[VLN] Atminimo lentos

[Civis]

Ši tema skirta atminimo (memorialinėms, paminklinėms) lentoms Vilniuje. Miesto savivaldybėje veikia speciali Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija. Sostinėje atminimo lentų gausu. Jos skirtos įamžinti kadaise gyvenusius žmones, konkrečiose vietose vykusius įvykius ir t.t. Vilniuje lentų yra ir iš LDK, ir iš caro laikų, iš lenkiškojo tarpukario ir sovietų okupacijos metų.

Atminimo lentų tekstai surašyti įvairiomis kalbomis: pavyzdžiui, lenkų, lotynų ar rusų; žinoma, daugiausia lietuviškų. Nemažai dvikalbių; sovietų laikais šalia lietuviško dažnai atsirasdavo užrašas rusų kalba. Yra lietuviškų-lenkiškų, -hebrajiškų, -estiškų ir t.t.

Galų gale, lentų yra akmeninių, metalinių, kokybiškų ir nekokybiškų, meniškų ir baisių, skirtų asmenims, kuriuos išties verta įamžinti, ir tokių, dėl kurių išsaugojimo galima abejoti. Visas Vilniaus lentas galima dėti į šią temą.

Kadangi turiu kokį šimtą šių lentų nuotraukų, tai pradžiai bus užtektinai. O jų Vilniuje dar nemažai. Gal prisijungs ir kiti forumiečiai, jei ras savo archyvuose šiai temai tinkamų nuotraukų Aš nusprendžiau dėti lentų nuotraukas tik stambiu planu, o fotografijų, rodančių kaip atrodo pats pastatas, atsisakyti.

[Civis]

Turbūt Vilniuje daugiausia atminimo lentų A. Mickevičiui.

Literatų gatvėje virš namų, kuriuose Mickevičius buvo apsistojęs pas bičiulį, vartų įmūryta lenta tik su lenkišku įrašu.


Pilies 13


Didžioji 22


Bernardinų 11. Ant namo, kuriame dabar veikia Mickevičiaus memorialinis butas-muziejus, pritvirtinta ne viena lenta. Viena yra ant fasado...


...kieme yra dar viena lenta su tekstu, o kita su bareljefu




Ant to paties Bernardinų 11 fasado


Sena lenta su lenkišku užrašu Vladislovui Sirokomlei ant namo, kuriame rašytojas mirė (Barboros Radvilaitės g. 3).


Dar viena lenta su užrašu lenkų kalba Vilniaus universiteto observatorijos kiemelyje, skirta astronomui Martynui Počobutui.

[Civis]

Dabar šiek tiek atminimo lentų menininkams miesto centre.

A. Goštauto g.


A. Jakšto 24 Kitaip nei skelbia lenta, paskutiniais gyvenimo metais tik apsistodavo (o gyveno jis Anykščiuose) A. Vienuolis


Vasario 16-osios 13


Vasario 16-osios. Dar daug yra lentų, kur minima LTSR ir TSRS... Lenta dvikalbė.


Vasario 16-osios 17/Gedimino pr. 33 Lenta iš sovietinių laikų, nekokybiška ir kažkokia tai standartinė, nuobodi


Kaštonų 1. Ant namo dvi lentos: Antanui Sodeikai ir Augustinui Griciui. Antanui Sodeikai matosi pakeista (išlikę senosios pėdsakai, ji buvo kito formato, pakeitė tikriausiai todėl, kad Sodeiką vadino kokiu nors LTSR liaudies artistu)



Kaštonų 4


A. Jakšto 7

[Civis]

1959 m. statytas namas, esantis tarp A. Jakšto, A. Goštauto ir A. Vienuolio gatvių, sagstyte nusagstytas lentomis. Prisimenant vadinamajį stalininį mokslininkų namą, šį galima analogiškai vadinti menininkų namu. Jame gyvenusiems meninininkams lentos kabinamos nuo sovietinių lentų iki šiol.

Iš A. Jakšto g.


A. Goštauto g. fasado lenta


A. Vienuolio g. fasade gausiausia

[Civis]

Gedimino pr. lentos

Gedimino 37


Gedimino 29.„Kolektyvinė“ lenta LAF štabui ir jo nariams


Lenta ant centrinio knygyno kampo. Įdomus skulptūrinis sprendimas.


Ant terasos sienelės prie centrinio knygyno.


Ant Mokslų Akademijos sienos



Tilto g. 1 Kad vilniečiai nepavydėtų kauniečiams Smetona gyveno ir Vilniuje.


Tilto 13.


Tilto 29

[Civis]

Pilies gatvė

Pilies 10 lenta A. Šabaniauskui...


...ir ukrainiečiui Tarasui Ševčenkai


Pilies 22
Ant gatvės fasado dviejų lentų kompozicija – Medicinos fakultetui ir pirmajam Botanikos sodui


O kieme ypatingai graži, elegantiška lenta (net ne visai lenta) poetui Julijui Slovackiui, įrengta tame pačiame Slovackio bute po daugelio metų gyvenusio Ferdynando Ruščyco iniciatyva.


Vėliau ir pats Ruščycas sulaukė lentos. Ji tapo nelabai funkcionali, įrašas beveik neįskaitomas, nes nusitrynė paauksavimas. Bet taip pat labai graži.


Ant Naručio viešbučio Pilies g. – lenta Juzefui Ignacui Kraševskiui.


Pilies 40

[Civis]

Didžioji 4 (Paveikslų galerijoje) kieme dvi lentos




Didžioji 1. Taip pat pora lentų tikrai labai ypatingiems žmonėms.




Didžioji 10.


Didžioji 19. Masyvoka lenta iš dviejų dalių. Pranciškui Skorinai.


Didžioji 20. Lenta neeiliniam svečiui.




Maironio 15. Lenta žymiausiam latvių poezijos klasikui Janiui Rainiui. Sena, apšiurusi ir nedaugelio pastebima, nes yra kieme.



Maironio g. 13 Sunkokai įskaitoma lenta Ryhorui Šyrmai, baltarusių tautosakininkui ir chorvedžiui, čia gyvenusiam 1928-1939 m. ir dirbusiam Skaisčiausiosios Dievo Motinos cerkvėje. Iš dviejų dalių, įrašas lietuviškai ir baltarusiškai.



Šv. Stepono 30.

[Aleksas666]

Šv. Stepono 30.
Atvaizdas
[/QUOTE]

reikės įdėti savų nuotraukų su Stolipinų, nes priešais langus stovi tą lentą

[Civis]

Ant Mokslininkų namo.

Dzidui Budriui lenta pirmąkart pakabinta buvo 1978 metais. O nuotraukoje – dabartinė, jau pakeista.


Juozui Balčikoniui ant Mokslininkų namų lenta buvo pritvirtinta 1971 metais. Pakeista, matosi senosios lentos žymės.

[Civis]

J. Savickio 4. Architektui Stefanui Narembskiui (1892-1966).


A. Domaševičiaus 9 Viena lenta dviem asmenybėms.


Tauro 5. Ant namo, kuriame veikia V. Mykolaičio-Putino ir V. Krėvės memorialiniai muziejai.
Trijų lentų grupė


Ir dar vien lenta

[Civis]

Vilniaus gatvė gausi paminklinių lentų.

Ant Vilniaus 12 namo 1968 metais pritvirtinta lenta Čiurlioniui.


Visai netoli lenta Jankai Kupalai, baltarusių poetui, vadovavusiam tame name veikusiai laikraščio Naša niva redakcijai.


Vilniaus 25 Trys skirtingos






Vilniaus 27 Matyt šis įvykis buvo paskatinęs sovietų laikais Vilniaus gatvę vadinti L. Giros vardu (dabar tokia gatvė yra Fabijoniškėse).


Dar viena lenta ant Vilniaus 27

[Civis]

Labdarių 7/11
Įdomi lotyniška XIX a. pabaigos lenta. Kaip suprantu parašyta jog, „šį statinį pastatė Petrus Leho(?) ir paskyrė Vilniaus labdarių draugijai 1894 m. lapkričio 27“. Tai tokia savita paminklinė, fundacinė lenta iš carinių laikų.


Ant to paties namo iš Totorių g. pusės yra lentelė su ta pačia data. Įdomumo dėlei įdėsiu nuotr.



Totorių 20
Lenta Juozapo Kuktos spaustuvei atminti. Po pagrindine lenta matosi likučiai to, ką vandalai paliko iš stiklinės lentos su moderniu Lietuvos Aido 1918 m. numerio atspaudu. Atsimenu, kad greitai lenta buva smarkai subraižyta, dabar visai nebėra. O atidengta, rodos, 2005 m.

[Civis]

Liejyklos ir L. Stuokos-Gucevičiaus g. kampas. Lenta Mykolui Römeriui. Užrašyta - Romeriui. Jau geriau butų parašę Riomeriui ar net Rėmeriui. Negi taip sunku buvo pasidomėti, kad to žmogaus pavardė rašoma su ö, po to paimti žodyną ir pažiūrėti, kad tai tariama visai ne kaip o. Bėda ta, kad oficialiai net ir universitetas taip vadinasi Romerio, ir autobuso stotelė Ateities g. – taip pat Romerio. Jeigu raidės su umliautais nėra lietuvių alfabete, tai galėtų rašyti fonetinę transkripciją (tarybų laikais vadino Rėmeriu, nors teisingiau – Riomeriu). Čia gal nevisai į temą išsiplėčiau, bet, švelniai tariant, keista matyti ir girdėti tokius dalykus.

[Civis]

Stuokos-Gucevičiaus 5. Čia kadaise buvo paminklinis namas, kuriame 1913 m. gyveno Žemaitė. Apie tai bylojo lenta. Kaip matote lenta nuplėšta, o ir namas tuoj sugrius Vat ko sulaukė įžymus namas, ir ne kokiame užkampy, o centre.

[Civis]

Šv. Kryžiaus bažnyčios buvusio bonifratrų vienuolyno pastate yra išlikusi gotikinė Šv. Kryžiaus koplyčia. Jos sienoje yra fundacinė lenta iš XVI a. Lentą galima pamatyti vienuolyno kiemelyje. Ja įsiamžino pastatą pastatęs Vilniaus vyskupas Paulius Alšėniškis. Šią nedidelę plokštę galima laikyti tam tikra atminimo lenta iš LDK laikų.

[Civis]

Liejyklos 2 kiemas. Paminklinė lenta 1926-1935 m. veikusiam Žydų liaudies teatrui.


Liejyklos 3. Josifui Brodskiui.

[Civis]

Šv. Ignoto ir Benediktinių g. kampas.


Šv. Ignoto 5 kiemas.

[Civis]

Ant dominikonų vienuolyno Totorių gatvėje. Skirta čia prieš mirtį kalintam 1863 m. sukilimo vienam vadų K. Kalinauskui.


Dominikonų 11. Šlapelienės knygyne lankydavosi Žemaitė, Vaižgantas ir kiti...


Ant Šv. Dvasios bažnyčios. Viena iš lentų Jonui Pauliui II.

[Civis]

O čia pusiau juokais... Dominikonų g. Kiek žinau, čia kadaise buvo lenta, skirta lenininei „Iskrai“. Per Antrąjį pasaulinį karą nesmarkiai nukentėjęs senovinis pijorų kolegijos pastatas buvo nugriautas 1960 m. Po to paaiškėjo, kad imperinės Rusijos laikais viena čia veikusio Merginų instituto mokytoja šiame pastate, savo kambarėlyje slėpė Lenino pogrindyje leistą laikraštį Iskra. Tarybų valdžia, namą nugriovusi, susivokė, kokią šventvagystę padarė. Tai ant chruščiovinės dežutės prisuko lentą. (Pagal: Antanas Rimvydas Čaplinskas, Vilniaus gatvių istorija: Šv. Jono, Dominikonų, Trakų gatvės. Vilnius, 2008). Gerai, kad ją jau nuėmė. Liko tik įdomus pėdsakas

[Civis]

Dominikonų 1. Tarybų laikais garsėjusiam T. Tilvyčiui.


Vokiečių 26


M. Antokolskio g.


Pro vartus, virš kurių kaba lenta skulptoriui M. Antoklskiui, perėjus visą kiemą galima patekti į tamsią tarpuvartę, vedančią į Didžiąją g. Ten yra dar viena lenta tam pačiam Antokolskiui, įrengta 1906 m. Jos atsiradimo istorija yra tokia. Namą po vedybų su Elena Apatova 1872 m. įgijo Markas (Morduchas) Antokolskis ir pavedė jį valdyti savo tėvui. Po skulptoriaus mirties, giminės, norėdami nuslėpti skulptoriaus kilmę (jo tėvas buvo smuklininkas), gimimo vietą ir tikrąjį vardą, pritvirtino šią lentą, teigiančią, jog Antokolskis gimė šiame name. Skulptoriaus amžininkai teigė, kad iš tiesų jis gimė Subačiaus gatvėje. O šiame name skulptorius gyvendavo būdamas Vilniuje tik po 1872 m. (Pagal: Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. T. 1, Vilnius. Vilnius, 1988.)