[LDK] Antkapiniai paminklai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

[laimutis]

Įdomu, ar autorė davė sutikimą. Jei ne, tai citavimas palengva pereina į plagijavimą.
Tokiais kiekais skanuojant galima susilaukti autorių teisių saugotojų dėmesio.
Bent įdėk šaltinį - jei ne kiekviename pranešime, tai bent kiekviename puslapyje.

Aišku autorės neklausiau,butu idomu su ja pašnekėti,bet knygoje nieko neparšyta apie draudimus kaip kitose knygose iškart parašo kopijavimas draudžiamas,beto fotografavo ne pati autorė.O šaltinį iš kur imtos nuotraukos butinai parašysiu.Ačiu už patarimus.

[laimutis]

Vilniaus bažnyčiose daugiausiai išliko LDK laikų antkapinių paminklų,gaila dabar neturiu galimybių tenai pavotografuoti šių meno kūrinių,gal kas tuo domisi ar turi panašių nuotraukų galėtumėte įdėti.Internete tėra Jano Bulhako prieš karą darytos nuotraukos patalpintos- www.epaveldas.lt

[laimutis]

XVIII a. sukurta nemažai antkapinių epitafijų, bet nei vieno antkapio su reljefine skulptūra, daugelis paminklinių lentų nieko neišsiskiria, memorialinis įrašas ir herbas. Įdėsiu tik įdomesnes epitafijas kurias radau internete.

Vilniaus Bernardinų bažnyčioje išliko gan įspūdinga Tiškevičių giminės epitafija. Plokštė 230X145 dydžio, ilgame tekste šlovinami Tiškevičių atstovai, plokštę įrengė Tiškevičių giminaitis Kristupas Zaviša 1712 m.

Vladislovo ir Antano Jono Tiškevičių epitafija. Vilnius, Bernardinų bažnyčia/Janas Bulhakas. - 1937



www.epaveldas.lt

[laimutis]

XVIII a. antroje pusėje Vilniaus Šv.Jonų bažnyčios išorėje atsirado Chreptavičių giminės moterų epitafija, kurią įrengė Jonas Chreptavičius 1759 m. Virš jos buvo Kristaus skulptūra kuri pokario metais dingo.

Chreptavičių giminės moterų epitafija. Šv.Jonų bažnyčia, Vilnius


www.radzima.com

[laimutis]

Vilniaus Dominikonų Šv.Dvasios bažnyčioje išliko Barboros Sekliuckytės-Kostrovickienės(m.1786) epitafija,jau paveikta klasicizmo.

Šv. Dvasios bažnyčios memorialinė lenta prie įėjimo /Janas Bulhakas. - 1937



Paminklo fragmentas


www.epaveldas.lt

[TKO]

Dėkui už informaciją. Labai įdomi tema.

[Civis]

Įdedu savotiškos lentos nuotrauką. Tai nėra antkapinis paminklas, bet su tuo glaudžiai susijęs įspėjamasis užrašas (todėl įdedu į šią temą). Tai lenta ant dabartinės Valavičių koplyčios Vilniaus Arkikatedroje sienos. Kadaise puošė koplyčios fasadą, o L. Gucevičiaus rekonstrukcijos metu už koplyčios primūrijus dar patalpą, yra interjere. Šiaip ji nėra dažnai matoma, nes į tą patalpą lankytojai turbūt retai kada įleidžiami. A.H.Kirkoras teigė, jog lenta atsirado ant Valavičių koplyčios XVII a. Tačiau, kaip teigia N. Kitkauskas, ji yra iš XVI a., kuomet ten buvo Karališkoji koplyčia (nuo XVII a. pr. Valavičių). Karališkosios koplyčios kriptoje buvo palaidoti Lietuvos ir Lenkijos valdovai bei jų giminaičiai. Tad įspėjamoji lenta buvo skirta apsaugoti karališkąjį mauzoliejų. Ji įspėja: Violator operis infelix esto - Tebūna nelaimingas kūrinio naikintojas. Sakoma, kad bijodamas prakeiksmo L. Gucevičius paliko koplyčios interjerą nepakeistą (jis išliko barokinis).


Nuotr. iš Inscriptiones ecclesiarum Vilnensium. Inskrypcje z Wiłenskich kościołów. Vilniaus bažnyčių įrašai, t. 1, sudarė ir parengė Włodzimierz Appel. ir EugenijaUlčinaitė. Vilnius, 2005.

[laimutis]

Ačiu už papildymą.

[oranger]

Įdomu, ar autorė davė sutikimą. Jei ne, tai citavimas palengva pereina į plagijavimą.
Tokiais kiekais skanuojant galima susilaukti autorių teisių saugotojų dėmesio.
Bent įdėk šaltinį - jei ne kiekviename pranešime, tai bent kiekviename puslapyje.

Geras. Aš tikrai iki šiol galvojau, kad laimutis tiesiog Matušakaitės įkvėptas pats daro šį darbą

[laimutis]

Geras. Aš tikrai iki šiol galvojau, kad laimutis tiesiog Matušakaitės įkvėptas pats daro šį darbą

Na gal autorė nesupyks labai,juk tai meno prapogavimas,dariau tai ne komerciniais tikslais,be to daug nuotraukų iš interneto,na gal tik autorės teksto nereikėjo tiek kopijuoti,jei butų galymybės apvažiuočiau bažnyčias ir padaryčiau nuotraukas

[laimutis]

Kartu su Marija
Ina DRINGELYTĖ

Straipsnis apie Marija Matušakaite

Garbingą jubiliejų pažymi Marija Matušakaitė – viena žymiausių, labiausiai pripažintų ir plačiausiai visuomenei žinomų Lietuvos dailėtyrininkių, autoritetingiausia LDK dailės istorijos tyrinėtoja, daugybės mokslinių straipsnių, knygų „Portretas XVI-XVIII a. Lietuvoje“ (1984), „Senieji Lietuvos kunigaikščių portretai: 1601 metų raritetas“ (1997), „Procesijų altorėliai Lietuvoje“ (1998), „Senoji medžio skulptūra ir dekoratyvinė drožyba Lietuvoje“ (1998), „Apranga XVI-XVIII a. Lietuvoje“ (2003), „Karalienė Barbora ir jos atvaizdai“ (2005), „Lietuvos skulptūra iki XVII a. vidurio“ (2007) autorė, už nuopelnus Lietuvos menui ir kultūrai 1998 m. apdovanota Vyriausybine premija, o 2007 m. – Gedimino ordino Vyčio kryžiumi. Savo jubiliejų dailės istorikė pasitinka ne tuščiomis rankomis – prieš porą savaičių skaitytoją pasiekė naujausia M. Matušakaitės knyga – „Išėjusiems atminti: laidosena ir kapų ženklinimas LDK“, parengta gerokai išplėstos dailėtyrininkės disertacijos pagrindu.

http://test.svs.lt/?Nemunas;Number%2...cle%286515%29;

Tikrai daug nuveikusi Lietuvos kultūros menui ir dailei.

[laimutis]

Boleslavos ir Edmundo Zdanovskių negatyvų rinkinys : Leono Sapiegos antkapis ir Arkangelo Mykolo altorius Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčioje /Boleslava Zdanovska. - XX a. 4 deš.


www.epaveldas.lt

[laimutis]

Boleslavos ir Edmundo Zdanovskių negatyvų rinkinys : Paminklinė lenta Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčioje /Boleslava Zdanovska. - XX a. 4 deš.


www.epaveldas.lt

Knygoje ji neminima, nežinau kam ji skirta, gal jos jau ir nebėra. Po karo bažnyčioje įrengus Architektūros muziejų interjere sunaikinti visi šoniniai baroko stiliaus altoriai, nepagailėta ir mažesnių Sapiegų giminės paminklinių antkapinių lentų.

[music]

Įdedu savotiškos lentos nuotrauką. Tai nėra antkapinis paminklas, bet su tuo glaudžiai susijęs įspėjamasis užrašas (todėl įdedu į šią temą). Tai lenta ant dabartinės Valavičių koplyčios Vilniaus Arkikatedroje sienos. Kadaise puošė koplyčios fasadą, o L. Gucevičiaus rekonstrukcijos metu už koplyčios primūrijus dar patalpą, yra interjere. Šiaip ji nėra dažnai matoma, nes į tą patalpą lankytojai turbūt retai kada įleidžiami. A.H.Kirkoras teigė, jog lenta atsirado ant Valavičių koplyčios XVII a. Tačiau, kaip teigia N. Kitkauskas, ji yra iš XVI a., kuomet ten buvo Karališkoji koplyčia (nuo XVII a. pr. Valavičių). Karališkosios koplyčios kriptoje buvo palaidoti Lietuvos ir Lenkijos valdovai bei jų giminaičiai. Tad įspėjamoji lenta buvo skirta apsaugoti karališkąjį mauzoliejų. Ji įspėja: Violator operis infelix esto - Tebūna nelaimingas kūrinio naikintojas. Sakoma, kad bijodamas prakeiksmo L. Gucevičius paliko koplyčios interjerą nepakeistą (jis išliko barokinis).

Atvaizdas

Nuotr. iš Inscriptiones ecclesiarum Vilnensium. Inskrypcje z Wiłenskich kościołów. Vilniaus bažnyčių įrašai, t. 1, sudarė ir parengė Włodzimierz Appel. ir EugenijaUlčinaitė. Vilnius, 2005.

Apskritai Gucevičius buvo ne ką geresnis už XIX a. klasicizmo fanatus, sunaikinusius Jonų bažnyčios interjerą. Jis taip pat iš peties pasidarbavo katedros viduje, naikindamas visa, kas "nešiuolaikiška". Pusiau juokais galima tarti, jog galbūt už tai buvo sovietų šitaip aukštai įvertintas ir net savo paminklo sulaukė...

[laimutis]

Apskritai Gucevičius buvo ne ką geresnis už XIX a. klasicizmo fanatus, sunaikinusius Jonų bažnyčios interjerą. Jis taip pat iš peties pasidarbavo katedros viduje, naikindamas visa, kas "nešiuolaikiška". Pusiau juokais galima tarti, jog galbūt už tai buvo sovietų šitaip aukštai įvertintas ir net savo paminklo sulaukė...

Galima pritarti jusų minčiai, bet V.Drėma knygoje apie Katedros rekonstrukciją, gina architektą atseit tai buvo pačios bažnytinės valdžios užsakymas dėl naujo interjero sukūrimo. Na bet tiek galima pasakyti, kad buvę antkapiniai paminklai Katedros viduje buvo perkelti ar kitaip sužaloti, nors to dar niekas iki galo neįrodė, kad pats L.Gucevičius butų juos naikinęs.

[Civis]

Apskritai Gucevičius buvo ne ką geresnis už XIX a. klasicizmo fanatus, sunaikinusius Jonų bažnyčios interjerą. Jis taip pat iš peties pasidarbavo katedros viduje, naikindamas visa, kas "nešiuolaikiška". Pusiau juokais galima tarti, jog galbūt už tai buvo sovietų šitaip aukštai įvertintas ir net savo paminklo sulaukė...

Taip įvertinti Gucevičių galima nebent, kaip tu sakai, pusiau juokais, o aš pasakyčiau, kad tik visai juokaujant. Lauryno Gucevičiaus gyvenamajai epochai šiuolaikinės paveldo sampratos primesti negalima. Teisybė, jog architektas perstatė barokinę katedrą į klasicistinę, bet prisiminkime kiek stilių Katedra pakeitė per savo istoriją ir nesistengta atstatyti ar atkurti tokią pačią išvaizdą, kokia buvo iki tol. Neabejotina, jeig barokinė katedra būtų sulaukusi mūsų laikų (patyrusi tokius pat sužalojimus, būtų nugriuvęs bokštas ir t.t.), ji būtų atkurta tokia, kokia buvo, o ne perstatyta šiuolaikiniu stiliumi. Bet klasicizmo epochoje vyravo visai kita samprata. O minėta lenta su užrašu "Violator operis infelix esto" buvo skirta ne koplyčiai kaip meno kūriniui , o valdovų kriptai išsaugoti.

[Civis]

Boleslavos ir Edmundo Zdanovskių negatyvų rinkinys : Paminklinė lenta Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčioje /Boleslava Zdanovska. - XX a. 4 deš.

Atvaizdas

www.epaveldas.lt

Knygoje ji neminima, nežinau kam ji skirta, gal jos jau ir nebėra. Po karo bažnyčioje įrengus Architektūros muziejų interjere sunaikinti visi šoniniai baroko stiliaus altoriai, nepagailėta ir mažesnių Sapiegų giminės paminklinių antkapinių lentų.

Lenta išlikusi, restauruojant bažnyčią atnaujinta. Ją galima pamatyti prieangyje. Epitafija skirta Onai, tikėtina, jog vienuolei bernardinei. Knygoje Inscriptiones ecclesiarum Vilnensium (T.1, Vilnius, 2005) vertimas iš lenkų kalbos kamba taip:

Kiekvienas praeivi,
Atkreipk savo žvilgsnį
į Antkapį šitą,
palengvink ilgesį
(mirusiosios) vardu Ona,
šioje vietoje atgulusios,
Duoklę mirtingumo
Dievui sumokėjusios,
taps lengviau
nuo (tavo) dievobaimingo atsidūsėjimo
Už jos sielą
poterių sukalbėjimo.
Metais 1.7.60

[laimutis]

Lenta išlikusi, restauruojant bažnyčią atnaujinta. Ją galima pamatyti prieangyje. Epitafija skirta Onai, tikėtina, jog vienuolei bernardinei. Knygoje Inscriptiones ecclesiarum Vilnensium (T.1, Vilnius, 2005) vertimas iš lenkų kalbos kamba taip:

Ačiu už atsakymą, reiks paskaityti knygą Inscriptiones ecclesiarum Vilnensium (T.1, Vilnius, 2005).

[music]

Taip įvertinti Gucevičių galima nebent, kaip tu sakai, pusiau juokais, o aš pasakyčiau, kad tik visai juokaujant. Lauryno Gucevičiaus gyvenamajai epochai šiuolaikinės paveldo sampratos primesti negalima. Teisybė, jog architektas perstatė barokinę katedrą į klasicistinę, bet prisiminkime kiek stilių Katedra pakeitė per savo istoriją ir nesistengta atstatyti ar atkurti tokią pačią išvaizdą, kokia buvo iki tol. Neabejotina, jeig barokinė katedra būtų sulaukusi mūsų laikų (patyrusi tokius pat sužalojimus, būtų nugriuvęs bokštas ir t.t.), ji būtų atkurta tokia, kokia buvo, o ne perstatyta šiuolaikiniu stiliumi. Bet klasicizmo epochoje vyravo visai kita samprata. O minėta lenta su užrašu "Violator operis infelix esto" buvo skirta ne koplyčiai kaip meno kūriniui , o valdovų kriptai išsaugoti.

Tai taip, net XX a. pradžioje perstatinėjant gyv. namus, buvo naikinamos senovinės skliautinės lubos ir įrengiamos madingos plokščios, o dar ankstesniais laikais jie ir patys nusigriaudavo vieną-kitą pastatą, pvz. Radvilų rūmus pilies teritorijoje.

[laimutis]

Mykolo Kazimiero Paco paminklinė lenta Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios portale. XX a. 4 deš. Boleslavos Zdanovskos nuotrauka

www.epaveldas.lt



Mykolas Kazimieras Pacas liepė save palaidoti po bažnyčios slenksčiu ir užrašyti antkapį. XVII a. pabaigoje lenta su įrašu buvo perkelta ant sienos, įėjimo dešinėje pusėje. Virš įėjimo yra Pacų herbas.