Arūnas Dambrauskas, www.DELFI.lt 2010 gruodžio mėn. 12 d. 16:51
Kryžkalnyje šalia magistralės statomas paminklas partizanams
Prieš keliolika metų į Grūto parką išgabentą skulptūrą „Kryžkalnio motina“
pakeis memorialas partizanams atminti. Šios idėjos autorius – monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Darbai jau prasidėjo. Jei viskas klostysis pagal planą, memorialą ketinama baigti kitais metais.
Paminklas partizanams Kryžkalnyje.
A.Dambrausko nuotr.
Paminklui skirta 1, 2 hetaro žemės šalia kalnelio, kur kadaise stovėjo skulptūra „Kryžkalnio motina“. Dabar jos vietoje telikęs tik aptrupėjęs betoninis luitas.
„Visa tai ketinama užkasti žemėmis ir apsodinti pušaitėmis. Kryžius, kuris stovi šalia skulptūros liekanų, bus perkeltas į kurias nors Raseinių rajono kapines“, - DELFI sakė memoralią statančios Reseinių bendrovės „Bilderis“ direktorius Saulius Matelis.
Memorialinio paminklo kompleksą sudarys 15 metrų aukščio varpinė - koplyčia su vitražais, 16 metrų aukščio kryžius ir devynios nuožulnios betinonės plokštumos, ant kurių bus pritvirtintos nerūdijančio plieno lentelės su partizanų slapyvardžiais, pavardėmis, gimimo ir mirties datomis. Į memorialą ves laiptai. Užėjus į koplyčią bus galima paskambinti varpu ir taip pašlovinti kovotojus už Lietuvos laisvę bei pagerbti jų atminimą.
Memoralią sukūrė bendrovės „Vilniaus archija“ vadovė Violeta Bakšienė.
Nėra ko stebėtis, kad šimtai komentarų. Tai Delfis Mano įsitikinimu, mes labai ryškiai išgyvename etapą, kai paminklai naudojami kaip sociopolitinės galios įrankis - išvežė Kryžkalnio motiną, pastatė partizanams, išvežė Černiachovskį, pastatė Kudirką ir t.t. Ar tai formaliai (jokiu būdu ne turinio prasme!) nėra panašu? Ir ar nėra čia pigaus revanšo? Nepasitenkinama paminklo pašalinimu, toje pat vietoje būtinai „keliamas“ kitas. Dažnai turbūt ir ant to paties postamento. Ar tai ne primityvoka? Mano vizija (retrospektyvi) tokia. Kryžkalnio motina buvo geras kūrinys. Daugelis su ja susigyveno ir iki šių dienų skaudžiai išgyvena jos nukėlimą. Jautriai elgiantis, reikėjo ją ne pašalinti, o patalpoje, kurioje būta muziejaus „išvaduotojams“, įrengti modernią ekspoziciją. Kurioje būtų apmąstytas ne tik šio paminklo likimas, bet ir okupacija. Taip pat paminklų kaip socialinės galios įrankių panauda ir jos alternatyvos. (Beje, šiandien perskaičiau, kad atidengtas paminklas Simne, skirtas „po pasaulį išblaškytiems Simno krašto vaikams“. Jis vaizduoja motiną su prisiglaudusiu vaiku. Gaila, niekur neradau paminklo nuotraukos. Tik autoriaus fone.)
Antkapinis paminklas 1991 m. iš užkasimo vietos perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1948-1951 m. žuvusių Tauro apygardos Stirnos (vėliau Žalgirio) rinktinės partizanų atminimui.
Paskutinis taisė digital; 2024.12.06, 13:22.
Priežastis: atkurtos nuotraukos
Antkapinis paminklas 1991 m. iš užkasimo vietos perkeltų ir šioje vietoje palaidotų 1948-1951 m. žuvusių Tauro apygardos Stirnos (vėliau Žalgirio) rinktinės partizanų atminimui.
Paminklas kaime 1945 m. gegužės 6 d. kautynėse su NKVD pasienio kariuomenės 97-ojo pasienio būrio kareivių ir apskrities skyriaus stribų būrio pajėgomis žuvusių Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanų Stasio Baltrušaičio, Justino Damijonaičio, Kazio Pečkio, Antano Rimaičio–Pipiro, Jono ir Vinco Simanauskų bei Jono Vaišnoros atminimui.
Ceikiniai. Miestelio kapinaitės išplėstos, padaryta nauja tvora ir palaidoti kovotojai už Lietuvos laisvę, Ceikinių krašto partizanai. Kabo trispalvė. Šalia bokštas su Lenkijoje nuliedintu varpu kunigo Labučio, 1831 metų sukilimo dalyvio atmnimui.
Comment