[LT] Karių kapai ir karo aukų paminklai

[agnette]

Mirsiškės. Šiaulių rajonas. I pasaulinio karo karių kapai.

Gal galima sitos vietos koordinaciu? Ar kaip kitaip patikslinti sia vieta?

[HSV]

Antakalnis, Vilnius, 1967 m.

[Depeche]

Man toks klausimas kilo, beveik visoje Lietuvos teritorijoje yra išsimėtę Sovietų karių kapai, tačiau per II pasaulinį karą Lietuvoje žuvo ir daugybė vokiečių, įdomu kur jie yra palaidoti.

[Romas]

Zarasų TIC puslapyje lankytinų vietų sąraše yra skiltis "Vokiečių ir rusų karių kapinės" http://www.zarasai.lt/tic/index.php?kas=136

Ten nurodyta:
> I pasauliniame kare žuvusių palaidojimo vietų - 14 (9 - vokiečių, 5 - vokiečių ir rusų)
Po I pasaulinio karo Rusijoje viskas pasivertė ir jų kapais rūpinosi tik svetimi.

> II pasauliniame kare laidojimo vietų: rusų (sovietų) karių - 5, vokiečių - 4 vietos.
Po II pasaulinio karo vokiečių karai buvo žinomi tik žmonių atmintyje. Reikia stebėtis, kad yra žinomos net 4 vokiečių karių palaidojimo vietos.

[oranger]

Sovietų karių kapai Druskininkuose

[oranger]

Paminklas Žalgirio rinktinės žuvusiems kariams Lekėčiuose (Šakių rajonas)

[Romas]

Giedraičiai

Prieš 89 metus, 1920-ųjų lapkritį vyko Širvintų - Giedraičių kautynės su lenkų generolo L.Želigowskio "Litewsko-Białoruska" divizija.
Foto 2009.11

Paminklas Giedraičiuose








1920-1923 m. Giedraičiai įėjo į neutralią zoną.




Karių kapai yra kapinių pakraštyje.
Labai apgailėtinai atrodo, kad iškart už karių kapų tvoros vartų yra atliekų šiukšlynas.

[Romas]

Mažoji Riešė

Paminklas Sovietiniams kariams
Čia dirbo liaudies menininkai, savotiškai interpretuodami karo temą

Foto 2009.10


Čia tarybine liaudis, kurią gindami žuvo kariai

[Romas]

Mažosios Riešės karių kapai




Skulptūros vaizduojančios "tarybinius karius, partizanus ir pogrindininkus"

[Beniux]

Marijampolėje Anglijos karaliaus Jurgio IV anūko kapas. Daugiau:
https://www.mmm.lt/kultura-ir-svieti...poleje/337176/

[lietus]

Zarasų TIC puslapyje lankytinų vietų sąraše yra skiltis "Vokiečių ir rusų karių kapinės" http://www.zarasai.lt/tic/index.php?kas=136

Ten nurodyta:
> I pasauliniame kare žuvusių palaidojimo vietų - 14 (9 - vokiečių, 5 - vokiečių ir rusų)
Po I pasaulinio karo Rusijoje viskas pasivertė ir jų kapais rūpinosi tik svetimi.

> II pasauliniame kare laidojimo vietų: rusų (sovietų) karių - 5, vokiečių - 4 vietos.
Po II pasaulinio karo vokiečių karai buvo žinomi tik žmonių atmintyje. Reikia stebėtis, kad yra žinomos net 4 vokiečių karių palaidojimo vietos.

Vokiečių karių kapinės dar yra Glūko miške, netoli prie buvusios Artileriskaja geležinkelio stoties sanatorijos. Sovietmečiu buvo labai plėšiamos kapų vagių, kiek girdėjau paskutiniu metu aptvarkytos. Beje netoli yra ir rusų karininkų gyvenusių prie Artileriskaja stoties apleistos šeimyninės kapinės, nors jos gal tik labai sąlyginai patenka į karių kapų sritį.

[Beniux]

V. Lenino sūnaus Andrejaus Armand kapas Marijampolėje.

[ultra laverdi]

Paminklas tarybiniams kariams Palangoje

[oranger]

V. Lenino sūnaus Andrejaus Armand kapas Marijampolėje.

Čia rimtai Lenino sūnaus?

[Zorro]

Tai tik spėlionės.
http://www.kp.ru/daily/23018/3231/

[Beniux]

Ne, nelabai spėlionės. Tuoj bus išsamus straipsnis. Galiu įmesti tik kelis jo fragmentus (tekstas - mano):

... Tačiau niekam nerūpi pasiaiškinti, o ką veikė šie žmonės 1902 m. rudenį, tai yra tuomet, kai buvo “pradėtas” Andrejus. Gerokai pasigilinus jų gyvenimo paralelėse galima aptikti sąlyčio taškų ar net didesnių linijų. Nors apie Lenino gyvenimą prirašyta daug knygų, bet tas laikotarpis lieka miglotas. Ir nėra ko stebėtis: revoliucijų “gamintojas” daug kur gyveno ir dirbo pusiau legaliai, svetimomis pavardėmis. O ir jo asmeninis archyvas dingo Rusijos gilumoje. Tik 4 dešimtmetyje buvo paskelbti jo ir Inesos Armand laiškai. Vienas kitas laiškas į dienos šviesą išlenda ir šiandien. Apie archyvo dingimą, laiškų slėpimą irgi būtų galima parašyti atskirą straipsnį.

Ėjo 1902 metai. Revoliucinės nuotaikos veikė žmonių sąmonę. Rusijoje populiariausiomis buvo socialdemokratų ir socialrevoliucionierių (eserų) partija. Inesa dar vis tikėjosi, kad kitų žmonių gyvenimą galima pagerinti nuoširdžiai dirbant įvairiose visuomeninėse organizacijose. Prancūzų moterų organizacijos rengdavo apmokymų kursus feministėms. Tuo metu čia lankėsi garsios švedų feministės, rašytojos Ellen Key (1849 – 1926) pasekėjos; šia moterimi jaunoji aktyvistė žavėjosi. Inesai pasitaikė puiki proga pabūti ne tik kursuose, bet ir, atrodo, parduoti jos mirusių tėvų (motina mirė apie 1890 m.) ar giminaičių butą, buvusį prie kažkokios krantinės (nebūtinai prie Senos upės). Į Paryžių Inesa išvyko, kai Maskvoje jau nebuvo šilta. Prancūzijos sostinė pasitiko šiltu rudeniu. Čia apie mėnesį viešėjusi politikė nusprendė butą parduoti ne bet kam, o idejos bendraminčiams. Tokių patalpų, skirtų konspiracinei ar legaliai veiklai, ieškojo ir socialistinių pakraipų partijų ar judėjimų atstovai.
toliau:

Ka tuo metu veikė Vladimiras Uljanovas? 1902 m. balandžio 12 d. jis paliko nuomotą butą Miunchene, Siegfriedstrasse 14 ir išvyko Londono link, t.y. į Kelną (jame pernakvojo), Liuksemburgą. Londone, kuriame leido “Iskrą”, drauge su žmona N. Krupskaja išsinuomavo butą. Čia jie ( o tiksliau, tik vado moteris) prabuvo vienerius metus. Atvykėliui Londone buvo saugiau, bet pagrindiniai socialdemokratų darbai virė Prancūzijoje. Nuolatinio pragyvenimo šaltinio neturėjo. Jis vėl leidosi į keliones. Iš V. Lenino laiškų sužinome, kad tų metų antroje pusėje jis buvo sustojęs Šveicarijoje; ten nuo 1897 m. gyveno jo motina ir sesuo Marija. Jie drauge persikėlė į Paryžių. Šiame mieste, bet kitame bute rudenį apsigyveno ir kita sesuo Ana, atvykusi iš Drezdeno. Rusų tautybės istorikasJ. Borisovas, gyvenęs emigracijoje, knygoje “Leninas Paryžiuje” (1968 m.) konkrečiais faktais įrodinėjo, kad 1902 m. rudenį Leninas skaitė paskaitas bei kitomis formomis mokė Paryžiaus socialdemokratus ir socialistus, konsultavo moterų organizacijas. Leninas, 1902 m. pabaigoje grįžęs į Londoną, išsinuomavo du kambarius (tiesa, abu gyveno skirtinguose kambariuose; Nadiežda nesiskyrė su savo motina), buvusius netoli nuo Britų muziejaus, kurio bibliotekoje praleisdavo daug laiko. Anglų istorikas Neil Harding knygoje “Leninism” išvardijo konkrečias vietas, kuriose buvo susitikę mūsų “interesantai”. Tiesa, jis paaiškino, jog nežino, ar šie du žmonės tuomet sugulė į vieną lovą, tačiau “šviesos tuose kambariuose užgesdavo anksti”. Jiems neprieštarauja ir Rusijos istorikas, mokslų daktaras, Aleksandras Bezborodovas: “Kažkokios mįslės čia yra. Armand sūnus nuo Lenino – šito negaliu atmesti”.

Taigi, teoriškai abu mus labiausiai dominantys asmenys – Inesa ir Vladimiras – tuo metu viešėjo tame pačiame mieste ir sukosi tuose pačiuose “verpetuose”. Žinant, kad vyriškis buvo atsakingas už konspiracinių patalpų įsigijimą, jis nesunkiai galėjo patekti į Stefanų butą, kuriame apsistojo atvykėlė iš Rusijos. Nakvojo ji ir kituose namuose. Kas ten vyko mes nežinome ir gal nesužinosime, bet ten šis tas ... įvyko. Inesa iš Paryžiaus grįžo ne viena ...

[Eimantas]

Ablingos memorialas, Klaipėdos r.

[freimq]

Pirmojo pasaulinio karo dalyvių kapai (Juragiai, Kauno rajonas)

[rimsenas]

Pirmojo Pasaulinio karo vokiečių kapinės Kalvarijoje (tiksliau tai kas liko, 2007).

[rimsenas]

Plokščiai, Šakių rajonas. Paminklas žuvusiems Savanoriams (1922).

Šalia Antrojo Pasaulinio karo žuvusių karių kapinės.

Foto 2010 rugpjūtis