu. Tokių namų su rūsiais turėtų būti išlikę ir daugiau. Tik reikia patyrinėti.“

Istorikai tyli

Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas tvirtino, kad tie požeminiai statiniai, apie kuriuos „Panevėžio balsui“ pasakojo panevėžiečiai, tikrai galėjo būti pastarojo karo metais statytos slėptuvės.
„Nors tos slėptuvės nebuvo tyrinėtos, – sakė muziejininkas, – bet teko girdėti pasakojimus, kad jas galėjo statyti vokiečiai apsisaugoti nuo bombardavimo. Žinoma, būtų įdomu patyrinėti tuos požeminius statinius. Manau, kad jie gali būti išlikę ir iki šių dienų. Gaila tik, kad nėra išlikusių jokių dokumentų ar projektų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti tikslias buvusių požeminių slėptuvių vietas. Teko girdėti, kad tokios slėptuvės buvo pastatytos netoli Bendruomenių rūmų. Slėptuvės galėjo būti statomos ir Laisvės aikštės teritorijoje.“
Pasiteiravus, ar negalėjo tokie požeminiai statiniai būti statomi dar anksčiau – Pirmojo pasaulinio karo metais, D. Pilkauskas abejojo, nors pripažino: atsakyti į šį klausimą sudėtinga, juolab kad tie statiniai, kaip minėta, tyrinėti nebuvo.
„Tačiau manau, kad jie negalėjo būti statyti Pirmojo pasaulinio karo metais, – vis dėlto daro išvadą muziejininkas. – Iškasti tokias tranšėjas ir jas sutvirtinti pernelyg sudėtinga.“
Apie išlikusius požeminius tunelius „Panevėžio balsui“ pasakojo garbaus amžiaus panevėžiečiai, kurie dar ir dabar prisimena, kad egzistuoja tokie statiniai.
Tačiau istorikai kol kas tyli ir negali tiksliai pasakyti, kokie tai statiniai, kada jie statyti ir ar iš tikro jie yra.

Panevėžio Balsas
http://www.panbalsas.lt/naujienos/sa...nkams_ne_misle