Parašė Creatium
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[VLN] Naujamiestis
Collapse
X
-
Linijos kilmę turbūt galima matyti šiame vaizde, kur ant 1898 m. spausdinto plano matyt kažkokio miesto planuotojo ranka nubraižytos būsimos gatvės (pvz. Orenburgo - dabartinė Švitrigailos) ir jų tiesimui trukdantys sklypai sunumeruoti su paraštėse surašytais savininkų vardais (pilnas planas):
Šita linija - tai sklypo nr. 18, priklausiusio kažkokiam F. Bermanui, riba. Matyt sklypas buvo suformuotas prieš pradedant tiesti naująjį gatvių tinklą, tad jo riba brėžta tiesiog šiaurės-pietų kryptimi (su poros laipsnių technine paklaida).
Beje, toje vietoje (ties dabartine Švitrigailos - Vivulskio g. sankryža, kur dabar stovi bendrabučiai) tarpukariu buvo stadionas (fragmentas iš 1935 m. plano):
- 4 patinka
Comment
-
Parašė Creatium Rodyti pranešimąKiek netradicinis klausimas. Gal kas žinosit atsakymą. Kodėl Naujamiestyje tarp Basanavičiaus ir Ševčenkos g. nuotraukose iš viršaus galima matyti aiškią liniją, kuri kažką dalino? Esamos tvoros, net ir pastatai akivaizdžiai statyti ant šios linijos ribos. Dabartiniai sklypai irgi akivaizdžiai tą liniją seka.
Liniją pažymėjau taškais:
bet žiūrinėjant senus žemėlapius, matosi kad XIXa. Naujamiesčio skirstymas kvartalais buvo kiek kitoks,
nes dabartinis "tinklelis" atsirado tik XIX pabaigoje - XXa. pradžioje.
Nepavyko šiam momentui išgooglinti, bet berods XIX viduryje buvo padarytas perspektyvinis genplanas, kuriame naujamietis skirstomas ne kvadratiniais kvartalais,
bet gatvių tinklas labiau panašus į voratinklį, kurio susikirtimo centre - senamiestis.
Dėl to turime iš konteksto iššokančią Naugarduko gatvę, kuri Naujamiestį kerta skersai, ir visokius "Amatų" ir panašius skersgatvius
- kurie yra tam tikras rudimentas ankstesnio Naujamiesčio gatvių tinklo.
Amatų skerskatvis dabar yra statmenas Naugarduko g., bet kerta skersai dabartinius kvadratinius kvartalus.
- 3 patinka
Comment
-
Šiek tiek istorijos apie Tauro kalno pavadinimą ir, artėjančių Vėlinių proga, apie buvusias kapines.
Populiariuose istorijos aprašymuose dabartinis Tauro kalnas dažnai tapatinamas su senuose šaltiniuose minimu Velnio kalnu, bet panašu, kad tai nėra visai teisinga. 1646 m. schematiniame plane, kuris sudarytas Vilniaus miestui bylinėjantis su jėzuitais dėl Vingio dvaro sklypo ribos, yra paminėtas tiek Velnio kalnas (Gora Czartowa), tiek Moliakalnis (Gora Gliniana). Juos skiria raguva, kuria ėjo senasis kelias dabartinių Pakalnės, Aludarių ir Z. Sierakausko gatvių vietoje - Velnio kalnas vakaruose, o Moliakalnis - rytuose:
Kad nekiltų abejonių, ar ten tikrai yra ta raguva, o ne tarkim dabartinės Tauro g. trasa, galima pažiūrėti į tikslesnį Frydricho Getkanto 1648 m. sudarytą Lukiškių planą, kuris pagal išlikusius orientyrus (Jokūbo ir Pilypo, Jurgio, Stepono bažnyčias bei miesto vartų vietas) visai neblogai prisiderina prie šiuolaikinio žemėlapio. Moliakalnio pavadinimas tiksliai sutampa su dabartiniu Tauro kalno šlaitu:
Tad bent jau XVII amžiuje Tauro kalnas buvo vadinamas būtent Moliakalniu, o Velnio kalnu buvo vadinama kita šlaito dalis. 1646 m. plano legendoje yra ir pavadinimų paaiškinimai: "vadinamasis Moliakalnis, kuriame molį kasa miesto reikmėms" (Gora Gliniana nazwana, w ktorey glinę kopią na Mieyską potrzebę) ir "vadinamasis Velnio kalnas Kolegijos, [buvusiose] Morštyno žemėse, kur ne molį, bet žvyrą kasa" (Gora Cźartowa nazwana na gruncie Kollegiackim Murśztynowskim, gdzie nie glinę, ale zwir kopią). Beje, šios 1646 m. bylos metu nustatyta riba tarp miesto ir jėzuitų valdų (plano fragmente matoma dalis punktyrinės linijos, kuri kerta užrašą Gora Czartowa) beveik tris šimtmečius be didesnių pokyčių išliko kaip oficiali vakarinė miesto riba, iki kol tarpukariu prie miesto buvo prijungta daugelis buvusių priemiesčių, ir miesto riba nusikėlė už Panerių.
XVIII amžiuje kalną pradėjo vadinti netoliese sklypą turėjusio žmogaus pavarde - Bohufalo/Boufalo kalnu, kuris dar vėliau buvo neišmanėliškai sulietuvintas į Tauro kalną (klaida dviguba, nes net jei pavadinimą kildintume nuo gyvūno, tikslesnis vertimas būtų Buivolo arba Stumbro kalnas). Tokį pavadinimą ~1790 m. sudarytame Lukiškių ir Vingio plane naudojo Laurynas Gucevičius. "B" raide pažymėta būsimųjų Tautos namų vieta Gucevičiaus nuomone būtų "vieta tinkama kareivinėms ant Bohufalo kalno" (Mieysce zdatne na Koszary przy Górze Bohufałowsk:). "H" raide pažymėtas kalno šlaitu tekėjęs šaltinis, kuris suformavo amfiteatro formos daubą (Krynica pod górą Bohufałowską).
1798 m. Fiodoro Chomentovskio plane pirmą kartą kalno šlaite pažymėtos kapinės (Кладбище), išsidėsčiusios šlaito šiaurės rytuose, abipus dab. Tauro gatvės raguvos:
Įdomu, kad nei Gucevičiaus plane, nei anksčiau (1793-1794 m.) to paties Chomentovskio sudarytuose planuose jokių kapinių nėra, o 1798 m. jos jau užima nemažą plotą. Kaip žinia, per Kosciuškos sukilimą 1794 m. vasarą dėl Vilniaus vyko įnirtingos kovos, kol galiausiai rusų kariuomenė užėmė Tauro kalno aukštumą ir artilerijos bombardavimu palaužė miesto gynėjus. Galbūt naujai atsiradusiose kapinėse buvo palaidotos karo aukos?
1809 m. kalno viršuje prie dabartinės K. Kalinausko gatvės pradėjo veikti liuteronų kapinės, jose 1819 m. pastatyta koplyčia, o 1830 m. išplėtus kapinių plotą į šiaurę pradėta laidoti ir reformatus. Šios kapinės veikė iki sovietmečio ir yra pažymėtos visuose to laikotarpio planuose. O 1845 m. sudarytame plane matomos ir kelios kapinaitės kalno šlaite:
Anot KPD, rytineje šlaito pusėje buvo Jokūbo ir Pilypo parapijos kapinės, vakarinėje - našlaičių kapinės, kur buvo laidojami nepasiturintys Jokūbo ligoninės pacientai, o dar toliau į vakarus, Velnio kalno šlaite - choleros kapinės. Visos šios kapinės, matyt, netrukus buvo uždarytos ir apleistos, nes jos nėra pažymėtos jokiame plane po 1850 m. (Tiesa, našlaičių kapinės užfiksuotos vienoje seniausių miesto nuotraukų ~1860 m.) Šiuolaikiniame žemėlapyje kapinių plotai atrodo taip:
Abejoju, ar iki šių dienų yra likę nesudarkytų palaidojimų buvusiose šlaito kapinėse. Choleros kapinių vietoje pastatytas daugiabutis (V. Kudirkos g. 18B) ir biurai (Z. Sierakausko g. 15A). Našlaičių kapinių didžioji dalis turėjo būti sunaikinta dar 1PK metais įrenginėjant vandens siurblinę, o likusi dalis - sovietmečiu įrenginėjant laiptus. Parapijos kapinių teritorija buvo smarkiai išsprogdinta ar išrausta 2PK metais, kas matoma 1944-09-07 žvalgybinėje nuotraukoje:
Tik dabartinio Liuteronų sodo vietoje dar turėtų būti nemažai palaidojimų - kiek žinau, kapines verčiant parku buvo tik pašalinti antkapiai.Paskutinis taisė bucaneer; 2020.10.23, 18:02.
- 11 patinka
Comment
-
Apie Lietuvos Geležinkelių būstinę Mindaugo g.
Kaip iškilo pirmasis Vilniaus dangoraižis: nedaug trūko, kad taptų aukščiausiu daugiaaukščiu Europoje
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/ar-zinai/naujie...e-1162-1410114
(...)K.Korojedovas projektavo puošnius istorizmo (vėliau – moderno) stilistikos pastatus su daugybe skoningo dekoro. Pažvelgus į bet kurį jo projektuotą pastatą, akyse raibsta nuo fasaduose įkomponuotų skulptūrų gausos, žaismingo orderinių sistemų (kolonų fasaduose) panaudojimo, plastinio dekoro.
Architekto pastatų fasaduose atgyja paukščiai ir fantastiniai gyvūnai, žaidžia vaikai ir riaumoja liūtai, šypsosi moterys ir paslaptingai praeivius nužvelgia mitinės būtybės.
Jei ne detektyvinio filmo vertas architekto K.Korojedovo dingimas iš Vilniaus po 1904 metų bei tuomet mieste siautusi nekilnojamojo turto krizė, tikriausiai moderno stiliaus pastatų įvairove ir turtingumu galėtume varžytis net ir su pačia šio stiliaus karaliene Ryga.(...)
(...)Dėl neišsiaiškintų priežasčių pastato projektas buvo realizuotas gerokai supaprastintas: atsisakyta alegorinių fasado skulptūrų, neobarokinių bokštelių šalmų, o į miesto pusę atgręžta ir matomiausia, žiūrint iš Senamiesčio, fasado dalis palikta be išraiškingesnės apdailos.
Trūksta svarbiausio ansamblio akcento – septynaukštė dalis turėjo būti aukštesnė. Nerealizuotoje bokšto viršūnėje planuota įrengti didžiausio Vilniuje laikrodžio ciferblatus, neobarokinį bokštelį su smaile.
Konservatyvioje Europoje aukštų pastatų statyba nebuvo populiari – vos keli 50–80 m aukščio dangoraižiai Berlyne, Madride, Antverpene, Varšuvoje, Ženevoje, Katovicuose, Rygoje ir kitur pastatyti tarpukariu.
Visiškai realizuotas 65 m aukščio geležinkelininkų dangoraižis net iki 1918 metų, kai Berlyne buvo pastatytas 70 m aukščio „Siemensturm“, būtų buvęs pats aukščiausias pastatas visoje Europoje.(...)
Paskutinis taisė Palpatine; 2020.11.29, 19:49.
Comment
-
Parašė Palpatine Rodyti pranešimąApie Lietuvos Geležinkelių būstinę Mindaugo g.
Kaip iškilo pirmasis Vilniaus dangoraižis: nedaug trūko, kad taptų aukščiausiu daugiaaukščiu Europoje
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/ar-zinai/naujie...e-1162-1410114
Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
- 3 patinka
Comment
-
Šiek tiek istorijos apie Naujamiestį siaurąja prasme, dabar kartais vadinamą Aukštamiesčiu. Naujamiestis kaip priemiestis pradėjo vystytis XIX amžiaus viduryje prie senojo pašto kelio į Trakus, dabartinės Naugarduko gatvės. Tai iš esmės buvo atskiras miestelis su savo centrine aikšte - gatvės praplatėjimu, nuo tuometinio tikrojo miesto atskirtas per kilometrą pievų ir dirbamų laukų. Naujamiestis (Новый Городокъ, Новгородъ, Nowe Miasto) šiaurėje ribojosi su Pohuliankos priemiesčiu prie naujojo pašto kelio į Trakus (J. Basanavičiaus g.), pietuose - su Rūdninkų/Šv. Stepono priemiesčiu, o vakaruose rėmėsi į nuo 1646 m. tebegaliojančią miesto ribą. Aplink miestelio centrą - ten, kur dabar susikerta Naugarduko ir Birželio 23-iosios gatvės - stovėjo keliasdešimt namų, dalis jų sodybos su ūkiniais pastatais ir daržais, dalis - turbūt pigūs namai darbininkams, panašūs į tuos, kuriuos kiek vėliau pradėjo statyti Šnipiškėse.
Kadangi senasis pašto kelias buvo vienintelė normali ten ėjusi gatvė, pagal ją buvo orientuoti visi sklypai, o tai pat ir juos aptarnaujančios smulkios gatvelės ir akligatviai. Iki šių dienų išliko viena tų gatvelių - Amatų gatvė, dalis seno kelio, ėjusio link Šv. Stepono bažnyčios. Bet galima rasti ir daugiau nuo Naugarduko g. nutolusių "įstrižų" sklypų ribų ir pastatų, kurie mena senąjį išdėstymą - pvz. T. Ševčenkos g. 8.
1860 m. nutiesus geležinkelį kartu buvo nutiestas ir "aplinkelis", padėjęs pasiekti stotį nesibraunant pro Senamiestį - caro Aleksandro vardu pavadinta gatvė, dabartinė Algirdo g. Po 1890 m. pagal naujosios gatvės orientaciją pradėtas formuoti taisyklingas stačiakampis gavių tinklas. Naujos gatvės gavo Rusijos imperiją garbinančius vardus: dabartinė Aguonų g. - Makarjevo, Mindaugo - Kaukazo, Švitrigailos - Orenburgo, Vytenio - Archangelsko, Birželio 23-iosios - Vladimiro, A. Vivulskio - Tambovo, T. Ševčenkos - Suzdalės, Šaltinių - Ugličiaus, Kauno - Kijevo, Panerių - Poltavos. Prie naujų gatvių statėsi naujakuriai - Polesės geležinkelių valdyba dab. Mindaugo g. 12 (statyta 1901-1903), Vilniaus vidurinė chemijos-technikos mokykla, dab. VU Chemijos institutas Naugarduko g. 24 (įsteigta 1900), pirmoji Juozapo Montvilos gyvenamųjų namų kolonija dab. Šaltinių g. 8, 10, 12, 14 (suprojektuota 1896), "Viktorijos" šokolado fabrikas, stovėjęs dab. Mindaugo g. 19 vietoje (įkurtas 1897).
Dabartinės parduotuvės "Iki" vietoje Kauno-Mindaugo g. kampe pramonininkas grafas Antanas Tiškevičius 1903 m. įsteigė turgavietę ir šalia jos pasistatė vilą su bokšteliu - dab. Mindaugo g. 23. Kitą vilą su sodais, užėmusiais beveik visą dabartinį Mindaugo-Naugarduko-Algirdo-Ševčenkos g. kvartalą, 1900 m. pasistatė sodininkas Hermanas Kepė - dabar tai yra Baltarusijos ambasada Mindaugo g. 13, ambasados svetainėje yra aprašyta pastato istorija. Panašiu metu pastatytas ir namas Algirdo g. 4, dabartinė Sakartvelo ir buvusi Ispanijos bei Azerbaidžano ambasada, bet apie šio pastato istoriją nepavyko rasti jokios informacijos.
Po 1920 m. lenkų valdžia pakeitė gatvių pavadinimus. Keli pakeitimai išsilaikė - iki dabar liko A. Vivulskio, Panerių ir Aguonų (Makowa) gatvių pavadinimai, o kiti buvo laikini: Mindaugo - J. Slovackio, Algirdo - J. Pilsudskio, Švitrigailos - E. Rydz-Smiglio, Ševčenkos - S. Šeptickio, Šaltinių - Anglių (Węglowa). Tuo metu įvyko nesusipratimas dėl pagrindinės gatvės - buvusi Naujamiesčio (Новгородская, Nowomiejska) gatvė pavirto į Naugarduko (Nowogródzka). Po 1939 m. gatvėms suteikti lietuviški pavadinimai, kurių tik keli skiriasi nuo dabartinių (Ševčenkos gatvė iš pradžių buvo vadinama Mortos Mindaugienės, dabartinei Šaltinių gatvei buvo paliktas Anglių pavadinimas, o Šaltinių vardas duotas dabartinei bevardei Vingrių g. atšakai ties Vingrių g. 5). Įdomu, kad per visas valdžias nepakito vienintelis gatvės pavadinimas - Smolensko, kuris tinka tiek prie Rusijos imperijos tematikos, tiek prie LDK istorijos.
Beje, kalbant apie senąją vakarinę miesto ribą, ji yra įamžinta dabartinių Raseinių ir Skroblų gatvių trasose, ką parodo tiksliai pažymėta "ribos su Vingiu" (Granica od Zakrettu) linija 1794 m. Vilniaus plane:
Paskutinis taisė bucaneer; 2021.02.08, 19:51.
- 14 patinka
Comment
-
bucaneer kaip visad puikiai, dėkui. Reikia pasirausti kompiuteryje ir parašyti plačiau apie kelis kvartalus, gatves, nes niekaip neprisiruošiu.
Jeigu galite, pabandykite plačiau pakalbėti apie rytinę Naujamiesčio dalį, formavismo ypatumus, ribas, nes iki šiol kažkoks nesuspratimas daugeliui galvoje, kur yra Naujamiestis, kur Senamiestis žiūrint į Kultūros vertybių registro ir seniūnijų ribas.Paskutinis taisė R.D.; 2021.02.07, 17:13.
Comment
-
Parašė bucaneer Rodyti pranešimąDabartinės parduotuvės "Iki" vietoje Kauno-Mindaugo g. kampe pramonininkas grafas Antanas Tiškevičius 1903 m. įsteigė turgavietę ir šalia jos pasistatė triaukštę vilą - dab. Mindaugo g. 23.
Comment
-
Sveiki, norėčiau įžvalgų iš ekspertų: ar čia ne Algirdo bei Mindaugo gatvės ? http://mylimasvilnius.lt/wp-content/...17-04-0915.jpg
- 1 patinka
Comment
-
Taip. Mindaugo g. tolumoje (šalia dešiniosios mėlynos rodyklės) matomas geležinkelių valdybos pastatas (Mindaugo g. 12), dar dešinėje pusėje arčiau galima atpažinti daugiabučių bloką Šaltinių g. 7, 9, 11. Taip pat ciferblato atspindys dalinai dengia dabartinę M. Marcinkevičiaus ligoninę Kauno g. 7. Prie kairiosios mėlynos rodyklės yra Algirdo g. 32 dviaukštis daugiabutis.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė bucaneer Rodyti pranešimąTaip. Mindaugo g. tolumoje (šalia dešiniosios mėlynos rodyklės) matomas geležinkelių valdybos pastatas (Mindaugo g. 12), dar dešinėje pusėje arčiau galima atpažinti daugiabučių bloką Šaltinių g. 7, 9, 11. Taip pat ciferblato atspindys dalinai dengia dabartinę M. Marcinkevičiaus ligoninę Kauno g. 7. Prie kairiosios mėlynos rodyklės yra Algirdo g. 32 dviaukštis daugiabutis.
- 1 patinka
Comment
-
Taip, atrodo viskas pažymėta teisingai. Vivulskio g. 2-4 / Mindaugo g. 7 pastatų kompleksas yra vienas seniausių, pastatytų prie naujai nutiestų gatvių - ten buvo Valstybinė žirgininkystės vyriausioji valdyba, tie pastatai yra pažymėti jau 1901 m. plane. O Vivulskio g. 6, anot KPD, buvo pastatytas 1901-1903 m. Ten pat yra ir gatvės nuotrauka (matosi Vivulskio g. 4 ir 6), daryta apie 1920-1925 m.:
Comment
-
Parašė bucaneer Rodyti pranešimąTaip, atrodo viskas pažymėta teisingai. Vivulskio g. 2-4 / Mindaugo g. 7 pastatų kompleksas yra vienas seniausių, pastatytų prie naujai nutiestų gatvių - ten buvo Valstybinė žirgininkystės vyriausioji valdyba, tie pastatai yra pažymėti jau 1901 m. plane. O Vivulskio g. 6, anot KPD, buvo pastatytas 1901-1903 m. Ten pat yra ir gatvės nuotrauka (matosi Vivulskio g. 4 ir 6), daryta apie 1920-1925 m.:Paskutinis taisė deep'as; 2021.02.14, 19:43.
Comment
-
Parašė Akra Rodyti pranešimąo ačiū už nuorodą į kpd! Matyt įdėjo į registrą po to, kai ėmė įrenginėti butus palėpėj, nes prieš tai tikrai nebuvo registruotasPaskutinis taisė R.D.; 2021.02.14, 20:23.
Comment
Comment