Man tie mediniai namai kažkaip su Šveicarija neturi nieko bendro. Kaip tik tas sugriautas namas su čerpių stogu yra Centrinės Europos stiliaus.
Kaip supratau, tai Godo minėjo šveicariško stiliaus namus, kalbėdamas apie Vytauto 49 ir nugriautą senovišką kioską O Paribio 2 ne šveicariško, o, manyčiau, Zakopanės stiliaus kuklus pavyzdys.
Tas nugriautas tikrai vakarietiškas užmiesčio tipo namas. O iš šveicariškojo vilų stiliaus susiformavo ir vadinamasis Zakopanės medinių vilų stilius. Apie Šveicariją tik skaityti teko, o tas medinis stilius iš ten plito apie XVII a, taip kad dabar gal ten jau nieko panašaus ir nebėra išlikę. Taip pat neturiu žinių, kiek ten buvo išplitęs toks stilius, gal tai tik užuomazgos buvo, apie kurias dabar tik medinės architektūros tyrinėtojai užsimena?
Aš neneigiu tavo "šveicariškos" versijos, tiesiog vizualiai man Vilniaus "medinukai" dažniausiai neatrodo europietiškai. Tie jų raižiniai ir apskritai bendras vaizdas labiau byloja apie Rusijos imperijos laikus. Nesakau kad tai blogai ar gerai, bet jie skiriasi nuo pavyzdžiui Palangos medinių namų būtent tuo. Ir užsieniečių interesas Vilniaus mediniams namams man šiaip ne visai suprantamas. Gal tai susiję su interesu Tarybų Sąjungai ir tiems laikams?
Aš neneigiu tavo "šveicariškos" versijos, tiesiog vizualiai man Vilniaus "medinukai" dažniausiai neatrodo europietiškai. Tie jų raižiniai ir apskritai bendras vaizdas labiau byloja apie Rusijos imperijos laikus. Nesakau kad tai blogai ar gerai, bet jie skiriasi nuo pavyzdžiui Palangos medinių namų būtent tuo. Ir užsieniečių interesas Vilniaus mediniams namams man šiaip ne visai suprantamas. Gal tai susiję su interesu Tarybų Sąjungai ir tiems laikams?
Na su su Tarybų sąjunga tie namai iš viso nieko bendro neturi, išskyrus gal tai, kad jiems teko pabuvoti jos teritorijoje O tarybiniais laikais tai juos taip pat gausiai naikino ir ne labai vertino. Aš manau, kad užsieniečiams tai yra įdomu, nes paprasčiausiai niekur nematyta, o kai kurių namų pjaustiniai dar ir šiaip gražūs pažiūrėti. Neatmetu, kad kai ką žavi ir nesutvarkytų, "apšepusių", pastatų "estetika" Beje, kartais ir man tai patinka, nes būna, kad kai kada labai "išpudruoti" pastatai ima ir netenka dalies žavesio...
Aš neneigiu tavo "šveicariškos" versijos, tiesiog vizualiai man Vilniaus "medinukai" dažniausiai neatrodo europietiškai. Tie jų raižiniai ir apskritai bendras vaizdas labiau byloja apie Rusijos imperijos laikus. Nesakau kad tai blogai ar gerai, bet jie skiriasi nuo pavyzdžiui Palangos medinių namų būtent tuo. Ir užsieniečių interesas Vilniaus mediniams namams man šiaip ne visai suprantamas. Gal tai susiję su interesu Tarybų Sąjungai ir tiems laikams?
"Šveicariškas" stiliaus pavadinimas šiaip jau vartotinas kabutėse, nes čionykščiai architektai tik sėmėsi įkvėpimo iš kalnų namelių architektūros, o stiliui didelės įtakos turėjo klasikinės ir liaudiškos architektūrinės formos. Tad natūralu, kad jų išvaizda "byloja apie Rusijos imperijos laikus", juk jie atsirado tuo laikotarpiu. Žvėryne yra puikių tokio stiliaus pavyzdžių, o šiaip tai labai gražių "šveicariško" stiliaus vilų yra Druskininkuose.
Gal ką sudomins straipsnis apie medinės architektūros išsaugojimo poreikius ir galimybes. N. Liukšionytė (2011) MIESTŲ MEDINĖS ARCHITEKTŪROS IŠSAUGOJIMO GALIMYBĖS. Urbanistika ir arcjitektūra 35(2):129-140. Kalbama apie Kauną, bet yra potemė apie Vilniaus situaciją.
Jei straipsnis pasirodys vertas dėmesio ir jei forume yra tinkamesnė tema, galbūt moderatoriai perkeltų šią nuorodą į ją? http://www.tpa.vgtu.lt/upload/urban_...luksionyte.pdf
Savo smalsumui ant 1944 metų Vilniaus aerofotonuotraukos, rastos Rytų Fronte uždėjau šiuolaikinio žemėlapio gatves. Išėjo visai įdomus rezultatas: galima matyti, kaip per 68 metus pasikeitė Žvėryno gatvių tinklas, kokios gatvės dingo. Investavus truputį laiko žemėlapį galima padaryti interaktyvų, išryškinant išnykusias, naujai atsiradusias gatves, pakitimus jose, ar net atskirų namų aprašus. Be abejo, kilo šiokių tokių problemų lygiuojant žemėlapius, mat aerofotonuotraukos projekcija, žinoma, ne idealiai sutapo su šiuolaikinio žemėlapio. Vistiek, smagu, kad rezultatas jau yra
Žvėryno akmuo - vienintelis Lietuvoje žinomas tokio
pobūdžio ir išvaizdos paminklas su iškaltais jame vadinamaisiais Gediminaičių stulpais. Tai rusvo granito riedulys, gulintis dešiniajame Neries krante už Liubarto tilto, ties upės posūkiu į vakarus. Akmenį aptiko bei nufotografavo kraštotyrininkas Vladas Šaulys 1958m.
Verta paminėti, jog tai yra pirmasis architekto V. Dubeneckio projektas (1912 m.) - gydytojo A. Nedzvieckio, vėlaiu Z. Riščito gyvenamasis dvaro stiliaus 4 butų namas.
O kad tą akmenį galų gale "atidengė" - labai džiaugiuosi. Tik jis yra labai nuošalioje vietoje, tad nuolat kenčia nuo vandalų. Prieš gerą dešimtmetį dėl to akmuo kuriam laikui netgi buvo paverstas "veidu į žemę". Buvo kalbama, kad galbūt vertėtų jį perkelti į miesto centrą. Ačiū už nuotraukas ir nuorodą
Gal kas galetu padet. Cia daugiabutis Vytauto 55 ir 53. Gal imanoma suzinot, kuriais tiksliai metais jie statyti? Kaip suprantu vienas su kitu sulipdyti skirtingu laiku.
Comment